LR Antstolių įstatymo 5, 6, 7, 8, 10, 11, 13, 14, 15, 21, 23, 27, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ekspertizė
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija parengė antstolių įstatymo 5, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 21, 23, 27, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas), kurio tikslas tobulinti antstolių veiklos ir priežiūros teisinį reguliavimą.
Šios ekspertizės tikslas – apžvelgti siūlomus pakeitimus, taip pat įvertinti nekeičiamų įstatymo nuostatų poveikį konkurencijai rinkoje, antstoliams teikiant komercines paslaugas. Šioje įstatymo projekto analizėje bus aptariamos ir įvertinamos pagrindinės projekto nuostatos, taip pat analizuojama, kokių svarbių klausimų, susijusių su antstolių veikla šis projektas nereglamentuoja, pateikiami pasiūlymai dėl šio projekto papildymo ir tobulinimo.
Dėl projekte siūlomų nuostatų
Įstatymo projekto pakeitimai ir papildymai daugiausiai reguliuoja ir tikslina įvairius antstolių drausminės atsakomybės aspektus, numato didesnę antstolių veiklos kontrolę, taip pat apibrėžia kvalifikacinio antstolio egzamino komisijos sudėtį bei tikslina antstolių viešo konkurso komisijos sudėtį. Pagrindinės įstatymo projekto nuostatos, susijusios su antstolių bei jų padėjėjų veiklos kontrole bei jų drausmine atsakomybe,yra šios:
– Įstatymo projekte siūloma tiksliai nustatyti, kad drausminė atsakomybė antstoliui, antstolio padėjėjui gali būti taikoma už Antstolių įstatymo, Antstolių profesinės etikos kodekso ar kitų teisės aktų, reguliuojančių antstolių veiklą, pažeidimus, o šiuo metu galiojančiame Antstolių įstatyme nustatyta, kad antstoliui, antstolio padėjėjui gali būti taikoma drausminė atsakomybė už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, tačiau tos pareigos niekur nėra aiškiai nustatytos.
Įstatymo projekte yra tikslinama, kokiais atvejais teisingumo ministro įsakymu yra privalomai sustabdomi antstolio įgaliojimai (tai atvejai, kai antstolis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką arba atlikus antstolio veiklos patikrinimą, nustatyta šiurkščių pažeidimų tvarkant, saugant ir naudojant pinigines lėšas ar kitas materialines vertybes, kurios antstoliui buvo patikėtos ar gautos atliekant antstolio funkcijas, ir dėl to buvo iškelta drausminė byla), o kokiais atvejais antstolio įgaliojimai gali būti sustabdomi (tai atvejai, kai antstolis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką arba antstoliui paskirta neeilinė atestacija, arba antstolis nesumoka Lietuvos antstolių rūmams privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos.)
– Antstolių įstatymo pakeitimo projekte siūloma išplėsti antstoliui, antstolio padėjėjui skiriamų drausminių nuobaudų sąrašą: antstoliui galėtų būti skiriamas galiojančiame įstatyme nenumatytas įpareigojimas atsiprašyti, antstolio padėjėjui taip pat dabar nenumatyti – įpareigojimas atsiprašyti, pastaba ar papeikimas. Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad antstoliui ar antstolio padėjėjui drausminę nuobaudą skiria Antstolių garbės teismas, kurio sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.
– Įstatymo projekte siūloma numatyti antstolio neeilinę atestaciją, kuri gali būti surengta, jeigu per metus antstoliui buvo skirta daugiau kaip dvi drausminės nuobaudos arba teismas pripažino antstolio procesinius veiksmus neteisėtais dėl šiurkščių arba sistemingų pažeidimų.
– Antstolių įstatymo pakeitimo projekte siekiama stiprinti antstolių veiklos kontrolę. Vykdydami savo funkcijas, antstoliai yra prilyginami valstybės pareigūnams ir yra svarbu, kad šių savarankiškai veikiančių asmenų, kuriems pavedama vykdyti valstybės funkcijas, veikla būtų kuo skaidresnė, todėl įstatymo projekte numatyta, kad asmuo, prieš įgydamas teisę vykdyti antstolio veiklą, privalo deklaruoti savo ir šeimos narių turtą Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pateikti Teisingumo ministerijai mokesčio administratoriaus pažymą apie turto deklaravimą, kad deklaracija yra pateikta.
