Analizė. Rinkiminių programų įvertinimas (2000 m.)

2000-09-01
LLRI projektas „Seimas 2000”
2000-11-01 | Rinkiminiai pažadai ir kas už jų | Redakcinis, „Laisvoji rinka” 2000 Nr. 5 
Projekto „Seimas 2000” rėmuose Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo politinių partijų rinkimų programas, siekdamas pateikti nepriklausomus vertinimus dėl siūlomų sprendimų nuoseklumo, patikimumo bei realumo. Interneto svetainėje pristatome pagrindinių politinių partijų (A. Brazausko socialdemokratinės koalicijos, Centro sąjungos, Liberalų sąjungos, Naujosios sąjungos (socialliberalų), Tėvynės sąjungos – Lietuvos konservatorių ir Valstiečių partijos) principinių nuostatų vertinimus bei prognozes dėl tikėtinų sprendimų ir jų poveikio šalies ūkiui. Apačioje pateikiama lentelė su politinių partijų programinės nuostatomis.
CENTRO SĄJUNGOS RINKIMŲ PROGRAMOS ĮVERTINIMAS
Centro Sąjungos rinkimų programa paskelbta laikraštyje „Atgimimas” (08.09.2000). Programai būdingi aptakūs teiginiai, gražiai skambantys, bet nekonkretūs šūkiai.
Principinės nuostatos:
  • Apie privatizavimą kalbama tik tiek, kiek tai susiję su infrastruktūros sritimis. Siūloma, kad valstybės nuosavybės forma būtų išsaugota Elektrėnų ir Kruonio elektrinėse, kurios su Ignalinos AE sudaro vieningą kompleksą. Transporto įmonių – Lietuvos avialinijų bei Lietuvos geležinkelių – privatizavimas priklausys nuo ekonominių ir socialinių jo pasekmių. Teigiama, kad turi būti numatyta, kurie objektai liks valstybės nuosavybėje. Tikėtina, jog privatizavimas nesustotų, tačiau kai kurie „strateginiai objektai” būtų arba neprivatizuojami, arba privatizuojami detalizuojant pirkėjo socialinius įsipareigojimus.
  • Bus siekiama stiprinti kapitalo pritraukimo politiką, „vienodomis konkurencijos sąlygomis” skatinant lietuviško bei užsienio kapitalo investicijas. Tikėtina, jog išliktų galimybė užsienio investuotojams naudotis mokesčių lengvatomis.
  • Deklaruojamas siekis „mažinti mokesčių naštą”, siūloma didinti neapmokestinamą minimumą, sumažinti PVM šilumos tiekimui, maisto produktams, kaimo verslams, gyvenamųjų namų statybos paslaugai. Numatoma iki 15 procentų sumažinti pelno mokestį, tuo pačiu teigiama, kad laikinai, bent 5 metų laikotarpiui, kaip ekonomikos skatinamoji priemonė gali būti naudojamas nulinis pelno mokesčio tarifas.
  • Vienas iš pagrindinių Centro sąjungos šūkių – „nepamatuotų draudimų, kontroliavimų, inspektavimų ir kitokių varžymų” nutraukimas siekiant pagerinti verslo sąlygas, tačiau konkrečios priemonės nedetalizuojamos. Siūloma rinkos ekonomiką reguliuoti „tik pačiais būtiniausiais atvejais”. Deklaruojamas poreikis skatinti smulkų ir vidutinį verslą. Parama taip pat priklauso nuo kategorijų, kurioms priklauso įmonės (regioninė, eksporto skatinimo, statybų ir pan.).
  • Žemės ūkio srityje deklaruojama būtinybė „sukurti stiprių, konkurencingų ūkių tinklą, teikiantį aukštos kokybės produkciją ir kuriantį žemės ūkio darbo vietas”. Numatoma skatinti įvairaus pobūdžio alternatyvią veiklą kaime. Siūlomos įvairios intervencinės priemonės, pradedant agrarinio sektoriaus prioritetų nustatymu ir baigiant tiesioginėmis išmokomis, išlaidų energetiniams resursams kompensavimu. Žemės ūkio politikos reformos perspektyva abejotina. Siūloma užbaigti žemės grąžinimo procesą, tačiau pozicija dėl žemės ūkio paskirties naikinimo ar šio tipo žemės pardavimo juridiniams asmenims bei užsieniečiams yra neaiški. Iš viešų Centro sąjungos vadovų pasisakymų galima spėti, jog būtų neskubama šalinti kliūtis žemės paskirties žemės pardavimui užsieniečiams.
  • Programoje nepateikiama pozicija dėl pinigų politikos bei centrinio banko vaidmens. Tikėtina, jog Centro sąjunga šiuo klausimu neturi aiškios pozicijos ir perimtų galimų koalicijos partnerių siūlomą politiką, kurią savo ruožtu įtakotų integracija į ES ir pasirengimas narystei Ekonominėje ir pinigų sąjungoje.
  • Teigiama, jog biudžetas „turi būti privalomai programinis, atskiriant programų vykdymo ir įstaigų išlaikymo dalis”, palaipsniui būtina „pereiti prie fiskalinės decentralizacijos, suteikiant daugiau tiesioginių mokestinių svertų savivaldybėms”. Svertai neįvardinami.
  • Socialinės apsaugos sistemą siūloma reformuoti įgyvendinant daugiapakopę pensijų sistemą. Apie konkrečias priemones kalbama labai neapibrėžtai, t.y. deklaruojamas siekis kurti „pasitikėjimo kaupiamaisiais pensijų fondais atmosferą ir garantijų sistemą”, kurti privalomo draudimo fondus bei skatinti privačių draudimo fondų veiklą. Švietimo ir mokslo bei sveikatos politikos srityse pasitenkinama deklaratyviais teiginiais apie jų „prioritetinį vaidmenį” bei procedūriniais siūlymais. Siūloma didinti biudžeto lėšas, skiriamas šveitimui.
