J.Keliuočio viešosios bibliotekos iniciatyva, LLRI prezidentė Rūta VAINIENĖ lankėsi Rokiškyje. Ji sutiko atsakyti ir į „Gimtojo Rokiškio“ klausimus, pasvarstyti apie tai, ar lengva smulkiajam tapti eksportuojančiu.
– Eksportas atsigauna. Apie tai kalba ir verslininkai: daugelis jų patys sau už tai dėkingi. Argi valstybė nenusipelnė bent nežymaus reveranso?
– Verslas nusipelnė bent jau supratimo: verslininkų, o ne valdžios kabinetuose kuriama gerovė, išsvajotasis BVP augimas. Deja, verslas kuria darbo vietas, aprūpina šalį gėrybėmis ar pajamomis iš užsienio, išlaiko valdžią plačiąją prasme, kartu su viešuoju sektoriumi užsiima parama ir labdara, o atgalios gauna nepagrįstus kaltinimus godumu, savanaudiškumu ir kitais nebūtais dalykais. Nenuostabu, kad vyraujant antiversliškai retorikai jauni žmonės nori dirbti tik viešojoje tarnyboje arba būti samdomais darbuotojais, bet tik ne verslininkais.
– Šalies ekonomistus gąsdino tai, kad krizės pabaigą Lietuva pasitiks nepasiruošusi: mes neturėsime ką pasiūlyti užsienio rinkoms. Ar ši baimė pagrįsta?
– Mes turėtume, ką pasiūlyti, jei pasidarytume namų darbus. Valdžia, kaip koks aptingęs mokinukas, jų tiesiog užsispyrusi neruošia – pradedant teritorijų planavimu, baigiant švietimo turiniu. Kai seniai namų darbai nedaryti, jų jau kalnai susikaupė.
– Rašome apie sėkmingai eksportuojančias rajono ir šalies įmones. Jos dirba tyliai ir kantriai, jų vadovai nelinkę kaltinti valstybės dėl jos nenoro bendradarbiauti su verslu. Ar saugi tokia situacija pačiai valstybei?
– Labai nesaugi ir neišmintinga. Ką rodo ir emigracijos mastai? Sakyčiau, tai jau tapo masiniu reiškiniu. Jei taip ir toliau bus, tai – tik laiko klausimas, ir neliks kam išlaikyti pačios valdžios. Beje, valdininkų mažėja, bet žymiai lėtesniais tempais, nei gyventojų.
– Kas svarbiau – eksportas ar užsienio investicijos?
– Užsienio investicijos dažnai baigiasi eksportu. Abu dalykai labai svarbūs. Eksportas reikšmingas, nes mes – maža rinka, be tarptautinės prekybos mūsų šalis skurstų. Užsienio investicijos, arba ir vietos investicijos (nes tai yra gėrybių kūrimas) – galimybė turėti darbą ir pajamų, o valstybei – surinkti mokesčių. Visa ekonomika stovi ant investicijų, todėl jas būtina skatinti. Nuo investavimo, o ne nuo vartojimo, prasideda gerovė.
– Kaip svarbu eiliniam verslininkui žinoti savosios šalies potenciją?
– Žinios apie šalį turtina „bendrąjį išsilavinimą“. Verslui svarbu daugiau žinoti apie ekonomiką, nes tai tiesiogiai susiję su veiklos planavimu. Verslininkas ir pats privalo nemažai išmanyti, ką, kaip, kam ir kokiomis sąlygomis gaminti bei parduoti.
– Išliko tie, kurie naudingi Europai. Ar buvo eksporto sričių, kurios, nesulaukusios valstybės paramos, pasitraukė iš rinkos?
– Eksportuojame ne tik į Europą, bet ir į JAV, Rusiją. Neturiu informacijos, kokie gausiai eksportuojantys verslai bankrutavo. Ir tikrai nemanau, kad juos reikėjo gelbėti.
– Kaip vertinate VŠĮ „Eksportuojanti Lietuva“ veiklą ir įtaką šalies verslui, eksportui?
– Buvau labai prieš, kai vietoje vienos institucijos LEPA buvo įsteigtos dvi : investicijų ir eksporto. Man šie dalykai susiję ir nedalomi. Ir apskritai, tokių įmonių veikla yra labiau konsultacinė, todėl jų vieta – rinkoje, o ne valdžioje.
– Kas lemia, kad smulkusis verslas ir plačioji visuomenė taip menkai žino apie šią įmonę?
– Turbūt todėl, kad ji daugiausia dirba su didelėmis įmonėmis. Su plačiąją visuomene ji apskritai, matyt, nekomunikuoja.
– Ar dažnas smulkusis tampa eksportuojančiu?