– Įstatymo projekte taip pat numatoma nauja nuostata, apibrėžianti, kad antstolio vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Tai pat numatoma, kad vykdymo išlaidos nustatomos vadovaujantis ekonominiais paskaičiavimais ir turi atitikti antstolio bei jo darbuotojų patirtas sąnaudas tokiems veiksmams atlikti. Antstolio atlyginimas turi užtikrinti pagrįstą investicijų grąžą, galimybę sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas bei įdarbinti reikalingus darbuotojus. Nustatant atlyginimą už vykdomųjų dokumentų vykdymą, turi būti įvertintas antstolio ir jo darbuotojų sugaištas laikas vykdymo veiksmams atlikti.
– Siekiant antstolių veiklos skaidrumo ir kad vykdymo proceso dalyviai galėtų gauti reikalingą išsamią informaciją, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad antstolis raštu pateiktus asmenų prašymus ir skundus dėl antstolio veiklos, privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų ir pateikti motyvuotą atsakymą raštu. Šiuo metu galiojantys teisės aktai tokios pareigos antstoliui nenustato. Įstatymo projektas taip pat numato, kad asmenų prašymus ir skundus dėl antstolių veiklos nagrinėja Lietuvos antstolių rūmai ir Teisingumo ministerija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Teisingumo ministerija nenagrinėja asmenų prašymų ir skundų dėl antstolių veiklos, jeigu jie nebuvo pateikti nagrinėti Lietuvos antstolių rūmams.
– Atsižvelgiant į tai, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje yra laikomos kitiems asmenims priklausančios lėšos ir antstolis negali gauti iš jų naudos, jų naudoti savo nuožiūra, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos, negali būti įkeistos, areštuotos, į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal antstolio prievoles, taip pat dėl jų negali būti sudaromos indėlių sutartys.
Antstoliams valstybės suteikti įgaliojimai asmenų teisių ir turto atžvilgiu – platūs, o šiuo metu įstatyme nustatyta atsakomybė – palyginus nedidelė, todėl ją būtina tikslinti ir griežtinti. Visi minėti įstatymo projekte numatyti pakeitimai iš esmės vertintini teigiamai, nes jie sudaro prielaidas, kad antstolių veikla taptų skaidresnė, efektyvesnė, kad antstoliai, būdami valstybės įgaliotais asmenimis, kuriems valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, būtų labiau kontroliuojami ir tai užkirstų kelią jų piktnaudžiavimui ir netinkamam pareigų atlikimui. Tačiau, siekiant antstolių profesinės veiklos tobulinimo, kvalifikacijos kėlimo, antstolių teikiamų paslaugų ir jų veiklos skaidrumo, įstatymo projekte siūlytina numatyti, kad antstolio neeilinė atestacija būtų rengiama, jeigu per metus antstoliui buvo skirta bent viena drausminė nuobauda (įstatymo projekte siūloma neeilinę atestaciją surengti, jeigu per metus antstoliui buvo skirta daugiau kaip dvi drausminės nuobaudos). Taip pat pakeitimas, kuriuo nustatoma, kad drausminė atsakomybė antstoliui, antstolio padėjėjui gali būti taikoma už Antstolių įstatymo, Antstolių profesinės etikos kodekso ar kitų teisės aktų, reguliuojančių antstolių veiklą, pažeidimus, susiaurina antstolio drausminės atsakomybės pagrindą, nes antstolių veiklą reglamentuoja ne tik pakeitime paminėti teisės aktai, bet ir, pavyzdžiui, Civilinio proceso kodeksas, Baudžiamasis kodeksas, Bausmių vykdymo kodeksas ir kt.