  • Užsienio politikos srityje pasisakoma už integraciją į ES, pabrėžiant būtinybę atsižvelgti į visuomenės nuomonę tokiose „jautriose srityse” kaip žemės ūkis, darbo vietų kūrimas ir išsaugojimas, energetika ir aplinkosauga. Tikėtina, jog šiose srityse būtų siekiama išsiderėti pereinamuosius laikotarpius, ypač uždarant Ignalinos AE reaktorius, parduodant žemę užsieniečiams, užsitikrinant išmokas iš ES fondų. Pasisakoma už integracijos į NATO spartinimą, nors tuo pačiu deklaruojama būtinybė derinti krašto gynybos sistemų kūrimą su švietimo ir mokslo politikos stiprinimu, turbūt netiesiogiai referuojant į biudžeto lėšas, skiriamas šioms sritims.
Politikos prognozės ir pasekmės:
Tikėtina, jog įgyvendinant Centro sąjungos programą būtų vienu metu mažinamos kai kurios kliūtys verslui, tačiau tuo pačiu metu, teikiant paramą visiems įvardintiems prioritetiniams sektoriams ir tikslams, būtų sukurtos naujos administracinės institucijos bei padidėtų bendros biudžeto išlaidos. Tokiu atveju tikėtinas deficitinis biudžetas arba privatizavimo pajamų naudojimas įvairioms paramos programoms. Privatizavimo tęstinumas turbūt būtų išlaikytas, nors jo metodai netaptų skaidresni, o pardavimai gali būti siejami su pirkėjų socialiniais įsipareigojimais. Sąlygos užsienio investuotojams neturėtų pablogėti, nors galima jų veiklos netiesioginė diskriminacija teikiant paramą vietinėms įmonėms, pvz. skatinant jų eksportą. Ekonominė politika, ypač tokiose srityse kaip pinigų politika, dėl kurių aiškios pozicijos nėra, priklausytų nuo keleto veiksnių – koalicijos partnerių, biurokratinės inercijos, ekspertizės lygio bei tarptautinių įsipareigojimų ir integracijos į ES.
TĖVYNĖS SĄJUNGOS (LIETUVOS KONSERVATORIAI) RINKIMŲ PROGRAMA „NAUJAS VĖJAS”
TS(LK) Seimo rinkimų programa „Naujas vėjas” pateikiama kaip visiškai naujas programinis dokumentas. Joje nėra jokių nuorodų ar paaiškinimų dėl ankstesnėse konservatorių programose užsibrėžtų darbų likimo, nėra ir nepavykusių veiksmų analizės. Programa labai bendro lygio – apsiribojama vertybių ir siekių išdėstymu, nenurodant beveik jokių konkrečių veiksmų jiems pasiekti. Programos ašis – užsienio politika, kurios pagrindinis tikslas integracija į ekonomines bei karines Euroatlantines struktūras.
Pagrindinės nuostatos:
  • Privatizavimo tema yra paminėta tik netiesiogiai, vertybių lygyje: „… asmeninė nuosavybė, kaip asmens gerovės ir laisvės pagrindas”. Iš Premjero Kubiliaus pasisakymų ir bendros konservatorių retorikos galima numanyti, kad privatizavimas būtų tęsiamas.
  • Užsienio investuotojams gali būti sudarytos skirtingos sąlygos. Tikėtina, kad investicijos iš Vakarų gali būti traktuojamos palankiau nei vietinės ir juo labiau nei iš Rytų. Valstybės investicijoms paliekami „tie projektai, kurie negali būti realizuojami vien verslo jėgomis”.
  • Socialinės rūpybos srityje užsibrėžtas uždavinys sukurti kaupiamųjų pensijų sistemą. Iš bendros retorikos (I. Degutienė) galima spręsti, kad socialinė politika neitų beatodairiško išmokų didinimo linkme. Pripažįstama, kad socialinė parama tiesiogiai priklauso nuo surenkamų mokesčių, taigi – nuo ekonomikos būklės.
  • Monetarinės ir fiskalinės politikos priemonės programoje neminimos, tačiau sprendžiant iš dabartinių veiksmų, tikėtina, kad monetarinė politika būtų tęsiama. Pasisakoma už „nuspėjamą ir nuoseklią mokesčių politiką”. Neabejotinas prioritetas būtų teikiamas nacionalinio saugumo finansavimui. Tikėtina, kad mokesčių našta nemažėtų.
  • Užsienio politika – Konservatorių programos pagrindas. Užsienio politikos pagrindiniai uždaviniai – integracija į ES ir stojimas į NATO – traktuojami kaip pagrindinės prielaidos šalies gerovei, tiek politine, tiek ekonomine prasme. Keliamas uždavinys patekti į ES su pirma kandidačių banga (2004-2005), į NATO – su antra NATO plėtros banga (2002).
  • Dėl struktūrinių reformų minima, kad reikia pertvarkyti energetikos ūkį. Kaip tai padaryti, programoje nenurodoma, tačiau labiausiai tikėtina, kad būtų tęsiamas pradėtas energetikos restruktūrizavimo ir privatizavimo procesas. Žadama „įvesti tvarką švietimo ir sveikatos apsaugos sistemoje”, tačiau konkretūs veiksmai neįvardijami.
  • Nurodoma, kad reikia įvesti rinkos santykius žemės ūkyje. Konkrečios priemonės neįvardinamos.
  • Deklaruojamas siekis kurti palankią verslo aplinką. Teigiama, kad valstybės dalyvavimas versle turi mažėti. Pagrindinis akcentas biurokratijos sumažinimui, administruojančių institucijų darbo racionalizavimui – Saulėtekio bei Saulėlydžio komisijų darbo tąsai. Akcentuojama naujų technologijų bei e-verslų plėtra. Tikėtina, kad šios šakos gali būti paskelbtos prioritetinėmis ir traktuojamos palankiau nei kitos. Taip pat tikėtinos lengvatos eksportuojančioms įmonėms bei „kuriančioms naujas darbo vietas”.
