Atsižvelgdami į Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projekto XP-2498 (toliau – Įstatymo projekto) svarstymą Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose, pateikiame Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktą ekspertizę. Pagrindiniai ekspertizės siūlymai – būtina reglamentuoti konsultacijų su visuomene principus bei procedūras, taip pat įtvirtinti teisėkūros dokumentų skelbimo elektroninėje erdvėje ypatumus ir taip įgyvendinti Teisėkūros tobulinimo metmenų, patvirtintų LR Seimo 2006-11-28 nutarimu Nr. X-933, nuostatas.
__________________________
1. Bendrosios pastabos
Pažymėtina, kad įstatyme yra ryškus dviejų šiuo metu galiojančių įstatymų – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo – tekstų apjungimas, papildant tekstą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintų Teisėkūros tobulinimo metmenų nuostatomis. Manome, kad dalis minėtų įstatymų nuostatų, priimtų daugiau kaip prieš dešimtmetį, nebeatitinka šiandieninių santykių – visuomenės poreikio informacijai, internetinės skvarbos masto, Europos Sąjungos Geresnio reglamentavimo iniciatyvos
[1].
Naujo, visą teisėkūros procesą reglamentuojančio, teisės akto priėmimas yra tinkama proga iš esmės revizuoti galiojančių šios srities teisės aktų turinį, kokybiškai naujai reglamentuoti santykius, kurie yra svarbūs kiekvienam Lietuvos gyventojui ar įmonei. Savo svarba Teisėkūros proceso pagrindų įstatymas galėtų būti prilygintinas kodekso lygio teisės aktui, nes reguliuoja santykius, kurių metu yra sukuriama absoliuti dauguma nacionalinių teisinių draudimų, įgaliojimų leidimų, įtakojančių visų visuomenės narių gyvenimą. Tikimės, kad šiam projektui bus skirtas tinkamas Lietuvos Respublikos Seimo, taip pat visos teisininkų bendruomenės dėmesys.
1.1. Dėl Geresnio reglamentavimo iniciatyvos įgyvendinimo ir Įstatymo projekto rengimo koordinavimo
Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projektas yra glaudžiai susijęs su Ūkio ministerijos rengiama Geresnio reglamentavimo (toliau – GR) programa. Atsižvelgiant į GR programos projekte pateiktą programos tikslą („sukurti prielaidas geresnio reglamentavimo politikai įgyvendinti, kuri leistų pagerinti valstybės politikos visose srityse formavimo ir įgyvendinimo, teisės aktų rengimo, priėmimo ir taikymo kokybę, užtikrintų nuolatinį valstybės politikos ir teisinio reglamentavimo tobulinimą“) bei geresnio reglamentavimo apibrėžimą („geresnis reglamentavimas – sistemingai taikomų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti valstybės politikos efektyvumą, nuolat tobulinti teisės aktų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimą, gerinti teisinio reglamentavimo kokybę, didinti jo veiksmingumą ir nuoseklumą, visuma”), manytina, kad Geresnio reglamentavimo programos ir Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo rengimas ne tik gali, bet ir privalo būti derinamas tarpusavyje. Pažymėtina, kad reikalavimas koordinuoti panašių ar susijusių visuomeninių santykių teisinį reguliavimą yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2006-11-28 nutarimu Nr. X-933 patvirtintų Teisėkūros tobulinimo metmenų 6 punkte.
Įstatymo projekte turėtų būti aiškiai atspindėti geresnio reglamentavimo iniciatyvos siekiai, įtvirtinti geresnio reglamentavimo principai:būtinumas – reglamentuojama tik tada, kai tai būtina; proporcingumas – pasirinktos priemonės atitinka reglamentavimo tikslus; skaidrumas – teisės aktų priėmimo procesas viešas, teisės aktai yra paprasti ir suprantami; prieinamumas – teisės aktai prieinami viešai; atskaitomybė – priimami sprendimai yra pagrįsti ir už juos atsiskaitoma visuomenei (GR programos projekto 4 d.) Taip pat tobulinant Įstatymo projektą svarbu siekti, kad projektas derėtų su GR programos nuostatomis dėl teisės aktų supaprastinimo, teisės aktų konsolidavimo, platesnio alternatyvių priemonių taikymo, elgesio kodeksų privalomo skelbimo, konsultacijų su visuomene reglamentavimo, teisės aktų stebėsenos ir kt.
