Tęsdamas darbą statybų reglamentavimo srityje, institutas pateikė raštą Vyriausybei ir projekto rengėjams dėl Vyriausybės nutarimo projekto, kuriuo tvirtinami nekilnojamųjų kultūros vertybių tipiniai apsaugos reglamentai, nustatantys vertybių naudojimo ir tvarkymo reikalavimus. LLRI atkreipia dėmesį į tai, kad tokių reglamentų tvirtinimas sudarys papildomų suvaržymų ir taip griežtai reguliuojamam statybų verslui ir siūlo parengtus reglamentus dar kartą apsvarstyti Saulėtekio komisijos darbo grupėje, svarstančioje statybų procedūrų supaprastinimo klausimus.
Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas parengė ir pateikė tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nekilnojamųjų kultūros vertybių tipinius apsaugos reglamentus, kurie nustato vertybių naudojimo ir tvarkymo reikalavimus. Teikiame Jūsų dėmesiui Lietuvos laisvosios rinkos instituto nuomonę ir pasiūlymus šiuo klausimu.
Pasak rengėjų, tipiniai apsaugos reglamentai padės kultūros paveldo objektų savininkams suvokti savo teises ir pareigas (kol šiems objektams nėra parengti individualūs reglamentai) ir jų patvirtinimas neigiamų pasekmių neturės. Lietuvos laisvosios rinkos institutas nori atkreipti dėmesį, kad tipinių reglamentų patvirtinimas gali sudaryti papildomus suvaržymus statybos verslui bent jau dėl kelių priežasčių.
Nors Statinio ir statinių komplekso tipiniai apsaugos reglamentai nustato, kad kultūros vertybės savininkas (ar naudotojas) privalo išsaugoti vertingas statinio dalis ir elementus, tačiau aiškiai neapibrėžia, kokios statinio dalys ir elementai yra laikytini vertingais, kokie – nevertingais. Tokia dviprasmiška situacija iš esmės apsunkintų kultūros vertybių naudojimą ir tvarkymą. Statytojai nebūtų suinteresuoti atskleisti visuomenei kultūrinės vertės požymius turinčius objektus arba dar blogiau – juos sunaikintų.
Be to, Statinio tipiniame apsaugos reglamente numatyta, kad keičiant statinio paskirtį į naują, neatitinkančią buvusios autentiškos paskirties, būtina įrodyti, kad esama ar autentiška statinio paskirtis yra ekonomiškai nenaudinga. Manome, kad siekiant išsaugoti kultūros vertybes reikalavimai turėtų būti nukreipti ne į statinių pritaikymo ekonominį naudingumą (tai sprendžia statinių savininkai ar naudotojai), bet į tai, kad statinių pritaikymas kitai paskirčiai nedarytų neigiamo poveikio jų kultūrinei vertei.
Be minėtų problemų statybų reglamentavime esama ir kitų, dėl kurių Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra pasirengęs pateikti savo nuomonę ir pasiūlymus.
Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo programoje numatė atsisakyti nepagrįstų biurokratinių reikalavimų, supaprastinti leidimų išdavimo ir kitas procedūras statybų reguliavimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu prie Saulėtekio komisijos yra sudaryta Statybų reguliavimo ir žemės įsigijimo laikinoji darbo grupė, kuri svarsto statybų procedūrų supaprastinimo klausimus, siūlome parengtus reglamentus dar kartą apsvarstyti minėtoje darbo grupėje ir tik įvertinus šios grupės pastabas ir pasiūlymus svarstyti parengtus reglamentus Lietuvos Respublikos Vyriausybėje.
