Lietuvoje legaliai parduodami alkoholio ir tabako produktai turi būti žymimi valstybės patvirtintu apsaugos ženklu – banderolėmis. Tai viena iš priemonių, skirtų užtikrinti gaminių originalumą ir vykdyti kontrabandinių ir nelegalių produktų paplitimo ir vartojimo prevenciją. Dėl didelių akcizų ir kitų mokesčių alkoholio ir tabako produktų kaina žymiai išauga, todėl didėja prekyba kontrabandinėmis ir nelegaliomis prekėmis, jų toleravimas. Banderolių, kaip tinkamos priemonės identifikuoti prekių originalumą, o ir vykdyti nelegalių produkto vartojimo prevenciją, klausimas tampa labiau aktualus. Kadangi banderolių sistema sukuria papildomą naštą verslui ir atsispindi galutinėje produktų kainoje, būtina įvertinti šios sistemos naudą ir egzistuojančias alternatyvas rinkoje.
Situacija
Lietuvoje tabakas ir alkoholis yra apmokestinami akcizais, kurie sudaro žymią galutinės produktų kainos dalį. Akcizais apmokestinamos cigaretės ir alkoholis yra mažai elastingos prekės (kylant kainai, paklausa keičiasi nežymiai), todėl dėl didelių akcizų nelegalių prekių vartojimas tampa vis labiau patrauklus. Dėl ryškaus, akcizų mokesčių sukurto kainų skirtumo kontrabanda ir nelegalių prekių gamyba bei prekyba yra rizikinga, tačiau pelninga veikla. Vartotojams ir kontroliuojančioms institucijoms atsiranda poreikis sugebėti identifikuoti legalius produktus. Banderolės – valstybės parduodamas kokybės ženklas yra naudojamos kaip viena iš pagrindinių priemonių šiam tikslui siekti.
Banderolė – tai būdas apsisaugoti nuo apgavystės, kuri galima ne tik alkoholio ar tabako, bet ir visose kitose rinkose, kuriose apsaugos ženklai netaikomi. Alkoholio ir tabako gaminių rinkos nėra išskirtinės informacijos asimetrijos požiūriu, visose rinkose visuomet yra apgavystės arba netikslios informacijos pateikimo tikimybė. Padirbinėjimo atvejų gausu ir avalynės ir drabužių ir kitose srityse, tačiau originalių prekių gamintojai prisitaiko prie situacijos ir sukuria originalumo identifikavimo priemones, tokias kaip pakuotės išskirtinumas, pardavimo vietos ypatumai ar tam tikro pobūdžio garantijos suteikimas.
Atliktas rinkos tyrimas[1] rodo, jog 6 iš 10 Lietuvos gyventojų pateisina arba yra linkę pateisinti kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą. Rezultatai patvirtina, jog šis reiškinys yra plačiai paplitęs ir toleruojamas visuomenėje. Netgi tada, kai vartotojai banderolių pagalba turi galimybę identifikuoti nelegalius produktus, dalis jų sąmoningai įsigyja nelegalius produktus, nes tai leidžia sutaupyti lėšų. Kitaip tariant, vartotojai perka kontrabandines prekes ne dėl to, jog supainioja jas su legaliomis, o dėl to, kad jos yra pigesnės. Atsižvelgiant į tai, jog net ir sugebėdami atskirti kontrabandines ir nelegalias prekes, vartotojai dažnai pasirenka pastarųjų vartojimą, galima daryti išvadą, jog prekės originalumą identifikuojantys ženklai turi ribotą poveikį kontrabandos ir nelegalių prekių vartojimo prevencijai.