1.2. Dėl teisėkūros proceso viešumo, konsultacijų su visuomene
Teisėkūros procesas, suprantamas kaip visas teisės akto atsiradimo procesas, apimantis reguliavimo idėjos ir problemų, kurias siekiama išspręsti reguliavimo priemonėmis, identifikavimą, reguliavimo priemonių svarstymą, viešosios politikos priemonių įtvirtinimą teisės akto projekte, teisės akto poveikio vertinimą, teisės akto priėmimą ir veikimo efektyvumo vertinimą, privalo būti viešas. Viešas valstybės reikalų tvarkymas yra neatsiejama demokratinės valstybės valdymo dalis, viešumas yra viena iš konstitucinio principo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ sudėtinių dalių. Viešumas yra būtinas ir tam, kad pasirinkus vieną ar kitą reguliavimo būdą, apimtį, pobūdį ir priėmus atitinkamą teisės aktą, visuomenė, suinteresuotos grupės galėtų įvertinti visas reguliavimo alternatyvas, kurios buvo svarstytos, atmestos ar pasirinktos.
Viešumo principas turėtų reikštis visose teisėkūros proceso stadijose ir būti taikomas visų suinteresuotų grupių, asmenų (pilietinės visuomenės atstovų) atžvilgiu. Europos Komisija yra įtvirtinusi
[2] bendruosius konsultacijų su visuomene principus:
dalyvavimas – konsultuojamasi su kuo daugiau pilietinės visuomenės organizacijų ir dėl kuo daugiau klausimų;
atvirumas ir atskaitomybė – turi būti aišku, kokie klausimai svarstomi, kokie konsultavimosi mechanizmai naudojami, su kuo konsultuojamasi, kas padarė įtaką galutiniams sprendimams;
efektyvumas – laiku konsultuojamasi dėl to, kas reikalinga, konsultacijos turi prasidėti kuo anksčiau, kad suinteresuotos šalys galėtų daryti įtaką tikslų, priemonių, patikrinimo rodiklių formulavimui ir pan.;
proporcingumu: konsultuojamasi tik tiek, kiek būtina;
rišlumas, nuoseklumas.
Įstatymo projekte konsultacijoms su visuomene yra skirtas 6 straipsnis, įtvirtinantis teisėkūros proceso viešumo principą (beje, vienintelį įstatymo projekte įtvirtintą teisėkūros principą), 28 str. 2 d. nuostata „Turi būti sudarytos sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims pateikti savo pastabas ir pasiūlymus“ bei dalinai 29 str.
Toks fragmentiškas konsultacijų su visuomene reglamentavimas nėra pakankamas. Teisėkūros proceso pagrindų įstatymas yra būtent tas įstatymas, kuriame yra tinkama reglamentuoti esminius konsultavimosi su visuomene principus (žr. aukščiau), taip pat tokius aspektus kaip konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis būdai ir jų taikymas, konsultacijų terminai, konsultacijų proceso veiksmingumo vertinimas – tam būtų tinkama skirti atskirą Įstatymo projekto skyrių.
Asmens teisė į konsultacijas – teisės dalyvauti valstybės valdyme išraiška – privalo būti reglamentuota įstatyminio lygio nuostatomis, nes to reikalauja ir Įstatymo projekto 17 straipsnis: „Asmens teisių bei laisvių įtvirtinimas, asmens teisių bei laisvių turinio apibrėžimas, asmens teisių bei laisvių apsaugos bei gynimo teisinės garantijos, asmens teisių bei laisvių leistinas apribojimas reguliuojami tik įstatymais“. Be to, konsultacijų su visuomene pagrindines procedūras detaliau reglamentuojant tik poįstatyminiais aktais, į kuriuos nukreipia įstatymo projektas (Seimo statute, Vyriausybės darbo reglamente, Vyriausybės parengtose teisės aktų svarstymo taisyklėse), gali kilti nuoseklumo ir vieningumo problema.
