Žilvino Šilėno laidoje „Ekonomika šiandien“ – apie naujus valdžios pasiūlymus. Pagalvės mokestis Kaune, lygių galimybių įstatymo pakeitimai, valstybės skolos dydžio nustatymas ir kiti – kaip į juos reaguoti?
Laidoje pateikiama naujausių valdžios siūlymų santrauka ir analizė su komentarais, ar naujiesiems pasiūlymams derėtų pritarti, jais abejoti ar nepritarti.
Nepritariame – maisto tiekimo viešieji pirkimai
Seimo Audito komitetas svarstys viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimą, kuris stipriai pablogintų maisto gamintojų ir tvarkytojų padėti. Projektu siūloma ūkio subjektams, kurie patenka į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę, apriboti galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Viena vertus, skamba lyg ir gerai. Bet paimkime paprastą pavyzdį. Įsivaizduokite, esate maisto tiekimo įmonė, ir tiekiate maistą senai mokyklai, kurios valgykla neatitinka higienos reikalavimų. Tokią maisto tiekimo įmonę būtų galima priskirti rizikos grupei.
Iškyla dvi problemos. Pirma, kaltu taptumėte ne dėl savo, o dėl kitų kaltės. Antra, ir daug svarbiau, nėra logikos. Jei jūs tiekiate maistą mokyklai Vilniaus rajone ir jos virtuvė yra nešvari, tai reiškia, kad jūs nebegalite tiekti maisto mokyklai pvz., Ignalinos rajone. Bet juk maistas pasiliks Vilniaus rajono mokyklos virtuvėje. Juk jis nebus tiekiamas iš Vilniaus mokyklos į Ignalinos mokyklą.
Nepritariame – eilinis paslėptas mokesčių didinimas
Finansų ministerija siūlo neapmokestinamųjų pajamų ribą iš akcijų prekybos nuo 3 tūkst. eurų sumažinti iki 500 eurų, o pajamas iš antrojo būsto pardavimo neapmokestinti tik tuomet, jei būstas išlaikytas 10 m.
Nors ministerija tai vadina lengvatų panaikinimu, tai paprasčiausias mokesčių didinimas. Itin dažnas mokesčių įstatymų kaitaliojimas ir pastovus mokesčių didinimas sukelia nepasitikėjimą ir daugelį atgraso nuo ilgalaikio taupymo. Ar tai būtų investicijos į akcijas, ar į nekilnojamąjį turtą.
Apmokestiname buto vertės padidėjimą apskritai yra nesąžininga. Įsivaizduokite, nusiperki seną butą, jį suremontuoji, parduodi ir turi susimokėti mokestį. Jei liepiame žmonėms susimokėti už buto vertės padidėjimą, tai gal pradėkime ir mokėti kompensacijas tiems žmonėms, kurių butai atpigo?
Nepritariame – pagalvės mokestis Kauno mieste
Kaune nuo sausio – naujas mokestis. Už Kaune esančiuose viešbučiuose ar privačiuose apartamentuose praleistą naktį nuo 2016 metų sausio 1 dienos bus imamas 0,5 euro vadinamasis „pagalvės“ mokestis. Klausimas labai paprastas – jei šį mokestį įveda, ar koks nors dabar galiojantis mokestis bus sumažintas?
Abejojame – išmanieji važtaraščiai
Seime komitetams teikiamas svarstyti su Išmaniąja mokesčių administravimo sistema susijusių įstatymų projektų paketas. Įmonėms atsirastų pareiga nuolat Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti PVM sąskaitų faktūrų ir krovinio važtaraščių duomenis. Paprastai tariant, sustabdo tavo vilkiką su priekaba ir tikrina, ar tikrai veži tai, ką deklaravai.
Bet ar elektroninės sistemos už 24 mln. eurų įvedimas (neskaitant palaikymo išlaidų) padės kovoje su šešėline ekonomika?
Juk šešėlinė ekonomika – tai ir yra kasos operacijų nefiksavimas, prekyba nelegaliais tabako ir alkoholio gaminiais. Kai Subaru veži baltarusiškas cigaretes, tu tikrai nesiveži važtaraščio; nei elektroninio, nei popierinio. Ar nebus taip, kad prisitaikymo prie išmaniosios Mokesčių sistemos našta labiausiai prislėgs sąžiningai veikiančius verslininkus, o nesąžininga veikla ir toliau gyvuos.
Abejojame – lygios galimybės
Ketvirtadienį Seimo darbotvarkėje numatyta eilė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimų. Siūloma informaciją apie darbo užmokestį pagal lytį skelbti viešai. Reguliariai teikti darbuotojams ir/arba jų atstovams informaciją apie vienodą požiūrį į moteris ir vyrus jų įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, įskaitant moterų ir vyrų santykį atitinkamose pareigybėse ir vadovaujančiuose postuose, darbo užmokesčio skirtumus pagal lytį, priemonių skirtų moterų ir vyrų padėties skirtumams pašalinti įgyvendinimo apžvalgas. Raginama, kad įmonės ir organizacijos vadovaujančiuose postuose būtų ne mažiau kaip 30 proc. vienos lyties atstovų ir siekti visiško lyčių balanso.
Žmogaus kompetencija nepriklauso nuo lyties. O jei kas nors geram specialistui moka mažiau vien dėl to, kad tas specialistas yra moteris, tai toks darbdavys specialistą greit praras. Kompetencija ir konkurencija – geriausiai šalina diskriminaciją.
Pritariame – valstybės skola ne daugiau 1 proc. BVP
Pirmadienį pristatytame 2016 m. biudžeto projekte numatyta, kad viešųjų finansų struktūrinis deficitas kitąmet neviršys 1% BVP. Nors valdžios siekis laikytis fiskalinės drausmės ir yra sveikintinas, pritarus tokiam projektui, tai būtų ketvirti metai iš eilės, kai padidinamas valstybės biudžeto deficitas. Planuojamas valstybės biudžeto deficitas 2016 m. sieks 586 mln. eurų (lyginant su 342 mln. eurų 2015 m.). Kodėl negalima įsivesti paprastos taisyklės, kad negalima turėti minusinio biudžeto? Politikai pastoviai auklėja žmones, kad reikia gyventi neprasiskolinus. Bet patys tos taisyklės nesilaiko.
