Atsisiųskite tyrimą: files.lrinka.lt/LET2013_2014_1/LET32.pdf
2013 m. spalio 30 d., Vilnius — Kitais metais Lietuvos ekonomika santūriai augs, tačiau šuolio tikėtis per anksti, rodo Lietuvos ekonomikos tyrimas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) apklaustų rinkos dalyvių vertinimu, 2014 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 3,5 proc., nedarbo lygis po truputį mažės iki 10,7 proc., o kainos padidės apie 2,6 proc. Geresnėms prognozėms rinkos dalyviai nesiryžta, viena pagrindinių problemų išlieka investicijų trūkumas.
„Esminių pokyčių Lietuvos ekonomikoje neįvyks – šiais ir kitais metais ekonomika augs panašiu tempu kaip ir 2012-aisiais, nedarbo lygis ir toliau po truputį mažės, kainos augs, bet šiek tiek lėčiau. Toks santūrumas iš dalies atspindi netikrumą dėl Lietuvos ekonominės politikos ateities, o sparčiam ekonomikos augimui reikalingas investicijų proveržis. Jo kol kas tikėtis neverta“, – teigia Lietuvos ekonomikos tyrimo vadovas Vytautas Žukauskas.
Investicijos yra vienas iš svarbiausių produktyvumo ir darbo užmokesčio didėjimo šaltinių, teigiama tyrime. Skaičiuojama, kad padidinus investicijų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, 10 tūkstančių litų, valandinis darbo produktyvumas šalyje išauga 3,4 Lt, o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 433 Lt.
Tyrimo dalyvių vertinimu, pati svarbiausia kliūtis investicijų augimui yra didelis biurokratijos ir korupcijos lygis (atsakymą pasirinko 27 proc. dalyvių). Antra pagal svarbą priežastis yra investicijoms nepalanki mokestinė aplinka ir jos nepastovumas – 20 proc. visų atsakymų. 17 proc. atsakė, kad – maža šalies rinka. 7-9 proc. tyrimo ekspertų svarbiomis įvardino tokias priežastis, kaip investicijoms nepalanki reguliavimo aplinka, nepakankama nuosavybės teisių apsauga, mažas šalies žinomumas, prasta ekonominė padėtis, darbuotojų trūkumas, kt.
„Skaičiai rodo, investicinė aplinka Lietuvoje ir jos problemos didžiąja dalimi nulemtos įstatymų ir valstybinių institucijų veiklos. Antradienį paskelbtas Pasaulio banko verslo sąlygų indeksas „Doing Business“ rodo, kad buvo pasistūmėta į priekį, tačiau verslo sąlygų gerinimas turi būti nuolatinė veikla, antraip ir vėl greitai atsiliksime“, – teigia V. Žukauskas.
Tyrime vertinta ir verslą kontroliuojančių institucijų reforma. Ja siekiama daugiau dėmesio skirti konsultacijoms, reikalavimų aiškinimui, o ne baudoms. Nuo 2012-ųjų pradžios tyrime dalyvavusių ekspertų, teigiamai vertinančių reformos rezultatus, padaugėjo 7 proc. – t. y. iki 37 proc. 9 proc. ekspertų mano, kad pokyčiai yra jaučiami, tačiau neatitinka pertvarkos tikslų, priežiūros institucijų elgesys blogėjo. Pusė apklaustųjų pokyčių vis dar nejaučia.
Pasak V. Žukausko, nors verslą kontroliuojančių institucijų pertvarka yra ilgas procesas, teigiami rezultatai pamažu ryškėja ir jų daugėja, todėl reikia tęsti pradėtus darbus.
KITI DUOMENYS TRUMPAI
Nedarbo lygis ir atlyginimai
2013 m. nedarbo lygis Lietuvoje turėtų siekti apie 11,5 proc. arba 1,4 proc. punkto mažiau nei 2012 m . Rinkos dalyvių nuomone, nedarbo lygis 2014 m. turėtų sumažėti dar 0,8 proc. ir siekti 10,7 proc.
Tyrimo duomenimis, 2013 m. vidutinis neto darbo užmokestis turėtų siekti 1744 Lt. Prognozuojama, kad 2014 m. darbo užmokestis turėtų augti panašiu tempu, t. y. 4,8 proc., ir metų pabaigoje sieks 1828 Lt. Remiantis rinkos dalyvių prognozėmis, 2014 m. bus pirmi metai, kuomet vidutinis darbo užmokestis nominaliai (t. y. neįvertinus kainų pokyčio) pasieks 2008-ųjų metų lygį.
Eksportas
Nors Lietuvos užsienio prekybos apimtys pastaraisiais metais smarkiai augo, rinkos dalyviai prognozuoja, kad šis augimas sulėtės. 2012 m. eksporto ir importo augimas nominalia apimtimi siekęs 12 ir 10 proc. 2013 m. sulėtės iki atitinkamai 10 ir 9 proc. Anot ekspertų, 2014 m. eksporto augimas ir vėl lėtės, sieks apie 9 proc.
Šešėlinė ekonomika
2013 m. šešėlio sumažės trimis procentiniais punktais, t. y. 24 proc. BVP. 2014-iems metams prognozuojamas dar kiek mažesnis – 23 proc. šešėlinės ekonomikos dydis nuo BVP. Ekonomikos tyrimo rezultatai rodo, jog į šešėlį 2012 m. buvo įsitraukę apie 41 proc. fizinių asmenų ir namų ūkių. Juridinių asmenų, įmonių dalis, bent dalį savo veiklos vykdžiusi šešėlyje buvo mažesnė – apie 27 proc.
Pasak V. Žukausko, nors šešėlio ir mažėja, jo vis dar yra daugiau nei prieš ekonominį nuosmukį. Taip pat nepaisant mažėjančio šešėlio „gylio“, t. y. šešėlyje sukuriamos pridėtinės vertės, šešėlio „plotis“, t. y. fizinių ir juridinių asmenų kiekis, įsitraukęs į šešėlį – nemažėja.
Lietuvos ekonomikos tyrimas yra alternatyvus statistikos šaltinis, pradėtas leisti 1997 metais. Jame prognozes teikia savo sričių ekspertai – verslų savininkai, vadovai, ekonomikos, finansų analitikai, t. y. tie, kurie aktyviai veikia rinkoje ir turi naujausią informaciją.
KONTAKTAS ŽINIASKLAIDAI:
Vidmantė Sirgedaitė, Komunikacijos vadovė / Šeimyniškių 3A, LT-09312 Vilnius, Lietuva / Tel.: 00370-5-250-0281, Mobilus: 00370-653-70777 / El. paštas: Vidmante@lrinka.lt