1.3. Dėl teisėkūros proceso skaidrumo, teisėkūros proceso dokumentų skelbimo
Teisėkūros metu svarstomų dokumentų viešas skelbimas, visų pirma, yra minimali būtina visuomenės įtraukimo į teisėkūros procesą sąlyga. Antra, teisėkūros proceso skaidrumą užtikrinančios priemonės yra korupcijos galimybę mažinantis ar eliminuojantis veiksnys. Ir trečia – teisėkūra, kaip viena iš valdžios funkcijų, turi būti integralia e-valdymo dalimi bei atitikti informacinės visuomenės poreikius.
Teisėkūros proceso skaidrumas ir visuomenės įtraukimas į teisėkūros procesą yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Teisėkūros proceso dokumentų viešas skelbimas elektroninėje erdvėje „vienoje vietoje“ arba „aiškiai nustatytose vietose“ yra sąlyga, įgalinanti visuomenės atstovus dalyvauti teisėkūros procese. Siekiant vieningo teisėkūros proceso dokumentų skelbimo elektroninėje erdvėje, yra svarbu išnaudoti jau sukurtas ir pakankamai efektyviai veikiančias sistemas (pvz., Lietuvos Respublikos Seimo elektroninę teisės aktų paieškos sistemą), siekti teisėkūros dokumentų skelbimo suvienodinimo skirtingose valstybės institucijose bei revizuoti valstybės pastangas ir išlaidas kuriant ir plėtojant alternatyvias paieškos sistemas/registrus. Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo rengimas ir svarstymas yra tinkama proga įvertinti Įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymo bei paties registro kūrimo tikslingumą, dėl kurio Valstybės kontrolė 2007-05-03 ataskaitoje nurodė: „Kelios viešos teisės aktų paieškos sistemos racionalumo požiūriu valstybei yra nenaudingos – netaupiai ir neefektyviai naudojami valstybės informaciniai, žmonių, finansiniai, techniniai ištekliai, dubliuojamos funkcijos, padidėja administravimo išlaidos, todėl tęsti LR įstatymų ir kitų teisės aktų registro kūrimo darbus, neišsprendus klausimo dėl vieningos oficialios ir išsamios teisės aktų paieškos sistemos sukūrimo, auditorių nuomone, yra netikslinga“.
[3]Yra svarbu, kad elektroninėje erdvėje būtų skelbiami ne tik priimti teisės aktai, tačiau ir visa teisės aktų rengimo projektinė, paruošiamoji medžiaga (išskyrus pirminėje ar tarpinėje derinimo stadijose esančius dokumentus), taip pat visi pasiūlymai, kuriuos teikia tiek valstybės (savivaldybių) institucijos, tiek privatūs asmenys ar organizacijos.
Prie teikiamo įstatymo projekto taip pat turėtų būti pridedami arba kitu būdu nurodomi visi viešomis lėšomis atlikti tyrimai, studijos, analizės, kurios buvo pagrindas projektui atsirasti. Ministerijos nuolat užsako įvairiausius mokslinius ir taikomuosius tyrimus, kurie vėliau tampa pagrindu jų sprendimams.
Taip pat Vyriausybės teikiamiems projektams yra atliekamas bazinis arba išplėstinis poveikio vertinimas, kuriuo siekiama įvertinti, kokių ekonominių, socialinių pasekmių gali turėti teikiamas projektas – šis vertinimas turėtų būti viešas ir internetinėje erdvėje susietas su teisės akto projektu.
Tik tokio visų teisėkūros proceso dokumentų prieinamumo užtikrinimas sąlygos skaidrią ir viešą teisėkūrą, pagrįs reguliavimo būtinumą.
Vertinant Įstatymo projektą, nėra suprantama ir negali būti pagrįsta, kodėl dešimtys Įstatymo projekto straipsnių yra skiriami teisės aktų skelbimo „Valstybės žiniose“ reglamentavimui (35-55 str.). Šie straipsniai, į Įstatymo projektą perkelti iš šiuo metu galiojančio įstatymo be jokio kritinio vertinimo. Projekte išlieka ir atskiras skyrius „Valstybės žinios“, kuriame detaliai nurodoma, kokie skyriai turi sudaryti „Valstybės žinių“ leidinį, ir kas šį leidinį privalo prenumeruoti.