Politikos prognozės ir pasekmės:
Nors konservatorių ekonominės politikos nuostatos paprastai atitinka laisvos rinkos principus, praktikoje jie dažnai pažeidžiami. Tai dažniausiai pasireiškia skirtingu ūkio subjektų traktavimu priklausomai nuo veiklos sferos, darbuotojų skaičiaus, kapitalo kilmės ir dydžio ir pan., neatitikimu tarp valstybės prisiimtų įsipareigojimų ir noro sumažinti mokesčių naštą, valstybės vaidmens ekonomikoje sureikšminimu, valdžios nepajėgumu įgyvendinti užsibrėžtus planus. Konservatorių valdymas praktiškai reikštų dabar vykdomos ekonominės politiko tąsą.
LIETUVOS LIBERALŲ SĄJUNGOS 2000 M. SEIMO RINKIMŲ PROGRAMOS „LIETUVOS KELIAS” VERTINIMAS
Programa patvirtinta 2000 m. rugpjūčio 4 d. Ji remiasi individo laisvės ir ribotos valdžios idėjomis, yra pakankamai nuosekli, nurodo reikalingos pertvarkos kryptis, tačiau ne visuomet detalizuoja konkrečius darytinus veiksmus.
  • Liberalų sąjunga pasisako už privatizavimą, aiškiai įvardindama strategines įmones kaip objektą ir nenustatydama šiam procesui ribų. Vieninteliu privatizavimo stabdžiu gali būti siekis „likusias strategines įmones restruktūrizuoti ir privatizuoti”. Pasisakoma už valstybės funkcijų privatizavimą (konkrečiai įvardinta švietimo paslaugų tiekimas); žadama apriboti valstybės investicinę veiklą bei skolinimąsi (nors čia konkrečių kriterijų ir ribų nenustatyta).
  • Pasisakydami už vienodas veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams, liberalai neišskiria užsienio investicijų. Galima daryti išvadą, kad užsienio investicijoms būtų taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir vietinėms. Aktyvus liberalų vaidmuo Mažeikių naftos privatizavimo byloje greičiausiai skatintų vengti specialių sąlygų sudarymo investuotojams, tačiau jau suteiktų lengvatų ir pasirašytų sutarčių peržiūra mažai tikėtina.
  • Liberalai pasisako už mokesčių naštos mažinimą ir nurodo, kokios biudžeto pertvarkymo priemonės leistų tai padaryti. Mokesčių našta mažėtų šių pertvarkymų dėka:
    – žadama sumažinti fizinių asmenų pajamų mokestį ir nustatyti ribą, iki kurios mokama įmoka Sodrai; minimalaus darbo užmokesčio neapmokestinti fizinių asmenų pajamų mokesčiu; leisti išsipirkti vienkartiniu mokesčiu tiems, kurie užsiima individualia ūkine veikla;
    – planuojama panaikinti pelno mokestį, netaikyti kelių mokesčio kaip apyvartos mokesčio (pereiti prie transporto priemonės registracijos mokesčio), žyminį mokestį ir valstybines rinkliavas nustatyti pagal paslaugos savikainą, palaipsniui mažinti muitus.
    Taip pat numatoma panaikinti visas lengvatas ir išimtis, nustatyti skaidrias ir paprastas mokesčių skaičiavimo bei mokėjimo taisykles. Iš priemonių visumos savo nenuoseklumu išsiskiria pasiūlymas netaikyti neapmokestinamo pajamų mokesčio minimaliam darbo užmokesčiui – tokiu atveju mokesčiai tampa nebeproporcingi, prieštaraujama partijos programos nuostatai „taikyti vienodus mokesčių tarifus”.
  • Liberalų programoje kalbama apie poreikį „neatidėliojant įgyvendinti parengtus verslo sąlygas išlaisvinančius pasiūlymus”, tačiau pasiūlymai mažai konkretizuojami. Žadama griežtai apibrėžti valstybės kontrolės, priežiūros ir atsakomybės ribas.
  • Žemės ūkio veikla, anot liberalų, turėtų tapti normaliu verslu. Paramą kaimui siūloma teikti kaip socialinę, tačiau yra ir nenuoseklių nuostatų dėl perėjimo prie tiesioginių išmokų ir investicinių projektų rėmimo. Juolab kad tiesioginių išmokų politiką pradėjo taikyti Andriaus Kubiliaus vyriausybė. Žadama nedelsiant užbaigti žemės reformą (restituciją), sudaryti sąlygas žemės rinkai funkcionuoti, atsisakyti žemės skirstymo pagal paskirtį.
  • Liberalai aiškiai pasisako už valiutų tarybos išsaugojimą, nemini bazinės valiutos pakeitimo ir žada išlaikyti skaidrią pinigų sistemą.
  • Programoje siūloma formuoti biudžetą, remiantis valstybės funkcijų tikslingumu ir efektyvumu, „finansuoti tik tas priemones, kurios numatytos konkrečiam įstatyme įtvirtintam tikslui pasiekti, o ne sritis, „tradiciškai remiamas valstybės”. Planuojama sujungti visas išlaidas bei pajamas į vieną biudžetą ir jį subalansuoti, mažinti biudžeto absoliutų ir santykinį dydį (matyt, kaip santykį su BVP), privatizuojant valstybės funkcijas ir siaurinant tikslus.
NAUJOSIOS SĄJUNGOS (SOCIALLIBERALŲ) RINKIMŲ PROGRAMOS ĮVERTINIMAS
Naujoji sąjunga (socialliberalai) yra viena iš dabartinių lyderių ikirinkiminiuose rinkimų rezultatų reitinguose. Programoje Naujoji sąjunga pasisako už rinkos ekonomiką, tačiau šiems teiginiams kartais prieštarauja populiarūs socialiniai pažadai. Partijos programa, išsakoma pozicija ir pareiškimai yra įvairiapusiški, tačiau dažnai apibūdinami kaip populistiniai. Programai būdinga tai, kad atskiri jos siūlymai yra labai detalūs, o kiti – visiškai abstraktūs, programai trūksta nuoseklumo.