Antstolių įstatymo projekte yra numatyta ir kitų, nesusijusių su antstolių bei jų padėjėjų veiklos kontrole bei jų drausmine atsakomybeteigiamai vertintinų nuostatų, pavyzdžiui, numatyta nauja sąlyga, kad vykdydamas antstolio funkcijas, antstolis vykdymo proceso šalims negali teikti mokamų paslaugų, susijusių su vykdoma byla. Vadovaujantis šia nuostata, bus galima išvengti atvejų, kai į tą patį antstolį dėl to paties skolininko kreipėsi keletas kreditorių – kaip vykdomojoje byloje dėl poteisminio išieškojimo, taip ir dėl ikiteisminio tarpininkavimo vykdant turtines prievoles. Teigiamai įstatymo projekte vertintina ir tai, kad jo rengėjai, siekiant aiškiai atskirti antstolio paslaugų teikimą nuo funkcijų vykdymo, išvengti praktikoje kylančių nesusipratimų ir galimo interesų konflikto, įstatymo projekte siūlo nustatyti, jog antstolis, konstatuodamas faktines aplinkybes, turi tiek pat teisių kaip ir asmuo, kurio prašymu konstatuojamos faktinės aplinkybės, išskyrus atvejus, kai faktinės aplinkybės konstatuojamos teismo pavedimu ir antstolis veikia teismo pavedimo ribose.
Dėl antstolių teikiamų paslaugų ir konkurencijos rinkoje
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad paruošus įstatymo projektą, liko ir neišspręstų klausimų bei problemų.
Pagal galiojantį Antstolių įstatymą, antstolio vykdomą veiklą galima suskirstyti į dvi dalis – priskirtų funkcijų vykdymą ir komercinių paslaugų teikimą. Šis skirstymas yra svarbus siekiant suprasti antstolio veiklos specifiką bei įgaliojimų turinį. Pagal Antstolių įstatymą, antstolių veikla susideda iš:
· antstolio įstatymu priskirtų funkcijų vykdymo, kai antstolis veikia kaip Valstybės įgaliotas asmuo, t.y. turi tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu, o už antstolio reikalavimų nevykdymą kaltieji asmenys gali būti baudžiami;
· antstolio paslaugų teikimo, kai antstolis veikia kaip privatus, pelno siekiantis asmuo, besiverčiantis individualia veikla ir neturi specialių įgaliojimų. Teikdamas paslaugas antstolis konkuruoja su kitais rinkoje veikiančiais pelno siekiančiais asmenimis teikiančiais tas pačias paslaugas.
· Antstolių įstatymo 21 straipsnis numato, kad antstolis atlieka šias funkcijas – vykdo įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoda ir įteikia dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Antstolis taip pat gali teikti šias paslaugas:
1) saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese;
2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo;
3) teikti teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teismuose bei atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis;
4) aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą;
5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles.
Antstolio, vykdančio savo funkcijas, procesinė veikla yra aiškiai reglamentuota įstatymo (Civilinio proceso kodekso 583 str.) ir kontroliuojama apylinkės teismo (Civilinio proceso kodekso 594 str.). Teisės aktais yra reglamentuojami ir pagrindiniai antstolių profesinės veiklos etikos principai, kuriais turi vadovautis antstolis, atlikdamas savo funkcijas (Antstolių profesinės etikos kodekso 4, 16 p.). Tuo tarpu galiojantis Antstolių įstatymas konkrečiai neapibrėžia antstolių teikiamų paslaugų turinio ir apimties bei teikimo tvarkos, tik numato, kad paslaugų teikimas neturi trukdyti atlikti įstatymų nustatytas antstolio funkcijas. Teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Visais atvejais antstolis privalo teikti pirmumą įstatymų nustatytoms funkcijoms.