Tuo tarpu apie dokumentų skelbimą elektroninėje erdvėje pasisakoma labai fragmentiškai. Priimtų teisės aktų skelbimas elektroninėje erdvėje Įstatymo projekto rengėjų vertinamas kaip pagalbinis, ne toks reikšmingas paskelbimo būdas kaip skelbimas „Valstybės žiniose“ (Įstatymo projekto 37 str., 39 str., 44 str. 2 d.). Teisės aktų projektų skelbimui skirtas 27 straipsnis įtvirtina reikalavimą teisės projektus rengiantiems subjektams paskelbti projektus savo tinklalapyje kuomet tie projektai išsiunčiami derinti. Tačiau nei šiame, nei kituose straipsniuose nenumatomas su teisės akto projektu susijusių dokumentų skelbimas.
Atkreiptinas dėmesys ir į apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų priimtų teisės aktų skelbimą. Pateiktame Įstatymo projekte, V skyriaus II skirsnyje „Teisės aktų skelbimas“ nėra straipsnio, numatančio reikalavimus apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų priimtų teisės aktų paskelbimui (V skyriaus III skirsnio „Teisės aktų įsigaliojimas“ 47 straipsnis, reglamentuojantis šių teisės aktų įsigaliojimą, šiuo atveju nelaikytinas pakankamu).
Toks neproporcingas reglamentavimas, kuomet dėmesys skiriamas „Valstybės žinių“ leidiniui, teisėkūros proceso dokumentų skelbimą elektroninėje erdvėje laikant pagalbiniu ir neesminiu, yra keistinas
[4]. Įstatymo projekto V skyrius „Teisės aktų skelbimas ir įsigaliojimas“ pertvarkytinas iš esmės.
Įstatymo projektą yra tinkama pildyti atskiru skyriumi, kuris reglamentuotų teisėkūros procesų dokumentų skelbimą elektroninėje erdvėje bei vieningos teisės aktų bei visų viešų teisėkūros dokumentų paieškos sistemos funkcionavimą. Teisėkūros proceso dokumentai – teisėkūros planai, teisės aktų projektai, pasiūlymai projektams, analitinė medžiaga (finansuota iš biudžeto lėšų), teisės aktų darnos stebėsenos bei teisinio reguliavimo efektyvumo ir poveikio vertinimo dokumentai – turėtų būti skelbiami „vienoje vietoje“, siejant teisės aktų projektą su visais lydinčiaisiais dokumentais.
Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas skelbti tik atskirus iš čia paminėtų dokumentų, bei nuostata skelbti dokumentus skirtingų valstybės institucijų puslapiuose nėra efektyvi valstybės lėšų panaudojimo prasme bei nėra patogi naudojimui, neatitinka visuomenės poreikio būti tinkamai informuotai.
1.4. Dėl Įstatymo projekto atitikimo Teisėkūros tobulinimo metmenims, patvirtintiems LR Seimo 2006-11-28 nutarimu Nr.X-933 (toliau – Metmenys)
Įstatymo projektas, skirtingai nei Metmenys, nenumato poįstatyminio teisės akto koncepcijos rengimo (Metmenų 11 p.). Projekte taip pat nėra nuostatų dėl teisės kodifikavimo ir konsolidavimo (Metmenų 25 p.). Manytina, kad kiekvienas atvejis, kuomet rengiant teisės aktą yra nukrypstama nuo koncepcijos ar, kaip šiuo atveju, nuo Metmenų turėtų būti pagrįstas ir aptartas aiškinamajame rašte.
Iš Metmenų bei Seimo nutarimo, kuriuo patvirtinti Metmenys, analizės matyti, kad teisėkūros proceso dokumentų viešumas, skelbimas elektroninėje erdvėje yra prioritetinė reguliavimo kryptis: nutarime Vyriausybė įpareigojama „sukurti interneto tinklalapį, kuriame būtų skelbiami teisės aktų projektai, kiti su teisės aktų projektais susiję dokumentai“ (2 str. 2 p.), parengti „teisės aktų projektų skelbimo interneto tinklalapyje tvarkos aprašą“ (2 str. 1 d. 6 p.), Metmenų 4, 15, 21, 22, 29, 32 punktai akcentuoja dokumentų skelbimą elektroninėje erdvėje. Laikytina, kad Įstatymo projektu Metmenų nuostatos įgyvendintos tik dalinai, o Seimo 2006-11-28 nutarimo 2 straipsnio nuostatos dėl vieningos paieškos sistemos, dėl su teisės aktų projektais susijusių dokumentų skelbimo tiesiog ignoruotos.
