Tęsdamas darbą rinkos dereguliavimo srityje, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 12, 16, 17, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo III skyriaus ketvirtuoju skirsniu ir 341 straipsniu įstatymo projektą Nr. XP-2438 (toliau Įstatymo projektas) ir pateikia savo pastabas.
___________________________
Įstatymo projektas skirtas reglamentuoti licencijų gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine ar mažmenine prekyba jais galiojimo sustabdymo, panaikinimo, įspėjimo apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, taip pat naujų licencijų neišdavimo atvejus. Įstatymo projektas tuo pačiu į Alkoholio kontrolės įstatymą siekia perkelti Vyriausybės patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatytus, bet Alkoholio kontrolės įstatyme nenurodytus licencijų galiojimo ir naujų licencijų neišdavimo atvejus. Taigi Įstatymo projektas vertintinas teigiamai, kadangi šiuo metu galiojantis reglamentavimas perkeliamas į aukštesnės teisinės galios dokumentą.
Tačiau svarbu pažymėti, kad esamo ekonominės veiklos teisinio reglamentavimo perkėlimas bei perkompiliavimas yra ypač tinkama proga kartu peržiūrėti ir įvertinti patį reglamentavimą, jo būtinumą, tikslingumą ir naudą. Tai ypač aktualu ir todėl, kad visa tai, bet kuriuo atveju, būtinai reikės atlikti artimiausioje ateityje:
– Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 12 d. direktyva dėl paslaugų vidaus rinkoje 2006/123/EB (Paslaugų direktyva) numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės privalo priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 28 d., turės įgyvendinti šią direktyvą. Pagal ją:
o valstybės narės privalo įvertinti nacionalinių reikalavimų (pvz., leidimų išdavimo) įtvirtinimo pagrįstumą ir proporcingumą;
o supaprastinti administracines procedūras, ypatingai leidimų išdavimo procedūras, įkuriant vieną kontaktinę vietą, kurioje paslaugų teikėjai galėtų atlikti visas administracines procedūras, ir skatinti šias procedūras atlikti elektorinių priemonių pagalba;
– 2004 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 274 „Dėl ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ („Valstybės žinios“, 2004, Nr. 41-1333) nustato, kad ūkinės komercinės veiklos licencijavimas nustatomas tik tuo atveju, jei įrodomas licencijavimo būtinumas, pagrįstumas, tikslingumas ir nevalingumas, bei kad licencijavimas privalo būti kas 5 metus įvertintas iš naujo;
– Vyriausybėje šiuo metu yra svarstomas Geresnio reglamentavimo programos projektas, kuris nuo 2009 m. numato sistemingą galiojančių teisės aktų peržiūrą, siekiant juos supaprastinti ir sumažinti verslui tenkančią administracinę naštą.
Pažymėtina, jog licencijų kaip išankstinių leidimų vykdyti veiklą panaikinimas yra efektyvi rinkos dereguliavimo priemonė, skatinanti verslumą. Pavyzdžiui, Gruzija, pagal Pasaulio banko ataskaitą „Doing Business“
[1], sumažino licencijų ir leidimų skaičių nuo 909 iki 159.
Dėl šios priežasties tikslinga į Įstatymo projektą įtraukti ir naujas nuostatas, kurios jau dabar (o ne po kelių metų) supaprastintų licencijavimo tvarką bei teisinį reguliavimą, bei numatyti atitinkamą susijusių poįstatyminių aktų pakeitimą. Tam įvykdyti reikia atlikti šiuos veiksmus:
– apibrėžti alkoholio produktų gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos licencijavimo tikslus. Pagal Paslaugų direktyvos 9 straipsnį, šis tikslas privalo būti toks, kad licencijos būtų taikomos tik tada, jei jų taikymas nediskriminuoja, yra objektyviai pagrindžiamas visuomenei svarbiais interesais bei licencijoms keliamo tikslo negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis;
– atsižvelgiant į apibrėžtus licencijavimo tikslus, įvertinti dabar galiojančio alkoholio produktų gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos licencijavimo būtinumą, tikslingumą, pagrįstumą ir efektyvumą;
– atsisakyti visų licencijų, kurios neatitinka tikslingumo ir būtinumo principų bei kurioms keliamus tikslus galima pasiekti ir taikant švelnesnes bei mažiau ribojančias priemones.
Licencijos yra išankstinis leidimas vykdyti veiklą. Jos yra įgyjamos, jei atitinka tam tikrus reikalavimus. Tų reikalavimų laikymasis yra nuolat kontroliuojamas net ir po to, kai licencija yra įgyjama. Taigi iš esmės licencija yra nebūtina, kadangi jai numatytos funkcijos yra įvykdomos ir tuomet, kai nėra licencijos instituto – aiškiai ir tiksliai visus reikalavimus išdėsčius įstatymuose, nurodžius ūkio subjektams, norintiems užsiimti atitinkama veikla, laikytis nustatytų reikalavimų ir paskyrus atsakingą instituciją. Todėl tikslinga licencijų taikymą pakeisti tokiomis mažiau ribojančiomis priemonėmis:
– pranešimu kompetentingai institucijai apie pradedamą veiklą. Tai yra dažniausiai pasaulyje taikomas licencijų atsisakymo būdas;
– supaprastinant licencijų išdavimo tvarką, procedūras ir formalumus, pavyzdžiui:
o atsisakant ar švelninant reikalavimus norintiems gauti licenciją;
o mažinant reikalingų pateikti dokumentų skaičių;
o suteikiant galimybę pateikti visus dokumentus ir gauti licenciją elektroninėmis priemonėmis;
o nustatyti laikotarpį, per kurį gavus prašymą suteikti licenciją prašymas turi būti išnagrinėtas, bei, jei per nustatytą laikotarpį atsakymas nėra pateikiamas, laikyti, kad licencija yra išduota;
– licencijų skaičiaus mažinimu;
– vienkartinių licencijų skaičiaus mažinimu.
