LR Seime pradėtas svarstyti nutarimo dėl nacionalinio komercinio banko steigimo projektas (XIP-463) (toliau – nutarimo projektas). Šio nutarimo projekto tikslas – įkurti valstybinį nacionalinį banką. Išanalizavęs nutarimo projektą bei galimas jo įgyvendinimo pasekmes, LLRI pateikia nutarimo projekto ekspertizę.
Dėl paskatų kurti valstybinį komercinį banką
Nacionalinio banko idėja kilo iš nepasitenkinimo privačių komercinių bankų veikla, ypač paskolų išdavimo politika. Lietuvos ekonomikos pakilimo laikotarpiu sparčiai augęs privačių komercinių bankų kreditavimas ėmė mažėti. Teigiama, jog privatūs komerciniai bankai nepatenkina verslo skolinimosi poreikių, todėl jų patenkinimui reikia valstybinio komercinio banko.
Sumažėjęs skolinimas ar padidėjusi skolinimosi kaina nerodo netinkamos ar savavališkos privačių komercinių bankų veiklos. Privatūs komerciniai bankai veikia rinkoje – jie vertina padidėjusią kreditavimo riziką, didesnį poreikį likvidumui ar sunkesnį priėjimą prie finansinių išteklių, tad valdydami šį verslą skolina mažiau. Prieš keletą metų sparčiai augant Lietuvos ekonomikai bankai, matydami didėjantį skolinimosi poreikį ir mažą skolinimo riziką, paskolų išdavimo tempą sparčiai didino, dabar, pasikeitus ekonominėms sąlygoms, skolinimą mažina.
Banko verslas ir pajamų bei pelno šaltinis yra pinigų skolinimas, todėl banko pelną tiesiogiai veikia išduodamų paskolų kiekis. Bankas neturi motyvo skolinimą mažinti, nebent paskolų portfelio didinimas ar išlaikymas esamame lygyje grėstų nuostoliu. Jeigu komercinis bankas nereaguotų į pasikeitusias rinkos sąlygas ir skolintų nevertindamas padidėjusios rizikos, jis susidurtų su likvidumo problema.
Sumažėjęs privačių komercinių bankų skolinimas turėtų būti vertinamas kaip natūrali verslo reakcija į pasikeitusias ekonomikos aplinkybes, o valstybinio komercinio banko įkūrimas neturi būti grindžiamas pasikeitusia privačių komercinių bankų skolinimo politika.
Dėl valstybinio banko galimybės patenkinti skolinimosi poreikį
Išsakomas argumentas, kad sukurtas valstybinis komercinis bankas galėtų skolinti daugiau ir pigiau, nes kaip ne pelno siekianti institucija tam galėtų panaudoti pelno „rezervą“. Taip teigiama, jog išaugusi skolinimosi kaina yra išaugusių bankų pelnų priežastis. Tačiau taip nėra: ilgą laikotarpį pelninga buvusi privačių bankų veikla, esant mažesnėms palūkanoms, Lietuvoje pradėjo rodyti prastėjančius rezultatus, esant didesnėms palūkanoms. Palūkanos atspindi ne tik galimybę uždirbti pelno, bet ir veiklos riziką. Privatūs komerciniai bankai, reaguodami į beiškeičiančias rinkos sąlygas, koreguoja ir savo skolinimo politiką. Valstybinis komercinis bankas, siekdamas veikti prieš šią rinkos logiką būtų nuostolingas tiek apkilimo tiek sunkmečio sąlygomis.
Klaidinga teigti, jog skolinimo versle valstybė sugebėtų veikti geriau ir sumaniau nei privatūs komerciniai bankai ir galėtų teikti tokią pačią paslaugą mažesnėmis sąnaudomis. Todėl pigesnių paskolų šaltiniu valstybiniame komerciniame banke gali kilti tik iš valstybės komercinio banko galimybės apsirūpinti pigesniais pinigais. Tačiau valstybinis komercinis bankas, norėdamas pritraukti indėlių, turėtų konkuruoti su privačiais bankais, ir už indėlius siūlyti jeigu ne didesnes, tai bent tokio pat dydžio palūkanas. Todėl bankas, siūlydamas brangesnius indėlius ir pigesnes paskolas, būtų pasmerktas nuostoliui.
Taigi, veikdamas nenuostolingai valstybinis komercinis bankas neturi galimybės skolinti pigiau ir daugiau nei privatūs komerciniai bankai.
Dėl valstybinio komercinio banko grėsmės konkurencinėms sąlygoms
Tikėtina, jog valstybinis komercinis bankas bus ne lygiavertis, o privilegijuotas rinkos dalyvis. Tikėtina, jog valstybiniame komerciniame banke savo lėšas būtų skatinamos ar įpareigotos laikyti valstybės bei savivaldybių įstaigos bei įmonės, tokiu būdu iškraipant konkurencijos sąlygas tarp valstybinio ir privačių komercinių bankų. Tačiau šie pinigai nėra pakankamas šaltinis ilgalaikėms paskoloms, tad bankas greitai bankas susidurtų su terminų valdymo rizika bei sunkumais įvykdyti įsipareigojimus indėlininkams, todėl būtų priverstas naudoti ir kitas priemones.
Taigi, tikėtina, jog siekdamas prisitraukti finansinių išteklių valstybinis komercinis bankas naudotų privilegines, konkurencines sąlygas iškreipiančias priemones.
Išvados ir pasiūlymai
Nėra jokių priežasčių, kodėl valstybinis komercinis bankas, veikdamas nenuostolingai ir kaip lygiavertis rinkos žaidėjas, galėtų geriau patenkinti rinkos poreikius nei privatūs komerciniai bankai. Dėl minėtų priežasčių valstybinis komercinis bankas užsibrėžtą pigesnio ir gausesnio skolinimo funkciją galėtų vykdyti tik veikdamas nuostolingai arba taikydamas konkurenciją iškreipiančias priemones. Dėl šios priežasties siūlome atsisakyti idėjos kurti valstybinį komercinį banką.
