Šių metų pasaulio ekonominės laisvės indekse Lietuva įvertinta 7,4 balo ir pateko į 35 vietą iš 141. Pernai Lietuva buvo 31 vietoje.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas sako, kad ekonominės laisvės Lietuvoje vertinimą lėmė ne tiek konkrečių sričių įvertinimų prastėjimas, kiek tai, jog jie negerėjo: balų skaičių Lietuva surinko panašų kaip ir pernai, tačiau santykinis įvertinimas prastėjo, kadangi gerėjo kitų šalių vertinimai balais.
„Lietuva tyrime šalia Estijos ir Latvijos minima kaip valstybė, kurioje nuo 1995 metų ekonominės laisvės daugėjo labiausiai. Gaila, tačiau pastarųjų poros metų vertinimai nedžiugina: padariusi didelį šuolį ekonominės laisvės link, 2006-2007 metų duomenimis, Lietuva ėmė po truputį ristis atgal“, – teigia V. Žukauskas.
Pasaulio ekonominės laisvės indekse Honkongas, surinkęs beveik 9 balus iš 10-ies, išlieka pirmoje vietoje, po jo eina Singapūras ir Naujoji Zelandija.
Zimbabvė ir toliau vertinama kaip mažiausiai ekonominės laisvės turinti valstybė ir iš 141 vertintų valstybių yra paskutinėje vietoje šalia Mianmaro, Angolos ir Venesuelos. 2009 metų pasaulio ekonominės laisvės indeksas skaičiuotas remiantis 2007 metų duomenimis.
Šių metų pasaulio ekonominės laisvės tyrimas taip pat analizuoja galimas pasaulio ekonomikos nuosmukio pasekmes ekonominei laisvei. Tyrime teigiama, jog ekonominė laisvė trumpuoju laikotarpiu sumažės, tačiau ilgesniu laikotarpiu ekonominė laisvė po bankų krizių yra linkusi išaugti. Pateikiamas Norvegijos ir Švedijos pavyzdys, kai dėl atsako į praėjusį dešimtmetį šias šalis ištikusią bankų krizę ekonominės laisvės šiose šalyje sumažėjo, tačiau tai nesutrukdė šioms šalims vykyti tolimesnių į rinkos ekonomiką orientuotų reformų.
Fraser instituto skaičiuojamame indekse ekonominė laisvė suprantama kaip šalies politinių institucijų bei jų vykdomos politikos suderinamumas su laisvo pasirinkimo ir mainų, laisvo įėjimo į rinką ir konkurencijos, nuosavybės teisės principais. Šalies ekonominės laisvės vertinimui naudojami 42 rodikliai, kurie šalies ekonominę laisvę matuoja penkiose srityse: valdžios aparato dydis ir aprėptis; teisėtvarkos sistema ir nuosavybės teisių apsauga; stabili pinigų politika; užsienio prekybos laisvė; skolinimosi, darbo rinkos bei verslo reguliavimas.
Kiekviena šių sričių yra vertinama balais skalėje nuo 0 iki 10, o bendras šalies balas gaunamas kaip atskirų sričių balų vidurkis.