Programinės nuostatos
  • Pasisakoma už privatizavimą, tačiau deklaruojama, kad jis bus tobulinamas, nebus atsisakoma „natūralių” monopolijų kontrolės ir dalies valstybinės nuosavybės šiose įmonėse. Numatoma daugiau pardavinėti Vertybinių popierių biržoje, nedarant privilegijų užsienio pirkėjams.
  • Mokesčių srityje pasisakoma už reformas, siekiama valstybės pajamas didesne dalimi formuoti iš tiesioginių mokesčių (mažinant PVM dalį), pasisakoma už PVM lengvatas būstui, maistui, technologijoms, eksportui, vaikų prekėms. Numatoma atsisakyti atskaitymų į kelių fondą nuo apyvartos. Pasisakoma už mokesčių sistemos supaprastinimą ir sutvarkymą, tačiau mokesčiams priskiriamas reguliavimo vaidmuo. Nors programoje teigiama, kad mokesčiai turi būti mokami proporcingai pajamoms, viešose diskusijose kartais pasisakoma už progresyvinius pajamų mokesčius.
  • Biudžeto srityje pasisakoma už programinio finansavimo diegimą, funkcijų privatizavimą ir komercializavimą. Atskirose srityse vardinami įsipareigojimai yra didesni nei dabartiniai ir vargu ar galės būti įvykdomi. Pasisakoma už didesnę biudžeto fiskalinio deficito ribą – 3 proc. nuo BVP.
  • Artimiausiu metu numatoma nekeisti dabartinės monetarinės sistemos. Ateityje numatoma pakeisti pinigų politiką suderinant ją su ES bei palaipsniui atsisakyti valiutų valdybos modelio, „sudarant palankias sąlygas verslui”.
  • Žemės ūkio srityje pasisakoma už vietinės rinkos gynimą, reguliavimą ir rėmimą, centralizuotą produkcijos supirkimo ir pardavimo technikos sistemą, investicijas į melioraciją. Bus siekiama remti perspektyvius ūkius, subsidijas mokėti kaip išmokas už dirbamos žemės hektarą, gyvulius ir pan.
  • Pasisakoma už biurokratinių apribojimų naikinimą, tačiau sąlygų verslui gerinimas labiau siejamas su mokesčių lengvatomis ir valstybės parama. Darbo santykių srityje pasisakoma už platesnes susitarimo galimybes, tačiau numatoma kurti „reguliuojamą darbo rinkos sistemą” ir įgyvendinti aktyvią užimtumo politiką.
  • Socialinės rūpybos srityje numatoma plėsti pensijų sistemą, pasisakant už privačius pensijų fondus, veikiančius šalia socialinio draudimo. Tuo pačiu įsipareigojama didinti socialines išmokas, nemažinti esančių tikslinių kompensacijų.
  • Užsienio politikoje pasisakoma už tęstinumą, ypač akcentuojamas įsijungimo į NATO tikslas. Tačiau tuo pačiu siūloma sumažinti krašto apsaugos išlaidas siekiant didesnio švietimo bei sveikatos apsaugos finansavimo.
Politikos prognozės ir pasekmės
Numatomų įsipareigojimų įgyvendinimas gali lemti deficitinį biudžetą ir augančią valstybės skolą, kurie mažins šalies kredito reitingus. Privatizavimas vyktų dėl lėšų poreikio ir siekiant pritraukti investicijas. Privatizavimo tempai išliktų panašūs. Monopolinėse šakose padėtis liktų dalinai užkonservuota, nors privatizavimas po tam tikro laiko gali būti atnaujintas. Dėl PVM lengvatų mokesčių sistema taptų sudėtingesnė ir painesnė, mokesčiai blogiau surenkami, dėl to (ir dėl išaugusių biudžeto išlaidų) tikėtinas tiesioginių mokesčių augimas ir progresyvinių mokesčių įvedimas. Tikėtina, kad verslo sąlygos iš dalies būtų gerinamos tam tikrose srityse arba atskiroms verslo kategorijoms. Išaugtų valstybės paramai skirtos lėšos. Užsienio politika išliktų panaši, tačiau integraciniai procesai sulėtėtų dėl vidaus politikos priemonių nesuderinamumo su integracijos reikalavimais.
A. BRAZAUSKO SOCIALDEMOKRATINĖ KOALICIJA
A. Brazausko socialdemokratinė koalicija susibūrė 2000 metais ir vienija keturias politines partijas: Lietuvos demokratinę darbo partiją, Lietuvos socialdemokratų partiją, Naująją demokratiją bei Lietuvos rusų sąjungą. Programa paskelbta internete www.lsdp.lt.
Programa yra išsami, tačiau nesugeba įveikti gilaus vidinio prieštaravimo. Visos numatomos priemonės nukreiptos rėmimo, socialinių išmokų didinimo kryptimi, tačiau nėra priemonių, kurios sukurtų prielaidas šių tikslų finansavimui užtikrinti.
Pagrindinės programinės nuostatos:
  • Siūloma stabdyti žalingą ir nemokšišką privatizavimą, neprivatizuoti socialinės bei gamybinės infrastruktūros objektų (geležinkelių aerouostų, pašto, vandentiekio ir elektros perdavimo tinklų), neprivatizuoti švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros. Programa deklaruoja nepasitikėjimą rinkos veikimu sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros, mokslo ir studijų, pagrindinio socialinio draudimo, teisėsaugos ir teisėtvarkos bei šalies gynybos srityse. Visose kitose srityse pasisakoma už reguliuojamą rinką. Privatizuojant numatoma kelti didelius socialinius reikalavimus dėl darbo vietų išsaugojimo, naujų darbo vietų kūrimo ir kt.
