Direktyva 2000/12/EC dėl kredito institucijų veiklos
Direktyva 2000/12/EEB apjungia šių direktyvų nuostatas: 73/183/EEB dėl laisvės steigtis bei teikti paslaugas apribojimų bankams ir kitoms finansų institucijoms, panaikinimo; 77/780/EEB dėl įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su kredito institucijų veiklos pradžia ir tolesne eiga, koordinavimo; 89/299/EEB dėl kredito įstaigų nuosavų lėšų; 89/646/EEB dėl įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su kredito institucijų veiklos pradžia ir tolesne eiga, koordinavimo, pataisanti ir papildanti direktyvą 77/780/EEB; 89/647/EEB dėl kredito įstaigų mokumo normatyvo; 92/30/EEB dėl kredito įstaigų priežiūros, vykdomos konsoliduotų ataskaitų pagrindu; 92/121/EEB dėl kredito įstaigos maksimalių paskolų vienam skolininkui priežiūros ir kontrolės.
Pažymėtina, kad direktyva 2000/12/EEB yra skirta kredito institucijų veiklai reglamentuoti. Aptariama direktyva yra viena iš priemonių vidaus rinkai, besiremiančiai kredito institucijų steigimosi laisvės bei laisvės teikti paslaugas principais, sukurti, taip pat sąžiningai konkurencijai bei vienodoms kredito institucijų veiklos sąlygoms užtikrinti. Direktyva draudžia bet kokią diskriminaciją susijusią su įmonių steigimusi ar paslaugų teikimu (2,4,5).
Direktyvos nuostatos taikomos visoms institucijoms, kurių veikla – atlygintinas indėlių priėmimas iš visuomenės bei kreditų suteikimas. Direktyvos nuostatos neturi pažeisti nacionalinių teisės aktų, numatančių papildomų leidimų, vykdyti ypatingą veiklą, išdavimą kredito institucijoms (6).
Direktyvoje numatyta, kad turi būti įgyvendintas esminis harmonizavimas, būtinas ir pakankamas tam, kad kredito institucijai suteiktas leidimas teikti paslaugas būtų pripažįstamas visoje Bendrijos teritorijoje (7). Taip pat numatomi bendri atsisakymo išduoti leidimą bei leidimo atšaukimo pagrindai, reglamentuojama leidimų išdavimo vieta (9-12).
Siekiant užtikrinti indėlių apsaugą ir sąžiningą konkurenciją, kredito institucijoms turi būti taikomi vienodi finansiniai reikalavimai. Taip pat kredito institucijoms turi būti nustatomi tam tikri struktūriniai reikalavimai (8).
I Priedas išvardina finansines paslaugas, kurias kredito institucijos gali teikti visoje Bendrijos teritorijoje. Numatyta, kad šias paslaugas gali teikti ir kitos finansų institucijos, jei jos yra subsidijuojamos kredito institucijų (14-15).
Banko paslaugų liberalizavimo priemonės turi būti derinamos su kapitalo judėjimo liberalizavimo priemonėmis.
Direktyva reglamentuoja valstybių narių ir trečiųjų šalių santykius kredito institucijų veiklos srityje (19-21).
Atsakomybė už kredito institucijų mokumą, likvidumą, paliekama valstybėms narėms. Rinkos rizikos priežiūra turi būti atliekamam bendradarbiaujant kompetentingoms valstybių narių institucijoms (22). Direktyvoje taip pat numatyta, kad, siekiant užtikrinti vieningą bankų vidaus rinką, būtinas bendradarbiavimas tarp valstybių narių kompetentingų institucijų. Todėl direktyva numato bendrus reikalavimus, taikomus informacijos tarp kompetentingų valstybių narių institucijų, apsikeitimui, siekiant užkirsti kelią konfidencialios informacijos atskleidimui (23-29).
Siekiant sustiprinti kredito institucijų veiklos priežiūrą bei indėlių apsaugą, direktyvoje įtvirtinta auditoriaus pareiga pranešti atitinkamoms institucijoms apie faktus ir įvykius, galinčius turėti rimtą poveikį kredito institucijų finansinei būklei ar apskaitos tvarkai, kuriuos jis sužino eidamas savo pareigas (30).