Analizuojant situaciją, kurioje atsiranda poreikis identifikuoti legaliai parduodamus produktus, svarbu įvardinti kontrabandos ir nelegalios prekybos atsiradimo priežastis. Kontrabanda ir nelegalios prekės rinkoje atsiranda dėl valdžios institucijų įsikišimo. Akcizai, mokesčiai, kokybės reikalavimai – priemonės, kuriomis yra kišamasi į laisvos rinkos procesus siekiant surinkti lėšas į valstybės biudžetą, mažinti tam tikrų prekių vartojimą, užtikrinti valdžios nubrėžtus minimalius kokybės standartus. Nors išvardintos priemonės sumažina legalaus tabako ir alkoholio vartojimą, dalis vartotojų pereina į nelegalių ir kontrabandinių prekių rinką. Reguliuojamoje rinkoje atsiranda paskatos užsiimti kontrabanda ir nelegalių prekių gamyba bei prekyba, kuri patenkintų egzistuojančią paklausą. Laisvoje rinkoje, kai eksportas ir importas tarp valstybių yra laisvas, bei vartotojai savo pasirinkimu vykdo asmeninę prekių kokybės kontrolę, erdvės kontrabandai ir nelegalių prekių gamybai ir prekybai nelieka. Taigi, svarbu įvardinti, jog kontrabanda yra valdžios sukurtų apribojimų rezultatas, todėl norint kovoti su šiuo reiškiniu, efektyviausia yra šalinti jos atsiradimo priežastis.
Tikslai ir priemonės
Lietuvoje banderolių naudojimo tvarka nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu, tabako kontrolės bei alkoholio kontrolės įstatymais ir apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklėmis.
Banderolės – tai valstybės sukurta priemonė, kuri turi informuoti vartotoją apie gaminio legalumą ir teisę jį parduoti Lietuvos teritorijoje. Banderolės įstatymo tvarka yra privalomai taikomos visiems tabako gaminiams ir alkoholio gaminiams, kurių alkoholio koncentracija yra didesnė nei 8,5% tūrio. Lietuvoje alkoholinio ir tabako gaminių ženklinimas banderolėmis buvo įvestas 1994 metais. Banderoles ūkio subjektams parduoda Valstybinė mokesčių inspekcija, išduodant banderoles, registruojamas jų numeris. Banderoles draudžiama parduoti ar kitaip perduoti kitiems ūkio subjektams arba fiziniams asmenims. Jos turi būti užklijuojamos taip, kad jų nebūtų galima nuplėšti ir atidaryti pakuotės nepažeidus banderolės. Kadangi kiekviena banderolė turi savo unikalų numerį, Valstybinė mokesčių inspekcija savo duomenų bazėje kaupia duomenis apie parduotas banderoles, pardavimo datą, banderolės pirkėją ir gaminį ant kurio banderolė buvo užklijuota.
Pagrindinė ir esminė valstybės numatyto kokybės ženklo funkcija yra rinkos dalyvių ir kontroliuojančių institucijų informavimas apie prekės originalumą ir atitikimą valstybės nustatytiems reikalavimams. Banderolė suteikia vartotojui ir kontroliuojančioms institucijoms informacijos apie tai, kad prekė yra legali ir gali būti parduodama Lietuvos teritorijoje, taip pat, kad produkcija yra parduodama licencijuoto pardavėjo ir kad yra sumokėtas akcizo mokestis. Rinkoje egzistuojant kontrabandinėms ir nelegalioms prekėms, vartotojams atsiranda poreikis identifikuoti legaliai parduodamus ir originalius gaminius. Tokio pobūdžio identifikavimu yra suinteresuotos ne tik valdžios institucijos bet ir vartotojai bei prekių gamintojai. Vartotojas turi interesą gauti informaciją apie įsigyjamo produkto kokybę, gamintoją ir kitas aktualias savybes. Gamintojas turi interesą identifikuoti savo prekių originalumą, kokybės standartus.
Svarbu paminėti, jog esminė banderolių funkcija – identifikuoti originalumą – skiriasi nuo oficialiai deklaruojamų banderolių tikslų, kurie yra:
• stiprinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių gamybos bei prekybos kontrolę;
• stabdyti šių produktų kontrabandą į Lietuvą;
• mažinti alkoholinių gėrimų ir rūkalų prieinamumą;
• nustatyti muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius.
Dalis šių tikslų yra netiesioginės pirminio tikslo – originalumo identifikavimo – pasekmės. Kitaip tariant šių tikslų yra siekiama įgyvendinant pirminį tikslą. Kontrolė stiprėja, nes vartotojams ir kontroliuojančioms institucijos tampa lengviau vizualiai identifikuoti kontrabandinę ir nelegalią produkciją.