  • Investicijų srityje siūloma didinti valstybės investicijas, skatinti vietos investicijas bei užsienio „plyno lauko” investicijos.
  • Numatoma nedidinti mokesčių naštos, tačiau ją perskirstyti neturtingųjų naudai. Siūloma taikyti progresyvinius pajamų mokesčius, įvesti nekilnojamo turto mokestį gyventojams, iki 9 procentų sumažinti PVM tarifą maisto, vaikų prekėms bei komunalinėms paslaugoms.
  • Pinigų politikos srityje numatoma grąžinti Lietuvos bankui klasikines centrinio banko funkcijas, pinigų politiką pakreipti taip, kad ji tarnautų visuomenės interesams, mažinti kreditų palūkanas.
  • Numatoma išlaikyti ir plėtoti rinkos reguliavimo mechanizmus, juos orientuojant į skirtingas verslo kategorijas, numatoma skatinti eksportą, smulkų ir vidutinį verslą, vykdyti regioninę politiką. Numatoma sumažinti licencijavimą.
  • Numatoma išlaikyti visas paramos žemės ūkiui formas, žemės ūkiui skirti ne mažiau kaip 10 procentų nacionalinio biudžeto, užbaigti žemės grąžinimą, nevaržyti žemės įsigijimo Lietuvos piliečiams ir įmonėms.
  • Užsienio politikos srityje numatoma laikytis trijų lygiaverčių prioritetų – integracijos į ES, NATO ir gerų santykių su kaimyninėmis valstybėmis.
  • Socialinės apsaugos srityje numatoma garantijų gausa, skatinamas kaupiamųjų pensijų fondų kūrimas panaudojant privatizavimo lėšas.
Politikos prognozės ir pasekmės
Tikėtinas deficitinis biudžetas ir auganti valstybės skola, dėl kurių gali būti mažinamas šalies kredito reitingas, mažės šalies investicinis patikimumas ir patrauklumas. Didės valstybės investicijos į gamybinės ir socialinės infrastruktūros objektus bei efektyviausias gamybos šakas. Tikėtina, kad privatizavimas sulėtės, bus siekiama išlaikyti valstybės valdymą strateginiuose objektuose. Nors programoje nedeklaruojama, tačiau neatmetama galimybė, kad gali būti „peržiūrimas” jau įvykęs privatizavimas. Mokesčių našta gali padidėti įvedus progresyvinius pajamų mokesčius bei nekilnojamo turto mokestį gyventojams. Bus siekiama padidinti centrinio banko įtaką, tikėtinas net palūkanų normos reguliavimas, kas keltų kreditinių išteklių stygių. Tikėtinas prioritetinis (lengvatinis) valstybinių objektų bei investicijų kreditavimas. Deklaruojamos socialiai orientuotos biudžeto išlaidos bus eklektiškas bei voliuntaristinis biudžeto lėšų skirstymas komercinėms struktūroms.
LIETUVOS VALSTIEČIŲ PARTIJOS RINKIMŲ PROGRAMOS ĮVERTINIMAS
Lietuvos valstiečių partijos rinkimų programos akcentas apibūdinamas jos pagrindiniu šūkiu – „Stiprus kaimas – stipri Lietuva”. Žemės ūkio politikai skirta didžioji programos dalis, kitos sritys apibūdinamos fragmentiškai ir dažniausiai per kaimo gyventojų ir ūkininkų prizmę.
Principinės nuostatos:
  • Apie privatizavimą programoje tiesiogiai nekalbama. Tikėtina, jog privatizavimas nebūtų stabdomas, ypač norint įgyvendinti visas deklaruojamas ūkininkų ir gyvenančių kaime rėmimo priemones, kurioms turbūt būtų naudojamos ir privatizavimo pajamos.
  • Investicijų bei užsienio investicijų konkrečiai politika programoje neaptariama. Iš bendrų nuostatų galima spėti, jog investicijos į pramonės objektus ar naujų gamybos ir paslaugų įmonių kūrimą nebūtų stabdomos, tačiau kaimo vietovėse gaminant ir parduodant maisto produktus prioritetas būtų skiriamas vietos gamintojams.
  • Siūloma „įvesti progresyvinį pajamų mokestį nuo 200000 litų per metus uždirbtų pajamų”, panaikinti PVM maisto produktams, darbuotojams teikiamoms paslaugoms žemės ūkio bendrovėse, padidinti neapmokestinamą pajamų minimumą, sumažinti akcizą dyzeliniams degalams, leisti administruoti turto mokestį savivaldybėms, atsisakyti mokesčių rūšių, kurių administravimas kainuoja brangiau nei surenkami mokesčiai, parengti Mokesčių kodeksą, nustatant „maksimalią mokesčių ir visų privalomųjų įmokų bei rinkliavų į valstybinius ir nevalstybinius nebiudžetinius fondus ribą sukuriamo BVP atžvilgiu, užtikrinant stabilią ir aiškią mokesčių sistemą”.
  • Apie verslo sąlygas kalbama tik tiek, kiek tai susiję su gyvenančiais kaime ir dirbančiais žemės ūkyje. Kai kurie apribojimai būtų panaikinti, tačiau mokesčių našta padidėtų, siekiant įvykdyti įsipareigojimus ūkininkams.
