Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai mano, jog Lietuvos valstybės institucijos turėtų ieškoti ne nepasiekiamos panacėjos nuo migracijos, o sudaryti sąlygas dirbantiesiems kuo greičiau gauti didesnes pajamas Lietuvoje. Tokią išvadą LLRI daro atlikęs tyrimą „Migracija: pagrindinės priežastys ir gairės pokyčiams“, kuriame pateikiamos rekomendacijos, kaip spręsti problemas dėl augančios darbuotojų migracijos.
LLRI nuomone, neįmanoma identifikuoti ir nustatyti baigtinio migracijos priežasčių sąrašo, nes žmonės skirtingai vertina tas pačias socialines, ekonomines, kultūrines ir kitas aplinkybes ir skirtingai į jas reaguoja. Šiuo metu Lietuvos Vyriausybė yra spaudžiama imtis bet kokių priemonių migracijai stabdyti, tačiau LLRI ekspertai atkreipia dėmesį, kad tik dalis veiksnių, darančių įtaką migracijos sprendimams, yra valdžios kompetencijos ribose ar yra valdžios priemonėmis paveikūs.
LLRI ekspertai siūlo Lietuvos valdžios institucijoms nekelti politinio tikslo visomis įmanomomis priemonėmis stabdyti emigraciją, o vertinti ją kaip asmeninės laisvės siekti savo gerovės išraišką.
Atsižvelgdama į tai, kad patys migrantai svarbiausia išvykimo priežastimi nurodo mažas pajamas ir nedarbą, o valstybinis darbo ir jo mainų reguliavimas šiuo metu itin intensyvus, Lietuvos Vyriausybė didžiausią dėmesį turėtų skirti ekonominių migracijos priežasčių šalinimui.
Instituto ekspertai ragina valdžios institucijas sudaryti galimybę gyventojams gauti didesnes pajamas Lietuvoje ir taip pašalinti pagrindinę valstybės priemonėmis pasiekiamą migracijos priežastį. Tam reikia mažinti verslo ir darbo reguliavimą, sudaryti galimybes žmonėms patiems lengviau verstis ir mokėti mažesnius mokesčius.
Konkrečios priemonės turėtų būti: sumažinti gyventojų pajamų mokestį iki 15 proc., panaikinti socialinį mokestį, neįvesti naujų mokesčių, sudaryti sąlygas darbuotojui ir darbdaviui dėl darbo laiko, darbo užmokesčio ir kitų sąlygų susitarti individualiai, mažinti kolektyvinių sutarčių privalomumą, lengvinti bendrą administracinę verslo naštą (licencijos, leidimai ir kontroliuojančių institucijų kiekis).
Užsienio ir vietines investicijas taip pat stabdo dėl užsitęsusios restitucijos, sudėtingo teritorijų planavimo ir nepaslankaus žemės rinkos reguliavimo atsiradęs investicijoms tinkamos žemės trūkumas. LLRI siūlo kuo skubiau baigti žemės nuosavybės restitucijos procesą, reformuoti teritorijų planavimą ir savininkui suteikti pagrindines galias spręsti dėl savo nuosavybės naudojimo atsižvelgiant į kaimynų interesus.
LLRI atkreipia dėmesį, kad problemos švietimo sistemoje taip pat daro įtakos migracijai. LLRI nuomone, aukštojo mokslo srityje būtina sukurti sąlygas, kai viešai gaunamos švietimo paslaugos gavėjas moka ir žino tikrąją paslaugos kainą, sudaryti nediskriminacines sąlygas privatiems ir valstybiniams paslaugos teikėjams ir švietimo finansavimą grįsti krepšelio, o ne instituciniu principu.
Įvairiais vertinimais, nuo 1990 m. iš Lietuvos emigravo per 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Migracija yra kebli ir nevienareikšmiška problema, nes, viena vertus, Lietuvos Vyriausybė skatina Europos Sąjungos valstybes atverti duris Lietuvos dirbantiesiems, tačiau, kita vertus, siekia mažinti išvykstančių Lietuvos žmonių srautą.
LLRI tyrimas „Migracija: pagrindinės priežastys ir gairės pokyčiams“ prieinamas LLRI interneto tinklapyje (skiltyje „Darbo santykiai“ | Analitiniai darbai).