Banderolėmis kontrabanda yra stabdoma tik iš dalies, nes kontrabandos būdu atgabenti produktai, kurie yra skirti Lietuvos rinkai, yra lengviau identifikuojami ir realiai yra įsigyjami vartotojų, kurie suvokia, jog perka kontrabandinius produktus. Taip pat svarbu paminėti, jog žymi dalis kontrabandinių prekių per Lietuvą keliauja tranzitu į kitas Europos Sąjungos valstybes, kuriose taip pat egzistuoja dideli akcizo mokesčiai tabako gaminiams, todėl banderolės nėra efektyvi priemonė tokio tipo kontrabandos prevencijai. Prie alkoholinių gėrimų ir rūkalų prieinamumo mažinimo privalomas banderolių naudojimas prisideda tik tuo, jog ši priemonė apsunkina veiklą verslui ir yra papildoma našta. Banderolės nėra tinkama priemonė mažinti gaminių prieinamumą ypač apsunkinant veiklos sąlygas verslo atstovams. Tik vartotojas gali nuspręsti kokius produktus jis nori vartoti ir kurie produktai jam yra reikalingiausi, rinka reaguoja į vartotojų poreikius.
Prie mokesčių nustatymo ir sumokėjimo banderolių sistema neprisideda visiškai, todėl tai neturėtų būti vienas iš tikslų. Akcizų surinkimo sistema gali funkcionuoti be banderolių, banderolės nėra neatskiriama šios sistemos dalis. Lengvas ir greitas legalių prekių identifikavimas banderolės pagalba prisideda tik prie akcizo surinkimo kontrolės proceso efektyvumo. Banderolės leidžia aiškiai vizualiai identifikuoti, ar akcizas yra sumokėtas už kiekvieną atskirą produktą. Norint įvertinti banderolių naudojimą šiuo tikslu svarbu atsižvelgti į alternatyvas ir įvertinti jų kainą. Kitaip tariant, svarbu įvertinti ar panaikinus banderoles, alternatyvios kontrolės proceso sistemos įgyvendinimas nesukeltų didesnės naštos verslui, nei dabar egzistuojanti.
Banderolių naudojimas pasaulyje
Banderolės yra naudojamos 16 Europos Sąjungos valstybių, kitose šalyse yra naudojamos kitokios akcizų surinkimo, prekių judėjimo atsekimo ir gaminių originalumo užtikrinimo priemonės. Tik apie pusė Europos Sąjungos valstybių naudojasi banderolėmis, kaip privaloma apsaugos priemone. Dalis ES valstybių banderoles išduoda nemokamai, todėl jos kainuoja visiems mokesčių mokėtojams, o konkretiems verslams (ir vartotojams) papildomos naštos nesukuria.
Iš viso pasaulyje banderolėmis naudojasi apie 77 valstybes, nesinaudoja – apie 100 valstybių. Per metus pasaulyje yra pagaminama apie 90-110 milijardų banderolių. Kai kuriose valstybėse banderolėmis yra žymima netgi druska bei miltai, įvairovė tikrai didelė, tačiau tai tik patvirtina, jog banderolės nėra duotybė ar vienintelė priemonė originalumui užtikrinti.
Kalbant apie alkoholio produktus pasaulyje tik 59 valstybės naudoja banderoles, tuo tarpu 118 – naudojasi kitomis akcizų surinkimo ir apsaugos priemonėmis. Valstybėse, buvusiose Sovietų Sąjungos sudėtyje, yra užklijuojama 42,8 procento visų pasaulio banderolių alkoholiui, tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir Meksikoje kartu tik 1,7 procento. [6] ES banderolės nėra klijuojamos vynui.