Vis dėlto abejotina, ar yra pagrįsta iš vienos pusės, suteikti antstoliams išimtines funkcijas vykdyti sprendimus, iš kitos pusės, toje pačioje, sprendimų vykdymo, srityje antstoliams suteikti teisę užsiiminėti papildomai apmokamu verslu – paslaugų teikimu. Tai darant pažeidžiamas teisinės valstybės principas – antstoliai turi galimybę privatų verslą vykdyti tiesioginėje valstybės deleguotoje sprendimų vykdymo srityje ir teikti paslaugas tiems asmenims, kurių teisinė padėtis yra priklausoma nuo antstolio, kaip valstybės funkcijas vykdančio subjekto. Nors Antstolių įstatymo 21 straipsnyje nurodoma, kad antstolis privalo vengti interesų konflikto, teikdamas paslaugas pagal privatų susitarimą, tačiau nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas tokiam konfliktui. Minėtame įstatyme numatyta, kad dėl teikiamų paslaugų apmokėjimo dydžio ir tvarkos antstolis susitaria su klientu sudarydamas sutartį dėl jų teikimo. Akivaizdu, kad piktnaudžiavimo situacija yra labai reali – iš vienos pusės, įstatymo kūrėjai suteikia antstoliui įgaliojimus, kuriais jis gali labai paveikti asmenų turtines teises, o iš kitos pusės, antstolis turi laisvę su tokiais priklausomais asmenimis sudarinėti sandorius.
Lietuvos teisminės valdžios sistemoje yra aiškiai apibrėžtos kiekvieno subjekto funkcijos bei įgaliojimai. Antstoliai, kaip teisminės valdžios ir viešojo administravimo sistemų subjektai, privalo veikti valstybės deleguotų funkcijų ir įgalinimų ribose ir tik teisės aktais apibrėžta tvarka vykdyti kompetentingų institucijų vykdomuosius dokumentus bei atlikti kitas įstatyme nustatytas funkcijas – faktų konstatavimą, dokumentų perdavimą. Tuo tarpu klientų, tame tarpe kreditorių, interesų teisinio atstovavimo funkcija turėtų būti priskirtina kitiems teisinės sistemos profesionaliems teisininkams, pavyzdžiui, advokatams, ar skolų išieškojimo bendrovių juristams, kurie taip pat turi šiai paslaugai teikti reikiamų žinių bei patirties ir kurių veikla nėra siejama su valstybės vardu atliekamais priverstinio išieškojimo veiksmais. Teisinio išsilavinimo neturinčiam žmogui nėra aiški antstolio „funkcijų“ ir „paslaugų“ sąvokų riba ir sunku suprasti ar konkrečiu atveju antstolis veikia kaip valstybės prievartos pareigūnas, ar tiesiog kaip privatus verslininkas, todėl antstolių atliekamos tarpininkavimo, vykdant turtines prievoles, paslaugos, klaidina visuomenę bei neatitinka Lietuvos teisinės sistemos funkcijų padalinimo principų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tiek vykdydamas funkcijas, tiek teikdamas paslaugas antstolis savo blankuose, antspaude ir iškaboje naudoja Lietuvos valstybės herbą (Antstolių įstatymo 42 straipsnis), todėl skolininkas, net ir nesutinkantis su skolos egzistavimo faktu, paprastai supranta iš antstolio gautą laišką kaip nurodymą sumokėti reikalaujamą sumą. Todėl akivaizdu, kad Antstolių įstatyme įteisintas antstolio paslaugų teikimo naudojimas privačiame versle, akivaizdžiai pažeidžia esamo ar tariamo skolininko teises, neatitinka teisinės valstybės valdžios skaidrumo principo, klaidina visuomenę, menkina antstolių autoritetą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad antstoliai, veikdami kaip privatūs verslininkai bei teikdami tokias savo paslaugas kaip turto saugojimas (administravimas) vykdymo procese; faktinių aplinkybių konstatavimas; įkeisto kilnojamojo turto realizavimas aukciono tvarka, iš esmės yra monopolistai ir, dėl antstolių išskirtinio, kaip valstybinio administravimo funkcijas vykdančių pareigūnų teisinio statuso ir padėties, kuriais jie naudojasi teikdami minėtas privačias paslaugas, kiti verslo subjektai tokių pačių paslaugų neteikia. Taigi, antstoliai, šiuo atžvilgiu, atsiduria puikioje padėtyje – šalia didelių atlyginimų už sprendimų vykdymą jie, užsiiminėdami privačiu verslu, kuris realiai neturi jokios konkurencijos, gauna nemažas papildomas pajamas.