2. Siūlymai Įstatymo projekto tobulinimui
Pagrindiniai siūlymai
2.1. Siūlome tobulinti Įstatymo projektą atsižvelgiant į ES geresnio reglamentavimo politiką ir praktiką, Ūkio ministerijos parengtos Geresnio reglamentavimo programos nuostatas: įtvirtinti geresnio reglamentavimo principus (GR programos projekto 4 d.), integruoti nuostatas dėl teisės aktų supaprastinimo, teisės aktų konsolidavimo, platesnio alternatyvių priemonių taikymo, elgesio kodeksų privalomo skelbimo, konsultacijų su visuomene reglamentavimo, teisės aktų stebėsenos ir kt. (GR programos projekto 6.1, 8.1, 8.2. 10.1, 11.3, 12.1 p.)
[5].
2.2. Siūlome, kad konsultacijų su visuomene principai ir konsultacijų mechanizmo pagrindinės nuostatos būtų nuosekliai išdėstytos atskirame įstatymo skyriuje galimu pavadinimu „Teisėkūros proceso viešumas“ („Konsultacijos su visuomene“) arba žymiai išplėstame dabartiniame IV skyriuje „Teisės akto projekto derinimas ir poveikio vertinimas“. Siūlome projekte reglamentuoti konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis būdus ir jų taikymą, konsultacijų terminus, konsultacijų proceso veiksmingumo vertinimą.
2.3. Siūlome Įstatymo projektą pildyti atskiru skyriumi galimu pavadinimu „Teisėkūros proceso dokumentų ir teisės aktų skelbimas elektroninėje erdvėje“ (arba atitinkamais skirsniais papildyti įstatymo projekto IV ir V skyrius). Šio skyriaus nuostatomis siūlome detalizuoti LR Seimo 2006-11-28 nutarimo Nr.X-933 2 str. 2 dalies nuostatą dėl vieningo interneto tinklalapio, kuriame būtų skelbiami teisės aktų projektai bei kiti su teisės aktų projektais susiję dokumentai, sukūrimo, nurodyti, kad Vyriausybė parengia teisės aktų projektų skelbimo interneto tinklalapyje tvarkos aprašą (minėto nutarimo 2 str. 1 d. 6 p.). Įstatymo projekte siūlome numatyti, kad viešai ir „vienoje vietoje“ būtų skelbiami:
– teisėkūros planų projektai; pasiūlymai teisėkūros planams;
– patvirtinti teisėkūros planai;
– teisės aktų projektai;
– teisės aktų projektų lydintieji dokumentai – valstybės/savivaldybių institucijų, interesų grupių, atskirų asmenų ar organizacijų pateikti siūlymai; viešomis lėšomis finansuotų tyrimų, studijų, analizių, kurios buvo pagrindas projektui atsirasti; bazinio ar išplėstinio poveikio vertinimo išvados;
– priimti teisės aktai;
– visų teisės aktų darnos stebėsenos bei teisinio reguliavimo efektyvumo ir poveikio vertinimo dokumentai (ne tik kasmetinės ataskaitos, kaip numatyta projekto 60 str. 2 d.).
2.4. Siūlome keisti projekto 27 str. „Teisės aktų projektų skelbimas“ įtvirtinant visų dokumentų skelbimą viename tinklalapyje, o ne atskirų institucijų tinklalapiuose (žr. 2.4 siūlymą ir bendrąsias pastabas).
2.5. Kartu su Įstatymo projekto svarstymu siūlome spręsti klausimą dėl Įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymo panaikinimo, dalį šio įstatymo nuostatų pritaikant Įstatymo projekte. Spręsti klausimą, ar yra tikslinga toliau kurti Įstatymų ir kitų teisės aktų registrą, kuomet Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje (
www.lrs.lt) sėkmingai funkcionuoja ir yra nuolat tobulinama teisės aktų ir susijusių dokumentų paieškos sistema.
