Kova su korupcija: tradicinis ir naujas požiūris
Visi pripažįsta, kad korupcija yra blogybė. Dažnai ji yra laikoma neišvengiamu šiuolaikinės visuomenės bruožu. Toks požiūris atsirado dėl to, kad, nepaisant atkaklių bandymų įvairiomis priemonėmis kovoti su korupcija, nė viena pasaulio šalis negali pasigirti ypatingais rezultatais. Tradicinės kovos su korupcija priemonės – griežtos baudos, valdininkų atlyginimų didinimas, “švarių rankų” komisijos ar verslininkų “auklėjimas” – kol kas nedavė laukiamų rezultatų, nes jos yra nukreiptos į korupcijos pasekmes, o ne į jos ištakas. Korupciją lemiantys veiksniai ir prielaidos dažniausia lieka nepaliestos.
Korupcija paprastai suvokiama kaip nesąžiningas ar neteisėtas pareigūnų ar valdžios atstovų elgesys siekiant asmeninės naudos. Korupcijos atvejai gali skirtis savo apimtimi ar mastu, tačiau tai neesminis dalykas. Svarbiausia tai, kad valdžios galiomis galima piktnaudžiauti tik tuomet, kai tokios galios egzistuoja ir kai jos leidžia pareigūnui savo nuožiūra nustatyti elgesio taisykles kitiems, spręsti, teisti, dalinti privilegijas. Taigi korupcijos mastas priklauso nuo valdžiai pavestų ar pačios prisiimtų įgaliojimų apimties.
Kiekvienas, turintis tam tikrą galią – ar tai būtų privačios firmos vadovas, ar valstybės pareigūnas – turi teisę nurodinėti ir kontroliuoti. Jei šia galia piktnaudžiaujama privačiame sektoriuje, tai laikoma vagyste, svetimo turto pasisavinimu, taigi tai yra įmonių valdymo tradicijų reikalas. Piktnaudžiavimas valstybinėmis pareigomis skiriasi tuo, kad šiuo atveju nėra budraus “šeimininko”, kuris prižiūrėtų “valdytojus” ir užtikrintų, kad būtų laikomasi teisingo elgesio taisyklių. Padaryta žala yra mažiau apčiuopiama, nes niekas jos nepatiria tiesiogiai ar asmeniškai. Dėl tokios beasmeninės žalos prigimties nė vienas asmuo negali reikalauti nuostolių atlyginimo ar pasikliauti netobulais įstatymais žalos dydžiui nustatyti ir patvirtinti.
Siekiant sumažinti korupcijos mastus, būtina šalinti korupcijos ištakas, kurios slypi valdžios galiose ir jų vykdymo laisvėje. Tai reiškia žmonių veiklos dereguliavimą ir debiurokratizavimą plačiąja prasme.
Veiksnių ir prielaidų, sąlygojančių korupcinius santykius, yra daugybė. Administruojant verslo rėmimo programas, pareigūnams suteikiama laisvė savavališkai skirti privilegijas: atleisti nuo mokesčių, suteikti lengvatines paskolas arba dosniai dalinti kapitalą siauroms, politiškai suinteresuotoms grupėms. Politinis favoritizmas ir korupcija yra plačiai išsikeroję viešųjų pirkimų sistemoje, muitinėse, privatizavime, valdžios ūkinėje veikloje. Lengvatos ir atleidimai nuo mokesčių, neskaidrios mokesčių skaičiavimo taisyklės bei mokėjimo procedūros – kiti gajūs veiksniai, lemiantys piktnaudžiavimą valdžia.
Labiausiai korupcija išbujojusi reguliavimo sistemoje. Priežastys yra daugialypės. Reguliavimo sistema yra išbujojusi, sudėtinga ir nenuosekli. Valdžios reguliavimų vykdymas yra išskaidytas tarp daugiau nei 70 valstybinių institucijų. Taisyklės yra neaiškiai apibrėžtos, dažnai keičiasi, įsigalioja atgaline data. Pareigūnams yra suteiktos pernelyg didelės galios ir laisvė savavališkai nustatyti ir taikyti reikalavimus. Tai ypač pasakytina apie oficialių dokumentų – leidimų, sertifikatų, pažymų, registracijų, garantijų, pranešimų ir t.t. – išdavimą.
Taisyklių dviprasmiškumas, sudėtingi reikalavimai bei plačios valdininkų galios sudaro galimybes diskretiškiems sprendimams bei korupcijai. Tai stabdo privačią iniciatyvą, trukdo žmonėms spręsti savo reikalus, iškreipia moralę, griauna visuotinį pasitikėjimą valstybe ir supančioja verslo plėtrą.
Būtina reformuoti reguliavimo sistemą: šalinti nereikalingus apribojimus ir nepagrįstas išimtis, mažinti savavališkų veiksmų galimybes, supaprastinti administracines procedūras. Įstatymai, kiti teisės aktai ir reguliavimai turi būti aiškūs, vienodai visiems taikomi ir prieinami. Tik tokios priemonės leis sumažinti prielaidas korupcijai, užtikrinti sistemos efektyvumą ir vientisumą, atverti naujas galimybes privačiai iniciatyvai.
Šiame leidinyje pateikiame LLRI atliktą privatizavimo, viešųjų pirkimų, muitinių ir statybų reglamentavimo įtakos korupcijos paplitimui analizę bei pasiūlymus dėl būtinų pakeitimų siekiant sumažinti prielaidas korupcijai ir piktnaudžiavimams tarnybine padėtimi. Taip pat pateikiame konferencijos “Nuo valdymo reformos link efektyvios kovos su korupcija”, kurią birželio 20 d. surengė LLRI kartu su Pasaulio banku ir Amerikos centru, pranešimus.