Proporcingumas ir efektyvumas
Pagrindinę funkciją – produkto originalumo ir teisėtumo identifikavimą, banderolės atlieka santykinai veiksmingai. Padirbinėjimo ir perklijavimo atvejų pasitaiko retai. Vartotojai ir kontroliuojančios institucijos turi galimybę atpažinti legalią produkciją ir patikrinti ar banderolė atitinka produktą, kuriam ji buvo išduota. Tačiau abejotina ar siekiant suteikti vartotojams galimybę identifikuoti produkto originalumą banderolės yra proporcinga ir tinkama priemonė. Kadangi ir vartotojas, ir legalių prekių gamintojas bei legalių prekių pardavėjas yra suinteresuoti atskirti originalius ir legalius produktus nuo kontrabandinių ir nelegalių produktų, tinkamiausias sprendimas atsirastų laisvoje rinkoje, be prievartinių valstybinių reikalavimų. Kadangi produkto originalumo ir teisėtumo identifikavimo sistema yra naudinga ir valdžios institucijoms atliekant produktų legalumo kontrolę, ji yra privalomu būdu įtraukiama į šią rinką. Valdžios privaloma tvarka taikoma banderolių sistema yra potencialiai perteklinė, nes alternatyvios egzistuojančios apskaitos priemonės leistų valdžios institucijoms atlikti identifikavimo funkciją ir be banderolių, taip neužkraunant verslo papildoma našta.
Banderolės taip pat nėra būtinos norint kontroliuoti produkto kilmę ir judėjimą. Pakuotės kilmę galima atsekti pagal unikalų pakuotės kodą, kuris nurodomas Kokybės sertifikatuose. Sertifikatų numeriai nurodomi pirkimo ir pardavimo dokumentuose. Banderolės gali būti atskirtos nuo produktų atsekimo, prekių judėjimo ir kilmės kontrolės sistemos.
Neigiamos pasekmės
Prievolės naudoti banderoles pasekmės pasireiškia padidėjusia našta verslui, o tai atsispindi ir galutinėje produkto kainoje. Našta susideda iš banderolių kainos ir jų klijavimui reikalingų įrengimų įsigijimui reikalingų lėšų ir banderolių klijavimui sugaišto laiko bei sunaudotos darbo jėgos finansine išraiška. Kitaip tariant, valdžios sukurta apsaugos sistema, kuri turėtų saugoti vartotojus, gula ant jų pečių didesnės prekių kainos išraiška. Valdžios sukurta banderolių sistema taip pat sumažina paskatas ir galimybes ūkio subjektams patiems vystyti alternatyvias produktų originalumo identifikavimo sistemas ir priemones. Banderolių administravimo ir priežiūros sistema taip pat pareikalauja mokesčių mokėtojų lėšų iš biudžeto.
Alternatyvios priemonės
Nors ir argumentuojama, jog banderolės būtinos norint užtikrinti gaminių kokybę ir originalumą, egzistuoja daug tokių produktų, kurių kokybė yra svarbi vartotojams ir gali turėti įtakos jų sveikatai, tačiau ypatingos apsaugos priemonės tam nėra naudojamos. Banderolės nėra naudojamos maisto produktams, gaiviesiems gėrimams, netgi alui, sidrui ir kitiems alkoholiniams gėrimams, kurių alkoholio koncentracija neviršija 8,5 % tūrio. Visi šie produktai, jei pagaminti nekokybiškai gali turėti neigiamos įtakos vartotojo sveikatai ir būti pavojingi. Be abejonės, Europos Sąjungoje maisto produktų rinkos taip pat yra stipriai kontroliuojamos valdžios institucijų, yra taikomi griežti kokybės reikalavimai. Naudojama produktų atsekimo nuo ūkio iki stalo sistema. Šie griežti reikalavimai taikomi ES gaminamiems ir į ją importuojamiems maisto produktams. Tačiau banderolės nėra naudojamos šių produktų apsaugai ir kontrolei.