2.6. Siūlome Įstatymo projekto V skyriaus Antrą skirsnį „Teisės aktų skelbimas“ papildyti nauju straipsniu, kuriame būtų reglamentuotas apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų priimtų norminių teisės aktų skelbimas. Tokio straipsnio nebuvimas laikytinas reguliavimo spraga. Siūlome taip pat numatyti šių teisės aktų skelbimo elektroninėje erdvėje ypatumus.
2.7. Siūlome svarstyti V skyriaus Trečiojo skirsnio „Teisės aktų įsigaliojimas“ ženklaus supaprastinimo galimybę. Siūlome keisti šiuo metu galiojančią ir siūlomą skirtingų teisės aktų skirtingą įsigaliojimo tvarką (nuostatos, kad vieni teisės aktai įsigalioja jų paskelbimo dieną, o kiti – dieną po paskelbimo, nėra racionalios ir pagrįstos). Siūlome nuostatas dėl teisės aktų įsigaliojimo išdėstyti vienu-dviem straipsniais vietoje šiuo metu esamų aštuonių (40-47 str.).
2.8. Siūlome Įstatymo projekto V skyriaus Trečiajame skirsnyje „Valstybės žinios“ atsisakyti neesminių nuostatų dėl „Valstybės žinių“ struktūros (51-53 str.), kurios yra iš dalies perteklinės V skyriaus I skirsnio atžvilgiu. Siūlome Įstatyme atsisakyti „Valstybės žinių“ privalomo prenumeravimo reikalavimo (55 str.).
2.9. Apibendrinant 2.3 -2.8 pasiūlymus, siūlome įš esmės pertvarkyti visą V skyrių „Teisės aktų skelbimas ir įsigaliojimas“, nes šio skyriaus nuostatos yra neaiškios, nenuoseklios, neatitinkančios laikmečio. Kaip jau ne kartą šioje ekspertizėje minėta, siūlome žymiai didesnį dėmesį skirti tesės aktų bei susijusių dokumentų skelbimo elektroninėje erdvėje reglamentavimui.
2.10. Siūlome pildyti projekto 59 straipsnį „Teisės aktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo efektyvumo ir poveikio vertinimas“. Šio straipsnio 2 d. nuostata „Teisės aktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo efektyvumo ir poveikio vertinimas atliekamas priklausomai nuo galimybių ir pagal poreikį“ neužtikrina teisinio reguliavimo efektyvumo ir poveikio vertinimo atlikimo. Siūlome numatyti privalomą svarbių naujų teisės aktų ar esminių pakeitimų stebėseną. Taip pat numatyti stebėsenos atlikimo terminus (pvz. ministerija po 3 metų nuo įstatymo įsigaliojimo parengia reguliavimo efektyvumo ir poveikio ataskaitą. Tai būtų pagrindas nekeisti įstatymo chaotiškai iki numatyto termino ir paskatintų reflektuoti dėl įstatyme taikomų priemonių
[6]).
Kiti siūlymai
2.11. Siūlome Įstatymo projekte įtvirtinti ir apibrėžti reguliuojamai sričiai taikytinus principus (kaip principus įtvirtina, pvz. Viešojo administravimo įstatymas, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, kurie yra net siauresnės reguliavimo apimties).
2.12. Siūlome patikslinti projekto 3 str. 2 dalyje įtvirtintą Įstatymo koncepcijos sąvoką, po žodžių „reguliavimo principus“ įrašant „reguliavimo tikslus, pasirinktą reguliavimo metodą“.
2.13. Siūlome tikslinti projekto 3 str. 6 p. pateiktą teisėkūros procese dalyvaujančių subjektų apibūdinimą arba atsisakyti šios sąvokos apibrėžimo. Atsižvelgiant į tai, kad visiems suinteresuotiems asmenims yra numatoma teisė pateikti savo pastabas ir pasiūlymus (28 str. 1 d.), 3 str. 6 p. sąvoka projekte yra perteklinė.