  • Žemės ūkiui skiriama didžioji programos dalis. Siūloma aktyvi intervencinė žemės ūkio politika, grindžiama tiesioginėmis ir netiesioginėmis paramos priemonėmis – vietos rinkos apsauga nuo importuojamų prekių, tiesioginėmis išmokomis, kainų ir gamybos apimčių reguliavimu, intervencijomis, santykių tarp gamintojų ir perdirbėjų reguliavimu, mokestinėmis ir kredito lengvatomis. Siūloma žemės ūkiui kasmet skirti 10 proc. nacionalinio biudžeto išlaidų. Numatoma iki 2002 metų baigti atkurti nuosavybės teises į žemę ir suteikti teisę žemės ūkio paskirties žemę įsigyti Lietuvos juridiniams asmenims. Žemės pardavimo užsienio piliečiams klausimą siūloma „svarstyti tik visiškai pasibaigus žemės reformai ir susiformavus naujai žemėnaudai, ne anksčiau 2008 metų”.
  • Pinigų politikos srityje teigiama, jog „būtina skatinti ekonomikos atsigavimą monetarinėmis (atstatant Centrinio banko klasikines funkcijas)” priemonėmis.
  • Apie biudžeto formavimą ir dydį programoje nekalbama. Sprendžiant iš siūlomų paramos žemės ūkiui priemonių, tikėtinas deficitinis biudžetas ir komplikuota jo administravimo sistema.
  • Siūloma „tobulinti ir reformuoti” socialinio draudimo sistemą, įteisinti lengvatinį ūkininkų draudimą, remti daugiavaikes šeimas bei jaunas ar būstą įsigyjančias šeimas, sudaryti galimybes asmenims draustis privačiuose pensijų fonduose. Siūloma decentralizuoti socialines paslaugas ir įvairiai rūpintis vaikais, benamiais, seneliais, narkomanais, išėjusiais iš įkalinimo įstaigų ir pan. Sveikatos apsaugos srityje siūlomi procedūriniai pakeitimai – gydymo įstaigos pasirinkimo supaprastinimas, kompensavimo už vaistus tvarkos tobulinimas ir pan., dažniausiai apsiribojant deklaratyviais teiginiais. Švietimas ir mokslas skelbiami prioritetine sritimi. Siūloma kompiuterizuoti mokyklas, finansuoti fundamentalaus mokslo sritis iš biudžeto bei priimant į aukštąsias mokyklas numatyti privalomas vietas kaimo jaunimui.
  • Užsienio politikos srityje pasisakoma už integraciją į ES, pabrėžiama būtinybė ginti Lietuvos ūkininkų interesus, tikriausiai turint mintyje kuo didesnių žemės ūkio produktų gamybos kvotų išsiderėjimą bei tiesioginės paramos iš ES fondų teikimą. Teigiama, jog ES teisės aktai turi būti perimti laipsniškai, atsižvelgiant į jų įgyvendinimo pasekmes. Pasisakoma už integracijos į NATO spartinimą, nors tuo pačiu deklaruojama, kad išlaidos krašto apsaugai, kuriai šiuo metu „skiriamos milžiniškos lėšos”, neturėtų „nustelbti oficialiai pripažintų prioritetinių šakų – švietimo, sveikatos apsaugos”.
Politikos prognozės ir pasekmės:
Įgyvendinant Valstiečių partijos programą, pagrindinis dėmesys būtų skiriamas žemės ūkio rėmimui įvairiomis priemonėmis, būtų kuriama komplikuota pajamų palaikymo, mokesčių ir lengvatų sistema, kurios finansavimo šaltiniai lieka neaiškūs. Tikėtinas deficitinis biudžetas arba privatizavimo pajamų naudojimas įvairioms paramos programoms. Privatizavimo tęstinumas turbūt būtų išlaikytas, nors jo metodai netaptų skaidresni. Galima netiesioginė užsienio investuotojų diskriminacija teikiant paramą vietinėms įmonėms, ypač maisto pramonės sektoriuje. Bendra ekonominė politika priklausytų nuo koalicijos partnerių, kadangi jai programoje skiriama labai mažai dėmesio, vadinasi ir konkrečių nuostatų svarba Valstiečių partijai yra gana maža. Bendras tikėtinas tokios politikos rezultatas – trumpalaikis kaimo sustiprėjimas likusios Lietuvos sąskaita.
POLITINIŲ PARTIJŲ PROGRAMINĖS NUOSTATOS
Liberalų sąjunga Tėvynės sąjunga A. Brazausko socialdemokratinė koalicija Naujoji sąjunga Centro sąjunga Valstiečių partija
Privatizavimas ir investicijos
1. restruktūrizuoti ir privatizuoti strategines įmones
2. apriboti valstybės investicinę veiklą		 „asmeninė nuosavybė kaip gerovės ir asmens laisvės pagrindas” 1. stabdyti žalingą ir nemokšišką privatizavimą,
2. neprivatizuoti socialinės infrastruktūros
3. išlaikyti valstybės valdymo kontrolę strateginių gamybinės infrastruktūros objektų (geležinkelių, aerouostų, pašto, vandentiekio ir elektros perdavimo tinklų),
4. neprivatizuoti švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros;
5. taikyti socialinius reikalavimus užsienio investuotojams
6. valstybės investicijas sukoncentruoti į gamybinės ir socialinės infrastruktūros šakas
7. pirmenybę teikti „plyno lauko” investicijoms iš užsienio		 1. privatizuoti elektros, vandens tiekimo ir pašto paslaugas, geležinkelius ir kitus kelius išlaikant valstybės kontrolę
2. palikti „auksinę akciją” natūralių monopolijų objektuose
3. neprivatizuoti socialinės paskirties objektų,
4. panaikinti monopolį ir visiškai liberalizuoti konkurenciją telekomunikacijų srityje
5. restruktūrizuoti ir privatizuoti energetikos sistemą
6. sudaryti teisines sąlygas vietinio ir užsienio kapitalo investicijoms į visus energetikos objektus