Rinkoje taip pat egzistuoja produktų, kuriems gamintojai savo nuožiūra taiko kokybės ženklinimo sistemas, alternatyvias banderolių sistemai, kurią įgyvendinti reikalauja valdžia. Holografiniai antspaudai yra naudojami ant muzikinių ir video diskų įpakavimų, kompiuterinės įrangos bei programinės įrangos įpakavimų. Tokiu būdu gamintojai identifikuoja prekės autentiškumą ir kovoja su nelegalia šių gaminių prekyba. Lietuvoje taip pat galioja Prekių ženklų įstatymas, kuris saugo gamintojų prekinius ženklus nuo padirbinėjimo ir kopijavimo. Registruotas prekės ženklas iš dalies atlieka tą pačią originalumo identifikavimo funkciją kaip ir banderolė. Ant pakuotės pamatęs gaminio prekės ženklą, vartotojui yra siunčiama informacija, jog tai yra konkretaus gamintojo konkretus produktas. Galima argumentuoti, jog banderolės padirbimas yra sudėtingesnis dėl specialių technologinių jos savybių, tačiau tokie patys technologiniai sprendimai esant poreikiui gali būti naudojami gaminant pakuotes. Šie pavyzdžiai iliustruoja, jog norint užtikrinti produkcijos autentiškumą tinkami sprendimai randami pačioje rinkoje ir Valstybės įsikišimas nėra būtinas ar reikalingas. Panašaus pobūdžio originalumo identifikavimas galėtų būti naudojamas ir alkoholio bei tabako produkcijai pačių gamintojų sprendimu, jeigu nebūtų prievolės naudoti banderoles. Sprendimai rinkoje yra pranašesni už valdžios priskirtas priemones, nes juos priimantys rinkos dalyviai sugeba prisitaikyti prie rinkos specifikos ir sąlygų kaitos. Tam tikrose situacijose įmonės gali nuspręsti investuoti į apsaugos ir kokybės užtikrinimą, kitomis aplinkybėmis tokios investicijos nepasiteisintų ir nebūtų vykdomos. Pavyzdžiui, galbūt nebrangus vynas nebūtų žymimas specialiai kokybę garantuojančiais ženklais, kaip dabar yra su alumi ir sidru (valdžia nereikalauja šių produktų žymėti banderolėmis), o brangūs alkoholiniai gėrimai galėtų būti paženklinti sudėtingesnėmis priemonėmis. Tikslios priemonės konkretiems produktams išryškėtų tik rinkos sąlygomis, gamintojams patiems renkantis efektyviausią būdą.
Išvados ir siūlymai
Įvertinus kontrabandos ir nelegalių prekių gamybos ir prekybos priežastis, iškyla klausimas, ar banderolės yra efektyvi ir reikalinga priemonė gaminių kokybės ir originalumo apsaugai, atsižvelgiant į tai, kad jos sukuria papildomą naštą ūkio subjektams ir didina galutinę produkto kainą.
Panaikinus prievolę tabako ir alkoholio produktams naudoti banderoles, ūkio subjektai galėtų patys priimti sprendimus ar taikyti prekės originalumą ir kokybę patvirtinantį žymėjimą, ar jo atsisakyti. Tikėtina, kad dalis tokio pobūdžio žymėjimo atsisakytų, kitose situacijose būtų pritaikytos alternatyvios egzistuojančios arba efektyvesnės apsaugos priemonės, nei šiandien egzistuojanti banderolių sistema. Labiausiai vartotojo poreikius atspindinti tvarka atsiskleistų rinkoje.
Privalomo banderolių naudojimo sistemos panaikinimas būtų suderinamas su Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktais, nesutrikdytų akcizų surinkimo sistemos. Europos Sąjungos Direktyva 95/59/EC nurodo, kad šalys narės gali pasirinkti akcizų surinkimo sistemą – arba naudotis banderolėmis, arba kitais būdais.
Lietuvoje akcizo už tabako gaminius surinkimo tvarka nesusieta su pačia banderole, bet su didžiausia mažmenine kaina, todėl banderolės nėra neatskiriama akcizo surinkimo sistemos dalis. Šiuo metu didžiausia mažmeninė kaina yra nurodoma ant tabako gaminių banderolės. Akcizas už tabako gaminius analogiškai gali būti surenkamas naudojant didžiausią mažmeninę kainą nurodomą ant pakelio. Panaikinus banderoles, turėtų būti atlikti teisės aktų pakeitimai, tačiau esminių sisteminių pokyčių nereikėtų.
[1] http://files.lrinka.lt/Pranesim/Kontrabandos_tyrimo_apzvalga_2010.pdf
