VILNIUS, 2006 m. sausio 4 d. – Šiaurės Amerikos ir Europos regiono šalyse bendrai ekonominės laisvės gerokai padaugėjo, tačiau Lietuva išliko praktiškai nepasistūmėjusi į priekį, o kaimyninės šalys Estija ir Latvija smarkiai smuko žemyn. Tokius rezultatus rodo naujausias JAV ekonominių tyrimų organizacijos „Heritage“ fondo ir leidinio „Wall Street Journal“ rengiamas ekonominės laisvės indeksas.
Šį tyrimą Lietuvoje šiandien skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), kurį įtakinga JAV organizacija „Heritage“ fondas pernai pasirinko vienu iš septynių šio tyrimo partnerių Europoje. LLRI organizuojamas tyrimo pristatymas vyks 2006 m. sausio 12 d. 14 val. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.
Naujausio tyrimo duomenimis, ekonominės laisvės lygis Lietuvoje išliko beveik toks pats kaip ir praėjusiame tyrime – 23-ioji vieta, tačiau nežymiai, keturiomis dešimtosiomis – iki 2,14, pakilo bendrasis šalies reitingas. Pernai Lietuvos reitingas buvo 2,18. Kaip ir anksčiau, Lietuva išlieka „beveik laisvų“ šalių grupėje. Šiame tyrime bendrasis Lietuvos reitingas kiek kilstelėjo dėl aukštesnio rezultato mokesčių naštos kategorijoje. Labiausiai šalies reitingą smukdo didelė biurokratija ir išplitusi korupcija, vis dar nepakankamai patikima teismų sistema ir reguliuojamos kainos.
Kaimyninės šalys per metus patyrė nemažą ekonominės laisvės nuosmukį: Estija iš 4-osios vietos smuko į 7-ąją, bet vis dar yra tarp „laisvų“ šalių, o Latvija iš 28-sios vietos atsidūrė 39-ojoje. Kaip teigia tyrimo rengėjai, Estijos laisvę smarkiai „apkarpė“ Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimas, ypač prekybos politikos srityje, ir didėjančios valstybės išlaidos. Latviją žemyn stumtelėjo išaugusi mokesčių našta ir infliacija.
Tuo tarpu bendrai visame Šiaurės Amerikos ir Europos regione užfiksuotas įspūdingas ekonominės laisvės lygio kilimas. Vokietija, sumažinusi pajamų mokestį ir valstybės išlaidas, pirmą kartą pateko į „laisvų“ šalių grupę (19 vieta). JAV, pernai sensacingai iškirtusi iš „laisvų“ šalių dešimtuko, šiemet į jį sugrįžo nežymiai apkarpiusi valstybės išlaidas (9 vieta). Rumunijos šuolis iš 125-os į 92-ą vietą yra vienas iš didžiausių šiame indekse, deja, ši šalis išlieka „dažniausiai nelaisvų“ šalių grupėje.
Į laisviausių šalių penketuką patenka jau daugiau nei dešimtmetį pirmaujantis Honkongas, po jo eina Singapūras, Airija, Liuksemburgas, o 5-ąją vietą dalijasi Islandija ir Didžioji Britanija. Tarp labiausiai suvaržytų šalių ekonominės laisvės prasme lieka Šiaurės Korėja, Iranas, Mianmaras, Zimbabvė, Venesuela ir Libija. Greta jų rikiuojasi ir kaimyninė Baltarusija (151-oji vieta), kurioje, šio tyrimo duomenimis, laisvės dar labiau sumažėjo. Keturios šalys (Kongas, Irakas, Serbija ir Juodkalnija bei Sudanas) į šį tyrimą nebuvo įtrauktos dėl šalyse tvyrojusio nestabilumo ar duomenų nepatikimumo.
Tai jau 12-asis „Heritage“ fondo ir „Wall Street Journal“ išleidžiamas ekonominės laisvės indeksas. Jame išskiriama 10 ekonominės laisvės kategorijų arba veiksnių (iš viso vertinama 50 rodiklių). Tai užsienio prekybos politika, mokesčių našta, valdžios intervencija į ekonomiką, pinigų politika, kapitalo srautai ir užsienio investicijos, bankininkystė, darbo užmokesčio ir kainų kontrolė, nuosavybės teisės, ekonominės veiklos reguliavimas ir šešėlinė ekonomika. Tyrimas bus publikuojamas internete adresu: www.heritage.org/index.
