|
Eil.Nr.
|
Problema/Tikslas
|
Siūlomi sprendimo būdai/veiksmai
|
|
BIUROKRATIZMĄ MAŽINANČIŲ IR RIBOJANČIŲ TAISYKLIŲ ĮTVIRTINIMAS
|
|
|
|
1.
|
Teisės aktai labai dažnai interpretuojami privačių subjektų nenaudai.
|
Įstatymų reikalavimus draudžiama aiškinti plečiamai. Jei iškyla vienodos teisinės galios teisės normų kolizijos, jos turi būti sprendžiamos kontroliuojamo subjekto naudai
|
|
2.
|
Valstybės ir savivaldybių institucijos neretai prisiima joms nebūdingas ir niekur neįtvirtintas funkcijas
|
Valstybės ir savivaldybių institucijoms kitų subjektų atžvilgiu draudžiama viskas, kas nėra leidžiama. Valdžios įgalinimus turinti įstaiga turi turėti teisės aktuose įtvirtintas savo tikslus ir kompetencijos ribas, kurių negali peržengti.
|
|
3.
|
Dažnai kontrolės institucijos taiko niekur neįtvirtintus arba viešai nepaskelbtus kontrolės metodus, procedūras ir reikalavimus bei jų atitikimo įvertinimo kriterijus. Tai sudaro netikrumo atmosferą, neleidžia tinkamai įvykdyti reikalavimų, skatina korupciją.
|
Kontrolės metodai, procedūros ir reikalavimai bei jų atitikimo įvertinimo kriterijai turi būti patvirtinti ir paskelbti „Valstybės žiniose”. Priešingu atveju jie laikomi neteisėtais, privatūs subjektai gali nesivadovauti „Valstybės žiniose” nepaskelbtais privalomais reikalavimais. Joks sprendimas negali būti priimtas remiantis taip nepaskelbtais reikalavimais.
|
|
4.
|
Poįstatyminiai aktai neretai be pagrindo nustato skirtingus reikalavimus skirtingiems subjektams.
|
Negali būti nustatyti ir taikomi jokie apribojimai, privilegijos ar kitos specialios taisyklės, priklausomi nuo privataus subjekto statuso, veiklos apimčių.
|
|
5.
|
Nustačius naujus apribojimus ar reguliavimus jie „pamirštami” ir vėliau gyvuoja nepaisant jų netikslingumo ar neefektyvumo, nors tai daug kainuoja tiek privačiam sektoriui, tiek biudžetui
|
Kontrolės funkcijų ar apribojimų privatiems subjektams tikslingumas ir efektyvumus peržiūrimas (išklausoma ataskaita, ekspertų ir suinteresuotų šalių argumentai bei pateikiami įvertinimai) po metų nuo jų įsigaliojimo, o vėliau – ne rečiau kaip kas du metus. Peržiūrėjimą organizuoja institucija, priėmusi teisės aktą.Kontrolės institucijos turi rengti ir viešai skelbti metines ataskaitas.
|
|
6.
|
Nustatant naujus apribojimus ir jų taikymą dažnai neatsižvelgiama į nuostolius, kurios patirs privatūs subjektai ir net nesiekiama jų sumažinti.
|
Teisės aktai nustatantys naujus įpareigojimus privatiems subjektams įsigalioja taip, kad privatūs subjektai turėtų visas galimybes normaliai pasirengti jų laikymuisi. Teismas privalo atidėti naujų reikalavimų taikymą taip, kad tai padėtų privačiam subjektui išvengti nepagrįstos žalos.
|
|
7.
|
Institucijos dažnai rengia teisės aktus pačios sau, todėl jie dažnai ir palankūs būna tik joms pačioms.
|
Teisės aktus turi rengti ne valdžios institucijos, kurios vykdys šiuos reikalavimus ar joms pavaldžios įstaigos, o nepriklausomi atlikėjai arba institucija, kuriai yra pavaldi teisės aktą įgyvendinanti institucija. Kontrolės institucijos neatlieka ūkinių funkcijų, o ūkinę veiklą vykdančios ar atstovavimo institucijos – kontrolės funkcijų. Atskirti kontrolės tarnybas nuo paslaugų teikimo įstaigų. Keisti kontrolę laisvanorišku paslaugų teikimu, privatizuoti paslaugų funkcijas.
|
|
8.
|
Institucijos dažnai rengia teisės aktus pačios sau, todėl jie dažnai ir palankūs būna tik joms pačioms, reikalavimai privatiems subjektams nustatomi labai žemame viešojo administravimo lygyje.
|
Privalomus reikalavimus turi teisę nustatyti tik įstatymas ar kitų institucijų priimti teisės aktai, jei tai deleguota įstatymu.Privalomų reikalavimų negali nustatyti ta institucija, kuri įgyvendins ar kontroliuos šiuos reikalavimus.