Siekiant sudaryti antstoliams sąlygas tinkamai atlikti įstatymu paskirtas funkcijas, jiems įstatymu suteikiama galimybė naudotis išimtiniais resursais. Įstatymas Vadovaujantis Antstolių įstatymo 22 straipsniu, tik vykdant Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas antstoliui suteikta teisė neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Reikalauti šios informacijos teikiant paslaugas, pavyzdžiui, tarpininkavimo vykdant turtines prievoles, antstoliams, kaip ir kitiems privatiems verslo subjektams, teoriškai yra draudžiama. Tik vykdantis funkcijas antstolis turi išimtinę teisę naudotis LR Teisingumo ministerijos administruojama Antstolių informacine sistema (AIS) (AIS Nuostatų 2, 3, 6 p.), t.y., gauti kitiems subjektams neprieinamą valstybės mastu centralizuotai renkamą vykdomų ir įvykdytų vykdomųjų dokumentų, surašytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, vykdomųjų bylų vykdymo informaciją apie skolininkų asmens kodus ir gyvenamąsias vietas, turtą, turimas lėšas (tame tarpe ir apie banko paslaptimi laikomas skolininkų banko sąskaitas), gaunamus darbo užmokesčius ar kitas pajamas, skolininkams priklausančias iš trečiųjų asmenų lėšas ir pan.
Antstolis, kartu su AIS administruojančia Teisingumo ministerija, privalo užtikrinti AIS apsaugą nuo bet kokio neteisėto duomenų tvarkymo ar naudojimo. Tačiau pastebėtina, kad nors praktiškai sudarydamas sutartis dėl duomenų teikimo kiekvienas antstolis įsipareigoja įvairių duomenų bazių duomenis naudoti tik sutartyse nurodytais tikslais bei sąlygomis, Teisingumo ministerijos valdoma Antstolių informacinė sistema, kurioje visų Lietuvos antstolių įvesti skolininkų duomenys yra tvarkomi automatiniu būdu, negali atskirti ar antstolis prisijungė prie AIS vykdydamas antstolio
funkcijas (teisėtas duomenų naudojimas) ar teikiant antstolio
paslaugas (neteisėtas naudojimas). Taip pat pažymėtina, kad duomenų teikimo teisėtumą šios srities kontroliuojanti institucija – Valstybinė
duomenų apsaugos inspekcija turi teisę tikrinti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priimti sprendimus tik dėl fizinio asmens duomenų tvarkymo pažeidimų, bet nekontroliuoja juridinių asmenų (skolininkų) asmens duomenų tvarkymo teisėtumo. Kaip matome, juridinių asmenų duomenų naudojimo teisėtumas priklauso vien tik nuo paties antstolio sąžiningumo, nes antstolis šiuo atveju faktiškai nėra niekieno kontroliuojamas ir, veikdamas kaip privatus verslo subjektas bei teikdamas
paslaugas, turi visas galimybes naudotis (nors ir neteisėtai) Antstolių informacine sistema tuo pačiu atsirasdamas pranašesnėje konkurencinėje padėtyje nei kiti verslininkai.
Išvados
1. Darytina išvada, kad galiojantis Antstolių įstatymas riboja konkurenciją ir sudaro teisinių prielaidų antstoliams teikti paslaugas, ypač tarpininkavimo vykdant turtines prievoles, privilegijuotomis sąlygomis lyginant su kitais šių paslaugų teikėjais, o Teisingumo ministerijos įstatymo projektas šių klausimų iš esmės nesprendžia.
2. Antstolių įstatymo nuostatos konkrečiai neapibrėžia antstolių teikiamų paslaugų turinio ir apimties bei teikimo tvarkos, o nuostatos, kad antstolis privalo vengti interesų konflikto bei teikti pirmumą įstatymų nustatytoms funkcijoms, neužtikrina paslaugų teikimo skaidrumo.
