Pasaulio ekonomikos forumas finansinį raštingumą įvardija kaip vieną kertinių 21 amžiaus kompetencijų šalia gebėjimo skaityti, rašyti, skaičiuoti bei informacinio raštingumo. Nuo to, kaip išmanome ekonomiką, gebame tvarkytis su finansais priklauso tai, kaip gerai ir turtingai kiekvienas gyvename.
Deja, įvairūs tyrimai rodo, kad lietuvių ekonominis raštingumas yra menkas. Lyginant su kitomis šalimis mažai taupome, mūsų įsipareigojimai auga greičiau nei pajamos, gyvename nuo atlyginimo iki atlyginimo ir tai mums kelia nerimą.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai rodo, kad Lietuvoje tiek vaikams, tiek suaugusiesiems trūksta ekonomikos žinių. Gruodį atliktas bendrovės „Intrum“ tyrimas atskleidė, kad lietuviai yra mažiausiai finansiškai raštingi visoje Europoje. Pernai Laisvosios rinkos instituto organizuotame Nacionaliniame ekonomikos egzamine paaiškėjo, kad bendrai lietuvių ekonomikos žinias galėtume vertinti penketu.
Kokios to priežastys ir kaip situaciją keisti?
Pokalbis su „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene ir gydytoju psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu.
Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas.
Laidą veda Marija Vyšniauskaitė