Delegavimo perdelegavimas neleidžiamas.
|
|
9.
|
Kontrolės institucijos ir jų darbuotojai nėra pilnai atsakingi už nuostolius, atsiradusius dėl jų neteisėtų veiksmų. Privatūs subjektai dažnai neturi kaip išieškoti žalą dėl tokių veiksmų.
|
Kontrolės institucija turi pilnai atsakyti kitiems subjektams už dėl jos neteisėtų veiksmų patirtą žalą ir ją atlyginti privatiems subjektams.Atlyginus žalą kontrolės institucija turi išreikalauti ją regreso tvarka ir kalto asmens.
|
|
10.
|
Privačių subjektų kontrolė dažnai yra chaotiška ir nepagrįsta.
|
Ūkinės veiklos kontrolė turi būti planuojama, o planai tvirtinami kontrolės instituciją prižiūrinčios institucijos. Kontroliuojančių institucijų teisė įeiti į patalpas, tikrinti dokumentaciją, turi būti paremta teismo sankcija, išskyrus kai į patalpas būtina įeiti nedelsiant, tam, kad būtų apsaugota žmonių gyvybė ar sveikata.
|
|
11.
|
Privatūs subjektai dažnai nepagrįstai vėlai baudžiami už bet kokius senai padarytus pažeidimus.
|
Senaties terminas bet kokiai administracinei sankcijai – ne daugiau kaip 2 metai.
|
|
12.
|
Nėra tiksliai reglamentuotos net pačios bendriausios privačių subjektų kontrolės procedūros.
|
Kiekviena kontrolė turi būti aprašyta kontrolės akte, nurodant kas kontroliavo, ką, kokiais metodais, kokie pasiekti rezultatai, kuo remiantis gauti tokie rezultatai, kokie pažeidimai nustatyti, kur įtvirtintos pažeistos taisyklės, kontrolės vieta ir laikas. Prie kontrolės akto pridedami kontroliuojamo asmens ar institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens pasiaiškinimai.
|
|
13.
|
Valdžios įgalinimus turinčios institucijos dažnai vilkina priimti būtinus sprendimus, dėl to privatūs subjektai patenka į labai neapibrėžtą situaciją.
|
Jei iš valdžios įgalinimus turinčios institucijos per nustatytą laikotarpį (30 dienų) negaunamas atsakymas į užklausimą, kuomet ši institucija turi teisė leisti, neprieštarauti, patvirtinti, derinti ar kitaip aprobuoti privataus subjekto veiksmus, laikoma, kad atsakymas yra teigiamas.
|
|
14.
|
Didžioji dalis administracinių baudų yra labai didelės, skiriamos pernelyg greitai ir lengvai. Dažnai tai nepadeda pagerinti padėties, o netgi ją pablogina.
|
Administracinės baudos gali būti numatytos tik išskirtiniais atvejais, kitais atvejais kontrolės pagrindinis uždavinys – pateikti vartotojams informaciją.
Už pirmą kartą nustatytą pažeidimą, išskyrus tuos atvejus, kai jis tyčinis, baudžiama tik įspėjimu, nustatant realų neatitikimų ištaisymo terminą.
Administracinė bauda už padarytą pažeidimą negali būti skiriama, kai tai sukliudytų atlyginti žalą, patirtą dėl neteisėtų veiksmų.
Baudas, išskyrus mažesnes nei 1000 lt., nustato tik teismas.Veiklos apribojimus dėl buvusių pažeidimų nustato tik teismas.
Kontrolės institucijos negali stabdyti veiklos, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina tam, kad būtų apsaugota žmonių gyvybė ar sveikata.
Kaltė negali būti preziumuojama, kontroliuojančios institucijos privalo įrodyti įtariamojo pažeidėjo kaltę.
|
|
15.
|
|
Teisės aktai, nustatantys apribojimus verslui, privalomai derinami tiek su funkcijos vykdytojais, tiek su būsimais reikalavimų vykdytojas ar subjektais, kuriems bus taikomi reikalavimai ar apribojimai.
|
|
16.
|
Dažnos biurokratizmo apraiškos, kuomet asmuo siuntinėjamas iš vieno kabineto į kitą, tą pačią informaciją privalo teikti kelioms institucijoms
|
Informacija turi keistis pačios valdžios institucijos.
Draudžiama nustatyti tokias procedūras, kuomet tą pačia informaciją reikia pateikti į kelias institucijas, arba kuomet informaciją iš vienos institucijos į kitą įpareigojami perduoti privatūs subjektai.
|
|
17.
|
Valdžios institucijos dažnai nustato įvairaus pobūdžio biurokratines procedūras, didina „popierizmą”.
|
Valdžios institucijos privalo sudaryti sąlygas patogiai gauti informaciją, susijusią su reikalavimų vykdymu, elektroniniu paštu, informacija turi būti paskelbta ir laisvai prieinama www. Nustatyti, kad valstybės ar savivaldybės institucijoms draudžiama:
- Reikalauti fiziškai ateiti į instituciją,
- kaip privalomą naudoti formą (blanką, anketą ir t.t.), nepaskelbtą „Valstybės žiniose” ir laisvai prieinamoje www duomenų bazėje,
- reikalauti, kad būtų pildomas tik pačios institucijos spausdintas blankas.