7. dalį didelių objektų akcijų parduoti vertybinių popierių biržoje privatizuoti per vertybinių popierių biržą		 1. išsaugoti valstybės nuosavybės formą Elektrėnų ir Kruonio elektrinėms, kurios kartu su Ignalinos AE sudaro vieningą kompleksą
2. transporto infrastruktūros privatizavimą vykdyti įvertinus socialines pasekmes ir numatant, kokie objektai privalo likti valstybės nuosavybe
3. vienodomis konkurencijos sąlygomis skatinti lietuviško bei užsienio kapitalo investicijas
Mokesčiai
1. sumažinti fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifą bei nustatyti socialinio draudimo įmokos ribą
2. neapmokestinti minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio
3. panaikinti pelno mokestį
4. leisti išsipirkti vienkartiniu mokesčiu žmonėms, užsiimantiems individualia ūkine veikla
5. nuo kelių mokesčio nuo apyvartos pereiti prie metinio transporto priemonės registracijos mokesčio
6. laipsniškai mažinti muitus
7. žyminio mokesčio arba valstybinių rinkliavų dydį nustatyti priklausomai nuo paslaugos savikainos
8. panaikinti mokesčių lengvatas ir išimtis		 vykdyti nuspėjamą ir nuoseklią politiką 1. nedidinti mokesčių naštos, bet perskirstyti ją neturtingųjų naudai,
2. įvesti nekilnojamojo turto mokestį gyventojams,
3. įvesti progresyvinius pajamų mokesčius,
4. taikyti pelno mokesčio lengvatas ten, kur kuriamos darbo vietos ir pritraukiamos investicijos
5. taikyti 9 proc. PVM maisto, vaikų prekėms bei komunalinėms paslaugoms
6. neapmokestinamojo minimumo dydį artinti prie minimalaus darbo užmokesčio
7. taikyti didesnius akcizus prabangos ir prestižinėms prekėms		 1. didinti tiesioginių mokesčių vaidmenį mažinant PVM maisto prekėms, būsto statybai, kompiuterinei programinei įrangai
2. įvesti tvarką, kad mokesčių dydis būtų proporcingas pajamoms ir turtui
3. panaikinti atskaitymus į kelių fondą nuo apyvartos		 1. sumažinti pelno mokestį iki 15 proc.,
2. 5 metus taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą,
3. taikyti mažesnį PVM tarifą maisto prekėms, šilumos tiekimui, kaimo verslams, gyvenamųjų namų statybai,
4. didinti neapmokestinamą minimumą		 1. įvesti progresyvinį pajamų mokestį nuo 200,000 litų uždirbtų pajamų per metus,
2. panaikinti PVM maisto prekėms, žemės ūkio bendrovių darbuotojams teikiamoms paslaugoms,
3. padidinti neapmokestinamą minimumą
4. sumažinti akcizą dyzeliniams degalams,
4. panaikinti atskaitymus į Kelių fondą nuo apyvartos
5. taikyti mokesčių lengvatas bendrovėms, sukūrusioms naujas darbo vietas
6. nustatyti maksimalią mokesčių ir privalomų įmokų ir rinkliavų ribą BVP atžvilgiu,
7. atsisakyti mokesčių rūšių, kurių administravimas kainuoja brangiau nei surenkami mokesčiai
Verslas
1.įgyvendinti parengtus verslo sąlygas išlaisvinančius pasiūlymus
2. naikinti valstybės paramos ir skatinimo formas ir programas
3. griežtai apibrėžti valstybės kontrolės, priežiūros ir atsakomybės sritis		 1. kurti verslui palankią aplinką, orientuojantis į klestinčias įmones
2. tęsti Saulėtekio programą
3. mažinti biurokratiją tęsiant Saulėlydžio programą		 1. išlaikyti ir plėtoti rinkos reguliavimo mechanizmus;
2. remti SVV plėtros programas
3. vykdyti regioninės plėtros programas
4. skatinti eksportą
5. efektyviau taikyti protekcinius, kompensaciniu muitus bei antidempingo priemones
6. sumažinti licencijavimą gamyboje ir versle
7. įtvirtinti kolektyvinių susitarimų ir sutarčių praktiką tarp darbdavių ir profesinių sąjungų		 1. liberalizuoti verslą ir darbo santykius
2. skatinti smulkųjį verslą, eksportą, technologijas
3. naikinti nereikalingus verslo reguliavimus ir biurokratines kliūtis
4. sukurti reguliuojamą darbo rinkos sistemą
5. mažinti licencijuojamų veiklos rūšių		 1. naikinti verslo draudimus ir suvaržymus,
2. mažinti kontroliuojančių institucijų skaičių
3. skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, kaimo verslus
4. didinti valstybės paramą eksporto plėtrai, tobulinant eksporto rėmimą, vykdant aktyvią naujų rinkų paiešką
5. taikyti netarifinio reguliavimo priemones vidaus rinkos apsaugai
Pinigai
išsaugoti valiutų valdybos modelį ir skaidrią pinigų sistemą 1. grąžinti centriniam bankui klasikines funkcijas,
2. mažinti palūkanų normas		 1. nekeisti pinigų politikos, pagrįstos fiksuotu valiutos kursu bei dabartinio kurso santykiu su bazine valiuta JAV doleriu
2. ateityje suderinti Lietuvos pinigų politiką su ES šalių pinigų politika
3. remti Lietuvos banko politiką, kuria siekiama palaipsniui atsisakyti valiutų valdybos modelio
4. kompensuoti eksportuotojų nuostolius dėl euro/dolerio kurso svyravimų		 atstatyti centrinio banko klasikines funkcijas
Socialinė apsauga
1. sudaryti sąlygas privačių pensijų fondų veiklai, siekiant laipsniškai pakeisti valstybinį socialinį draudimą privačiu kaupiamuoju draudimu
2. socialinė paramą teikti pagal pajamų ir turto vertinimus
3. panaikinti personalines pensijas		 sukurti kaupiamųjų pensijų sistemą 1. didinti socialines išmokas didėjant VPI