3. Įstatymu neužkertama galimybė vykdyti privatų verslą ir teikti paslaugas tiems asmenims, kurių teisinė padėtis yra priklausoma nuo antstolio, kaip valstybės funkcijas vykdančio subjekto.
4. Įstatymas neužkerta galimybės teikiant privačias paslaugas naudotis antstolio blanku bei Lietuvos valstybės herbu. Tokioje situacijoje daugumai neturinčių teisinio išsilavinimo žmonių nėra aiški antstolio „funkcijų“ ir „paslaugų“ sąvokų riba ir sunku suprasti ar konkrečiu atveju antstolis veikia kaip valstybės prievartos pareigūnas, ar tiesiog kaip privatus verslininkas. Tai suteikia antstoliui nepagrįstą pranašumą veikiant privačiai ir klaidina žmones dėl valstybės funkcijų atlikimo.
5. Antstoliai, veikdami kaip privatūs verslininkai ir teikdami kitas įstatymu numatytas paslaugas (turto saugojimas (administravimas) vykdymo procese; faktinių aplinkybių konstatavimas, įkeisto kilnojamojo turto realizavimas aukciono tvarka) dėl savo išskirtinio, kaip valstybinio administravimo funkcijas vykdančių pareigūnų teisinio statuso ir padėties, kuriais jie naudojasi teikdami minėtas privačias paslaugas, turi išskirtines sąlygas, tai patvirtina ir tai, jog kiti verslo subjektai tokių pačių paslaugų neteikia.
6. Siekiant sudaryti antstoliams sąlygas tinkamai atlikti įstatymu paskirtas funkcijas, jiems įstatymu suteikiama galimybė naudotis išimtiniais resursais ir tik vykdantis funkcijas antstolis turi išimtinę teisę gauti kitiems subjektams neprieinamą valstybės mastu centralizuotai renkamą vykdomų ir įvykdytų vykdomųjų dokumentų, surašytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, vykdomųjų bylų vykdymo informaciją apie skolininkų asmens kodus ir gyvenamąsias vietas, turtą, turimas lėšas ir kitą svarbią informaciją.
7. Tačiau Antstolių informacinė sistema, kurioje visų Lietuvos antstolių įvesti skolininkų duomenys yra tvarkomi automatiniu būdu, negali atskirti ar antstolis prisijungė prie sistemos vykdydamas antstolio funkcijas (teisėtas duomenų naudojimas) ar teikiant antstolio paslaugas (neteisėtas naudojimas). Juridinių asmenų duomenų naudojimo teisėtumas priklauso vien tik nuo paties antstolio sąžiningumo, nes antstolis, šiuo atveju, faktiškai nėra niekieno kontroliuojamas ir, veikdamas kaip privatus verslo subjektas bei teikdamas paslaugas, turi visas galimybes naudotis (nors ir neteisėtai) Antstolių informacine sistema tuo pačiu atsirasdamas pranašesnėje konkurencinėje padėtyje nei kiti verslininkai.
8. Antstolio, kaip valstybės perduotas funkcijas vykdančio asmens, veikla privalėtų būti visiškai skaidri ir griežtai reglamentuota įstatymų, tačiau atvejai, kuomet antstolis savo paties pasirinktais būdais, nesant teismo sprendimo, ragina asmenį sumokėti skolą, pažeidžia teisinės valstybės principą ir esamo ar tariamo skolininko teises.
Dėl šioje analizėje išvardintų priežasčių, taip pat siekiant užtikrinti, kad antstolių veikla atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės principus, nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių, nekeltų abejonių dėl šios veiklos teisėtumo ir skaidrumo, siūlytina:
· iš Antstolių įstatymo riboti antstolio teisę tarpininkauti vykdant turtines prievoles;
· peržiūrėti galimybę antstoliams veikti kaip privatiems verslo subjektams ir teikti mokamas paslaugas;
· svarstyti galimybes ir kitiems verslo subjektams (teisinėms bendrovėms, skolų išieškojimo bendrovėms, advokatams ir pan.) atlikti dalį antstolių teikiamų privačių paslaugų – pavyzdžiui, faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka ir kt.