Siekiant sukurti vidaus bankų rinką ir apsaugoti indėlius, direktyva numato reikalavimus kredito institucijų nuosavoms lėšoms (31-43).
Direktyvoje numatyta, kad kredito institucijų mokumo reikalavimas yra viena iš esminių kredito institucijų veiklos priežiūros priemonių. Mokumo standartai užkerta kelią konkurencijos iškraipymui ir stiprina Bendrijos bankų sistemą (50).
Direktyva taip pat nustato reikalavimus kredito institucijų kapitalui, įtvirtina veiklos rizikos nuostatas (52,57 ir kt.).
Direktyva 95/26/EC iš dalies pakeičianti Direktyvas 77/780/EEC ir 89/646/EEC dėl kredito įstaigų, Direktyvas 73/239/EEC ir 92/49/EEC dėl ne gyvybės draudimo, Direktyvas 79/267/EEC ir 92/96/EEC dėl gyvybės draudimo, Direktyvą 93/22/EEC dėl investicinių įmonių, Direktyvą 85/611/EEC dėl kolektyvinio investavimo į apyvartinius vertybinius popierius, kad būtų gerinama riziką mažinanti priežiūra
Direktyva 95/26/EC numato leidimų finansų institucijoms išdavimo tvarką, ypač akcentuojami „artimi ryšiai”, kurie gali trukdyti finansų institucijos veiklai. Numatyta, kad jei kredito įstaiga ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys yra susiję artimais ryšiais, atsakingos institucijos suteikia licenciją tik tuo atveju, jeigu tokie ryšiai netrukdo efektyviai vykdyti priežiūros funkcijas. Įtvirtinama finansų institucijų pareiga teikti informaciją atsakingoms institucijoms, kad būtų galima kontroliuoti, kaip laikomasi direktyvoje numatytų reikalavimų (2 straipsnis). Direktyva nustato bendrus reikalavimus kredito įstaigų pagrindinėms būstinėms (3 straipsnis).
Siekiant užtikrinti patikimesnę ir stabilesnę finansų sistemą, valstybės narės gali leisti keistis informacija atsakingoms institucijoms, taip pat institucijoms ar organizacijoms, kurioms įstatymais yra suteikti įgaliojimai tikrinti įstatymų pažeidimus (4 straipsnis).
Direktyvoje numatyta asmenų, atliekančių finansų įmonėje tam tikrą užduotį, pareiga pranešti atsakingoms institucijoms apie bet kokį su ta įmone susijusį faktą, kurį jis sužino vykdydamas savo užduotį, kuriuo gali būti pažeisti įstatymai, paveikta finansų įmonės nuolatinė veikla ir kt. (5 straipsnis).
Direktyva 93/6/EEB dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo
Direktyvoje 93/6/EEB numatyta, kad reikėtų užtikrinti tolygų kredito įstaigų traktavimą.
Direktyvoje įtvirtinama kredito įstaigų pareiga turėti nuosavus fondus apsisaugojimui nuo rizikos, reglamentuojama detali jų apskaičiavimo tvarka (4 straipsnis). Taip pat numatyta, kad kredito įstaigos turi reguliuoti ir kontroliuoti savo maksimalias paskolas vienam skolininkui (5 straipsnis).
Direktyva gana didelį dėmesį skiria konsoliduotu pagrindu vykdomai priežiūrai. Išvardijami konsoliduotos priežiūros vykdymo atvejai, numatoma, kada kompetentingos tarnybos, kurioms pavesta vykdyti priežiūrą konsoliduotu pagrindu, gali nevykdyti šio reikalavimo (kai finansinės grupės sukuria sistemas, reikalingas kapitalo šaltinių bei visų grupei priklausančių finansinių įstaigų finansavimo reguliavimui bei kontrolei užtikrinti ir kt.). Tačiau, jei kompetentingos institucijos laikinai ir atideda konsoliduotos priežiūros reikalavimo taikymą, jos imasi kitų reikiamų rizikos reguliavimo priemonių. Reglamentuojamas konsoliduotų reikalavimų apskaičiavimas, pateikiami konsoliduotų nuosavų fondų apibrėžimai (7 straipsnis).