Informaciją valdžios institucijoms galima pateikti elektroniniu pavidalu bei paštu.
|
|
18.
|
|
Kontrolės institucijos ir jų darbuotojai bei šeimos nariai negali būti susiję su įmonėmis, kurios teikia paslaugas kontroliuojančioms institucijoms, išskyrus pirkimus.
|
|
KITOS PRIEMONĖS
|
|
|
|
1.
|
Privalomi važtaraščiai sukuria biurokratizuotą prekių judėjimo ir atsiskaitymų kontrolės tvarką, kuri primeta papildomus kaštus verslininkams, komplikuoja prekių judėjimą, dubliuoja egzistuojančius kontrolės mechanizmus, išplečia kontroliuojančių institucijų funkcijas ir padidina verslo riziką.
|
Panaikinti privalomus važtaraščius(pakeisti 1996 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Kelių transporto Kodeksą Nr.I-1628 ir panaikinti Finansų ministerijos 1997 m. spalio 24 d. įsakymą Nr.164 „Dėl važtaraščių blankų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo”)
|
|
2.
|
Dėl pernelyg komplikuotų ir ilgai trunkančių importuojamų prekių sertifikavimo procedūrų eikvojami privataus sektoriaus ir valstybės ištekliai, stabdomos naujų technologijų įdiegimas ir ekonominė šalies pažanga. Šiuo metu reikalaujama iš naujo sertifikuoti iš naujo net ES šalių kokybės sertifikatus turinčius gaminius
|
Vienašališkai pripažinti ES, EFTA bei su ES asociacijos sutartį pasirašiusių šalių kokybės sertifikatus visoms kombinuotos nomenklatūros prekėms, išskyrus žemės ūkio ir maisto produktus (KN I-IV grupės imtinai)
|
|
3.
|
Lietuvos Respublikos Statistikos departamento reikalaujamos pildyti ataskaitos yra pernelyg plačios, pildytinos ranka apima rodiklius, kuriems surinkti įmonė turi organizuoti specialius stebėjimus arba kurių surinkimas fiziškai neįmanomas
|
Supaprastinti statistinių ataskaitų formas pirmiausia atsisakant rodiklių, kurie nereikalingi valstybės valdymui arba kuriems surinkti būtini specialūs stebėjimai, taip pat tokių, kurių fiziškai neįmanoma surinkti
|
|
4.
|
Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai
|
|
|
5.
|
Jeigu įmonė registruojama Ūkio ministerijoje, tai remiantis įmonių įstatymo 20 straipsniu, ji turi prieš tai gauti leidimą iš savivaldybės komercinei-ūkinei veiklai vykdyti. Šiuo formalumu dubliuojamas kitų institucijų darbas; skirtingos savivaldybės taiko skirtingas leidimų išdavimo procedūras
|
Parengti pataisas Įmonių įstatymo 20 straipsniui panaikinti
|
|
6.
|
Įmonė per 5 dienas nuo jos įregistravimo turi papildomai užsiregistruoti kaip mokesčių mokėtoja VMI ir Sodroje
|
Panaikinti papildomo registravimo reikalavimus ir užtikrinti, kad Įmonių rejestras, VMI ir Sodra konsoliduotų savo duomenų bazes arba pačios keistųsi informacija
|
|
7.
|
Priimant asmenį į darbą ir jį atleidžiant darbdavys privalo per 3 dienas informuoti apie tai Sodrą. Ši informacija dubliuoja tą, kuri pateikiama Sodrai reguliariomis ataskaitomis
|
Panaikinti darbdavio prievolę per 3 dienas pranešti apie asmens priėmimą į darbą arba atleidimą. Konsoliduoti visos informacijos teikimą į reguliarias ataskaitas.
|
|
8.
|
Įmonių rejestras
|
|
|
9.
|
Nėra vieningos ir apibrėžtos valstybės institucijų naudojamos informacijos (apie įmones bei asmenis) valdymo sistemos, dėl ko įmonėms tenka dideli informacijos rinkimo ir pateikimo kaštai, o valstybės ir savivaldybių institucijos negali jos efektyviai valdyti
|
Sumažinti ūkio subjektų teikiamos informacijos įvairovę ir dažnį, standartizuoti ir automatizuoti jos teikimo procedūras. Sukurti integruotą valstybės valdymui naudojamos informacijos valdymo sistemą.
|