2. skatinti kaupiamųjų pensijų fondų sistemos kūrimą panaudojant privatizavimo lėšas
3. per 2-3 metus įteisinti dalines pensijas iš darbo rinkos išstumtiems asmenims, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus liko 3-5 metai
4. socialinę paramą teikti atsižvelgiant į šeimos pajams ir turtą		 1. plėsti mišrią pensijų sistemą, kurią sudarytų valstybinis socialinis draudimas ir privatūs pensijų fondai
2. skirti vis daugiau lėšų socialinei paramai
3. mokėti visą pensiją dirbantiems pensininkams
4. mažas pajams gaunančioms šeimoms kompensuoti šildymo ir vandens išlaidas		 1. kurti daugiapakopę pensijų sistemą, valstybei garantuojant socialinį minimumą bei, privatizavimo lėšų pagrindu, kuriant pasitikėjimo kaupiamaisiais pensijų fondais atmosferą ir garantijų sistemą
2. sieti socialinę paramą su asmens ar šeimos turto dydžiu ir pajamomis
3. siekti, kad kompensacijos už komunalines paslaugas gautų asmuo, o ne paslaugos teikėjas		 1. įteisinti lengvatinį ūkininkų draudimą
2. sudaryti galimybes draustis privačiuose pensijų fonduose
3. taikyti įvairias paramos formas socialiai remtinoms grupėms
Biudžetas
1. subalansuoti biudžetą,
2. lėšas skirstyti per Seimą
3. taikyti programinio finansavimo principą
4. mažinti absoliutų ir santykinį biudžeto dydį privatizuojant valstybės funkcijas ir siaurinant jos tikslus
5. atsisakyti biudžeto pajamų planavimo iš baudų ir konfiskacijų
6. apriboti valstybės investicinę veiklą
7. apriboti struktūrinį valstybės skolinimąsi
8. nustatyti fiksuotas savivaldybių ir valstybės biudžeto dalis,
9. panaikinti perskirstymą tarp savivaldybių,
10. suteikti teisę savivaldybėms leisti vertybinius popierius		 diegti strateginio planavimo sistemą bei programinį valstybės biudžetą 1. didinti biudžeto pajamas gerinant administravimą ir skatinant verslo plėtrą,
2. konsoliduoti valstybės lėšų valdymą
3. diegti strateginį planavimą ir programinį biudžeto formavimo principą
4. atsisakyti biudžeto pajamų planavimo iš baudų ir delspinigių
5. didinti investicijų finansavimą,		 1. apriboti bendras valstybės išlaidas, peržiūrėti valstybės funkcijas ir kai kurias privatizuoti
2. konsoliduoti nacionalinį biudžetą
3. siekti fiskalinio deficito ne didesnio kaip 3 proc. BVP,
4. komercializuoti vyriausybės įstaigų veiklą
5. suteikti savivaldybėms teisę leisti obligacijas,
6. nustatyti, kad bendra valstybės skola neturi viršyti 30 procentų BVP		 1. diegti programinį biudžeto formavimą,
2. peržiūrėti valstybės valdymo funkcijas mažinant valdymo išlaidas
3. pereiti prie fiskalinės decentralizacijos, suteikiant daugiau tiesioginių mokestinių svertų savivaldybėms
Žemės ūkis
1. užbaigti žemės restituciją
2. atsisakyti žemės skirstymo pagal paskirtį
3. įteisinti žemės nuosavybės teises visiems juridiniams asmenims
4. pereiti nuo gamybos rėmimo prie socialinės paramos kaimo gyventojams priemonių
5. pereiti nuo žemės ūkio produktų pardavimo subsidijavimo prie investicinių projektų rėmimo ir tiesioginių išmokų		 įtvirtinti rinkos santykius žemės ūkyje 1. nustatyti kvotas ir minimalias bei intervencines supirkimo kainas pagrindinių rūšių superkamai žemės ūkio produkcijai
2. skatinti žemės ūkio produkcijos eksportą,
3. skirti žemės ūkiui ne mažiau 10 proc. nacionalinio biudžeto,
4. užbaigti žemės restituciją
5. nevaržyti žemės įsigijimo šalies juridiniams asmenims		 1. baigti žemės restituciją,
2. suteikti juridiniams asmenims teisę į žemės ūkio paskirties žemę
3. aprūpinti Lietuvos gyventojus savos gamybos maisto produktais
4. remti ir reguliuoti, vidaus rinką
5. didinti maisto produktų eksportą
6. įvesti tam tikrų ūkio produktų (grūdų ir kt.) intervencinę pirkimo-pardavimo sistemą
7. skirti žemės ūkiui 10 proc. nacionalinio biudžeto
8. įvesti tiesiogines išmokas už dirbamos žemės hektarą, gyvulius ir pan.
9. kompensuoti žemdirbiams dalį dyzelinio kuro išlaidų
10. organizuoti žemės ūkio technikos bei įrenginių tiekimą ir gamybą		 1. nustatyti agrarinio sektoriaus prioritetus
2. pereiti nuo subsidijų superkamai žemės ūkio produkcijai prie tiesioginių išmokų už žemę ir gyvulius,
3. taikyti žemesnį PVM tarifą elektros energijai kaime,
4. užbaigti žemės restituciją
5. supaprastinti žemės įsigijimo procedūras		 1. skirti 10 proc. nacionalinio biudžeto žemės ūkiui,
2. paramą skirti pagal dirbamos žemės plotą bei galvijų skaičių
3. panaikinti akcizą žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams bei kompensuoti kainų skirtumą,
4. nustatyti minimalias supirkimo kainas,
5. atšaukti pieno liberalizavimą,
6. vykdyti rinkos apsaugos ir eksporto rėmimo politiką
7. legalizuoti naminės degtinės gamybą nustatant gamybos kvotas,
8. užbaigti žemės restituciją iki 2002 m. pabaigos
9. leisti įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvos juridiniams asmenims,
10. žemės pardavimo užsieniečiams klausimą svarstyti tik visiškai pasibaigus žemės reformai (ne anksčiau 2008 m.)