Direktyvos nuostatos įpareigoja kredito įstaigas pateikti savo valstybių narių kompetentingoms tarnyboms visą informaciją, kuri reikalinga nustatyti, ar laikomasi direktyvos reikalavimų. Taip pat numatyta, kad kredito įstaigos privalo atsiskaityti kompetentingų tarnybų nustatyta tvarka ir dažnumu (8 straipsnis).
Direktyva numato, kad valstybės narės paskiria tarnybas, kurias turi vykdyti direktyvoje numatytas pareigas. Tokioms tarnyboms turi būti suteikti visi įgaliojimai, kurie reikalingi jų užduočių įvykdymui (9 straipsnis).
Direktyva 89/117/EEC dėl skyrių, kuriuos valstybėje narėje įsteigė kredito ar finansinės institucijos, kurių pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, prievolių, susijusių su metinių atskaitomybės dokumentų skelbimu
Direktyvoje 89/117/EEC numatyta, kad kredito ir finansų institucijų, kurių pagrindinės buveinės yra kitose valstybėse narėse, skyriams turi būti sudaromos tokios pat sąlygos, kaip ir kredito ir finansų institucijų, kurių pagrindinės buveinės yra toje pačioje valstybėje narėje, skyriams.
Direktyva nustato, kad institucijų, kurių pagrindinės buveinės yra kitose valstybėse narėse, skyriams pakanka skelbti visos institucijos metinės atskaitomybės dokumentus bendrai. Minėti dokumentai rengiami ir jų auditas atliekamas tokia tvarka, kaip reikalauja tos valstybės narės, kurioje yra atitinkamos kredito ar finansinės institucijos pagrindinė buveinė, įstatymai. Negalima reikalauti, kad skyriai skelbtų atskiras metines ataskaitas apie savo veiklą (2 straipsnis).
Direktyva taip pat įtvirtina nuostatas dėl kredito ar finansinių institucijų, kurių pagrindinės buveinės yra valstybėse, nesančiose narėmis, skyrių. Numatyta, kada valstybės narės gali reikalauti, kad skyriai skelbtų atskiras metines ataskaitas apie savo veiklą (3 straipsnis).
Numatyta valstybių narių teisė reikalauti, kad direktyvoje numatyti dokumentai būtų skelbiami jų valstybės oficialia kalba ar kalbomis, o vertimai tvirtinami (4 straipsnis).
Direktyva 86/635/EEC dėl bankų ir kitų finansinių įstaigų metinės atskaitomybės ir konsoliduotos atskaitomybės
Direktyva 86/635/EEC įtvirtina bendras nuostatas dėl balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos. Direktyvoje detaliai reglamentuojamas balanso išdėstymas, įtvirtinamos specialios nuostatas dėl konkrečių balanso straipsnių, reguliuojamas pelno (nuostolio) ataskaitos išdėstymas, numatytos specialios nuostatos dėl tam tikrų pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnių (3-32 straipsniai). Taip pat direktyva nustato turto vertės nustatymo taisykles, reglamentuoja paaiškinamojo rašto turinį (35-41 straipsniai).
Direktyva įtvirtina bendras nuostatas dėl konsoliduotos atsakomybės, detalizuojami dukterinių įmonių įtraukimo ir neįtraukimo į konsoliduotą atskaitomybę atvejai (42-43 straipsniai).
Direktyvoje numatyta, kad tinkamai patvirtinta kredito įstaigų finansinė atskaitomybė kartu su metinėmis ataskaitomis ir atsakingų už finansinės atskaitomybės auditą asmenų ataskaitomis skelbiama viešai. Nacionaliniai įstatymai gali leisti neskelbti metinės ataskaitos, tačiau tokiu atveju ji turi būti laisvai prieinama visuomenei. Šios nuostatos taikomos ir konsoliduotai atskaitomybei (44 straipsnis).
