LLRI ekspertizė dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 22 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-1482
Tęsdamas veiklą ekonominės veiklos reguliavimų srityje, LLRI išanalizavo Seime svarstomą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (XP-1482) ir 2006 m. spalio 11 d. pateikė savo pastabas Seimo Ekonomikos komitetui.
Dėl Įstatymo projekto tikslo
Aiškinamajame rašte pažymima, kad parengto įstatymo projekto tikslas „įtvirtinti nuostatą draudžiančią asmenims jaunesniems kaip 18 metų viešojo maitinimo įmonėse vartoti alkoholį bei numatyti atsakomybę už leidimą šiems asmenims vartoti alkoholinius gėrimus viešojo maitinimo įmonėse“. Argumentuojama, jog tokios nuostatos įtvirtinimas tik prisidės prie pagrindinio alkoholio kontrolės įstatymo tikslo: mažinti alkoholio vartojimą.
Tačiau šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte jau yra įtvirtinta nuostata draudžianti nepilnamečiams parduoti alkoholį tad siūlymas įtraukti papildomas nuostatas dėl vartojimo draudimo yra perteklinis. Aiškinamajame rašte pateikiamų tyrimų duomenys parodo, kad net ši nuostata nėra tinkamai įgyvendinama ir nepilnamečiai lengvai įsigyja alkoholinius gėrimus.
Taip pat itin griežta nepilnamečių kontrolė viešojo maitinimo įmonėse tik paskatins nelegalių alkoholinių gėrimų pirkimą ir vartojimą, kurio iš viso nėra įmanoma kontroliuoti ir kurio žala būtų nepalyginamai didesnė.
Dėl įgyvendinimo
Šiuo metu taikomo draudimo parduoti nepilnamečiams alkoholį įgyvendinimas stringa ir tai patvirtina aiškinamajame rašte pateikto tyrimo duomenys. Todėl galima teigti, jog siūlomų nuostatų dėl alkoholio vartojimo draudimo įgyvendinimas bus dar labiau komplikuotas arba visiškai neįmanomas. O įstatymiškas nuostatų, kurių įgyvendinimas nėra įmanomas, įtvirtinimas nėra nei praktiškas nei pagrįstas.
Dėl įstatymo projekto
Šiame projekte siūloma papildyti 18 įstatymo straipsnį dviem nuostatomis: pirma draudžia nepilnamečiams vartoti alkoholį, o antroji nuostata įpareigoja viešose maitinimo įmonėse alkoholį parduodančius asmenis reikalauti parodyti amžių patvirtinančius dokumentus iš asmenų, kurie gali būti nepilnamečiai. Taip pat viešose maitinimo įmonėse alkoholį parduodantys asmenys įpareigojami išprašyti tuos, kurie negali įrodyti nepilnametystės arba yra nepilnamečiai ir vartoja alkoholį.
Visų pirma 18 straipsnis reglamentuoja alkoholio prekybos tvarką, tad nuostata dėl vartojimo draudimo nėra tinkama. Antra, tai, kad draudžiama alkoholį parduoti nepilnamečiams savaime reiškia ir draudimą alkoholį vartoti, o už nepilnamečių girdimą, kai alkoholį jiems kažkas nuperka taip pat jau yra numatyta atsakomybė administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Tuo tarpu alkoholį viešose maitinimo įmonėse parduodantys asmenys nėra ir neturi būti asmenys galintys taikyti prievartos priemones, tokias kaip išprašymas iš viešojo maitinimo įmonės juolab, kad toks asmuo yra atsakingas už pardavimą, o ne vartojimo kontrolę.
Taip pat yra siūloma numatyti draudimą parduoti alkoholį kiekvienų metų rugsėjo pirmą dieną. Toks draudimas vėlgi niekaip negali prisidėti prie alkoholio vartojimo mažinimo, nes 1) alkoholį galima nusipirkti ir kitą dieną; 2) pažeidžiamos daug didesnės dalies žmonių teisės įsigyti alkoholį; 3) pažeidžiamos pardavėjų teisės parduoti alkoholį; 4) pakanka užtikrinti tinkamą jau esamų nuostatų įgyvendinimą tam, kad šia dieną gatvėse nepilnamečiai nevaikščiotų gatvėmis neblaivūs.
22 Įstatymo straipsnį, reglamentuojantį alkoholio vartojimo ribojimą, siūloma papildyti nuostata jog viešojo maitinimo įmonėse alkoholio vartojimas ribojamas asmenims jaunesniems nei 18 metų. Tai, kad nepilnamečiams draudžiama vartoti alkoholį parodo nuostata draudžianti nepilnamečiams alkoholį parduoti ir administracinių teisės pažeidimų kodeksas numatanti atsakomybę tėvams už neblaivių nepilnamečių pasirodymą viešoje vietoje. Taip pat neišvengiami nesusipratimai dėl to kaip vertinti tam tikras situacijas, kai nepilnamečiai vartoja alkoholį kartu su tėvais arba su tėvų leidimu ir pan.
Dėl administracinės atsakomybės
Įstatymo projektas teikiamas kartu su siūlyme atitinkamai koreguoti administracinių teisės pažeidimų kodeksą numatant atsakomybę dėl šių nuostatų pažeidimo viešojo maitinimo įmonei.
Tai yra visiškai nepagrįstas ir perteklinis reikalavimas, nes: 1) administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta nuobauda už alkoholio pardavimą nepilnamečiams; 2) yra numatytos nuobaudos nepilnamečių tėvams jei jų vaikai viešoje vietoje buvo neblaivūs, bei pilnamečiams asmenis, kurie pirko nepilnamečiams alkoholį; 3) tai reikštų, jog dėl to, kad yra pažeidžiamas įstatymas, draudžiantis nepilnamečiams vartoti alkoholį, atsako ne įstatymą pažeidęs asmuo, bet pašaliniai asmenys.
Tad šiuo metu jau galiojančių nuostatų visiškai pakanka tam, kad būtų užkirstas kelias nepilnamečių girtavimui.
Išvados
-
Itin griežta ne tik pardavimo, bet ir vartojimo kontrolė tik paskatintų nelegalaus ir neaiškios kokybės alkoholio vartojimą tarp nepilnamečių;
-
Tik tėvai ir patys nepilnamečiai gali prisiimti atsakomybę už įstatymo nepaisymą;
-
Atsakomybės perkėlimas maitinimo įmonėms neišvengiamai sukels papildomų sąnaudų, nes reikės samdyti papildomą personalą, kuris galės tikrinti ir išprašyti nepilnamečius iš viešosios maitinimo įmonės;
-
Dėl tokių nuostatų nepagrįstumo neišvengiamai bus susiduriama su tokiais nesusipratimais kaip: ką daryti pilnamečiui neturinčiam dokumento; kaip elgtis jei nepilnamečiai alkoholį vartoja kartu su tėvais, giminaičiais; kaip vertinti itin mažą kiekį alkoholio pietų metu ir kt.
-
Tam, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis nepilnamečių svaiginimasis alkoholiu užtenka tinkamai įgyvendinti šiuo metu galiojantį įstatymą ir taikomas nuobaudas
Siūlymai
-
Nepritarti Įstatymo 18 ir 22 straipsnių papildymams.
-
Įpareigoti atsakingas institucijas užtikrinti tinkamą šiuo metu galiojančio įstatymo vykdymą.