2.14. Siūlome tikslinti Įstatymo projekto 9 str. nuostatas – įvardinti planavimo subjektus. Taip pat projekto 13 str. nuostatas – įvardinti koncepcijų rengimo subjektus. Nesant šio konkretumo nėra prielaidų kalbėti ir apie teisėkūros proceso subjektų atsakomybę.
2.15. Siūlome projekto 13 arba 14 str. papildyti nuostata dėl įstatymo projekto atitikimo įstatymo koncepcijai kontrolės. 13 str. 3 d. nuostata „Įstatymo koncepcijos nuostatos privalomos įstatymo projekto rengėjams“ nėra pakankama (pvz., rengiant šį įstatymą nėra nuosekliai laikomasi Seimo nutarimu patvirtintų Teisėkūros tobulinimo metmenų, ir nėra pateikta jokios atitikties lentelės ar paaiškinimų dėl projekto neatitikimo Metmenims aiškinamajame rašte. Taigi, esant reikalavimui laikytis koncepcijos nuostatų, bet nesant kontrolės priemonių, reikalavimo gali būti nesilaikoma – dėl neatidumo arba sąmoningai).
2.16. Siūlome 33 str. 2 d. nuostatoje „Ekspertinio įvertinimo išvados turėtų būti teisės akto lydimasis dokumentas“ žodžius „turėtų būti“ keisti žodžiu „yra“.
2.17. Siūlome detalizuoti projekto 39 str. 1 d. nuostatą „Visi teisės aktai, išskyrus teisės aktus, kuriuose yra valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, turi būti skelbiami“, nes dabartinė formuluotė taikytina ir individualiems teisės aktams, kurie ne visi yra skelbiami.
2.18. Siūlome Įstatymo Projekto 60 str. papildyti nuostata dėl visų stebėsenos dokumentų viešumo ir paskelbimo (jei šios nuostatos nėra 2.4 pasiūlyme minimame atskirame skyriuje apie teisėkūros dokumentų viešumą).
[1] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos komunikate Pavasario Europos Vadovų Tarybai „Atnaujintos Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui įgyvendinimas“ (KOM (2006) 816) pažymėta, kad valstybės narės pasiekė didelę pažangą įgyvendindamos geresnio reglamentavimo iniciatyvas. Kartu pabrėžiama, kad, siekiant užtikrinti tolesnę pažangą, nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu turi būti kuriama nauja reglamentavimo kultūra. 2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Europos Komisijos pasiūlymui iki 2012 metų 25 proc. sumažinti su ES teisės aktais susijusią administracinę naštą.
[2] Towards a reinforced culture of consultation and dialogue – General principles and minimum standards for consultation of interested parties by the Commission. Brussels, 11.12.2002. COM(2002)704 final. Pagrindinis dėmesys konsultacijoms su visuomene skiriamas ir 2006 m. gegužės mėn. Komisijos paskelbtoje Žaliojoje knygoje dėl Europos Skaidrumo iniciatyvos
[3] Valstybinio audito „Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro administravimas” ataskaita, 2007-05-03 Nr. VA-40-3P-7.
[4] Pvz., Estijoje yra spausdinamas vienintelis oficialaus leidinio, kuriame skelbiami priimti teisės aktai, egzempliorius archyvui, o visa informacija yra elektroninėje erdvėje – Dmitri Jegorov, Estijos mokesčių ir muitinės valdybos generalinio direktoriaus pavaduotojo pranešimas tarptautinėje konferencijoje „E.valdymas: siekiant pasitikėjimo ir gyvenimo kokybės“, 2007-10-08.
[5] beje, Geresnio reglamentavimo programos projekto tekstas šiuo metu (2007 m. spalio mėn.) Ūkio ministerijos puslapyje neskelbiamas, nors dar 2007 m. birželio 7 d. ministerija apie tokio dokumento parenginmą informavo pranešimu spaudai –
http://www.ukmin.lt/lt/dokumentai/ziniasklaidai/detail.php?ID=19441. Šis faktas tik dar kartą iliustruoja, kad teisės aktų projektų skelbimas atskirų valstybės institucijų puslapiuose yra chaotiškas, ir kad vieningo skelbimo tvarkos reglamentavimas yra būtinas.
[6] ES tokios politikos laikomasi direktyvų atžvilgiu.