– Tikrai žinau daug tokių pavyzdžių, jų gausu tose srityse, kuriose smulkios įmonės gamina vadinamąsias „eksportuoti tinkamas“ („tradables“) prekes. Žinoma, maža kavinė, kirpykla ar siuvykla dėl veiklos specifikos gali veikti ir privalo išgyventi tik Lietuvoje.
– Kokiomis žmogiškomis emocijomis turėtume įvertinti septynerių metų Europos Sąjungos paramą Lietuvai?
– Labai prieštaringomis. Džiaugiasi tas , kuris gavo, tačiau pralaimėjo tas, kuris negavo. Nėra paramos „be nuodėmės“: ji turi daug šalutinių neigiamų pasekmių. Tiesa, plika akimi jos nematomos.
– Koks lietuvio verslumo koeficientas? Ar dar turime jėgų kurti naują verslą ir jį puoselėti?
– Žiūrint su kuo tai lyginsi. Jei su italais, turkais, – mažiau, na, o jei su suomiais lygintume, manau, kad verslių žmonių turime daugiau. Ir tikrai: mūsų šalyje yra daug verslių žmonių, tačiau jų mažėja. Be to, jaunimas deklaruoja kitokius, nei vyresnių žmonių, prioritetus. Žinoma, plėtoti verslą darosi vis sunkiau, vis daugiau reikalavimų reikia atitikti, vis daugiau įsipareigojimų valstybei. Normalu, kad tai atgraso lietuvius nuo verslavimo.
– Kuo dar esame stiprūs?
– Esame lankstūs ir lojalūs. Pritariu nuomonei tų, kurie teigia, kad darbas sustotų, jei ir darbuotojas, ir darbdavys uoliai laikytųsi darbo kodekso. Tai, kad mūsų įmonės ir bendrovės veikia, yra mūsų lankstaus požiūrio į netikusius įstatymus išraiška. Man patinka dalies lietuvių „kibumas“ į gyvenimą. Jei tik mažiau pavydėtume ir bambėtume, būtume kone be ydų, beveik idealūs. Pusiau juokais tai sakau.
– Kokie pagrindiniai LLRI tikslai?
– LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, kuria reformų koncepcijas, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes bei padeda valdžios institucijoms patardamas, kaip geriau įtvirtinti laisvosios rinkos principus Lietuvoje. Institutas taip pat atlieka sociologines apklausas, leidžia ekonominę literatūrą, rengia konferencijas, seminarus, paskaitas. Švietėjiški darbai yra neatsiejama instituto veiklos sritis – tam, kad laisvosios rinkos idėjos taptų Lietuvos visuomenės gyvenimo dalimi. Instituto misija – propaguoti laisvosios rinkos idėjas – skatina efektyviai naudotis visomis viešumo priemonėmis. Palaikome glaudžius ryšius su verslo bendruomene, tarptautinėmis organizacijomis, žiniasklaida ir kitomis visuomenės grupėmis. Siekdami pateikti savo mintis tinkamu laiku ir tinkamu būdu, nuolat atrandame naujų informacijos sklaidos formų. Mūsų balsas yra gerai girdimas, o per 20 nenuilstamos veiklos metų matome, kad individo laisvės ir laisvosios rinkos idėjos tampa žmonėms artimos ir reikalingos.
– Institute dirbate nuo pat jo įkūrimo. Kokie LLRI projektai turėjo įtakos laisvosios šalies rinkos vystymuisi?
– Bene reikšmingiausias ir didžiausios įtakos ekonomikai turėjęs instituto darbas buvo 1994 m. Lietuvoje įdiegta valiutų valdybos sistema, stabilizavusi nualintą šalies ekonomiką po audringų lito kurso svyravimų ir skandalų, lydėjusių centrinio banko veiklą. Institutas šią idėją išpopuliarino ir prisidėjo rengiant Lito patikimumo įstatymą, kuris susiejo litą su užsienio valiuta. Taip buvo užkirstas kelias interesų grupėms ir politikams daryti įtaką lito kursui. Po lito susiejimo su JAV doleriu buvo pažabota infliacija, panaikinta politinė įtaka pinigams, įgytas ilgalaikis stabilumas, pinigai tapo ne valstybės, bet žmonių nuosavybe. Dabar jau beveik nebėra abejonių, kad ši sistema Lietuvoje išliks iki tol, kol pradėsime naudoti eurą.
Šiuo metu įgyvendinama aukštojo mokslo reforma ir diegiamas studijų krepšelis – taip pat svarbus instituto indėlis: LLRI inicijavo aukštojo mokslo sistemos reformos idėją ir ją aktyviai populiarino, dalyvavo rengiant reformos įstatymą. Tai tik keli reikšmingesni instituto darbai per 20 metų istoriją, kuri registruoja daugybę kitų – smulkesnių ar stambesnių, tačiau vienodai svarbių pasiekimų.
