Tikslas
Informacinės mokesčių sistemos tikslas – sukurti technines bei technologines priemones efektyviai, patikimai ir ekonomikos augimą skatinančiai mokesčių sistemai įgyvendinti.
Nors pastaruoju metu daug dėmesio skiriama mokesčių surinkimui gerinti – griežtinama atsakomybė už mokesčių vengimą, pasitelkiamos naujos administravimo priemonės bei prievartinės priežiūros institucijos – dauguma šių priemonių yra trumpalaikės ir makroekonominiu požiūriu neefektyvios. Kai mechanizmas sugedęs, reikia jį keisti, o ne kovoti su pasekmėmis.
Kuriant gyvybingą, Lietuvos žmonėms priimtiną ir ekonomikos augimą skatinančią mokesčių sistemą, jų visuma bei kiekvienas mokestis turi atitikti šiuos principus:
1. mokesčių taisyklių skaidrumo;
2. mokesčių visuotinumo, neišvengiamumo ir automatiškumo;
3. vienkartinio apmokestinimo;
4. minimalios mokesčių įtakos ekonomikai ir žmogui;
5. mokesčių administravimo efektyvumo;
6. bendros mokesčių naštos nykstamumo.
Didelė darbo dalis turi būti skirta teisinei bazei pertvarkyti. Tačiau siekiant sėkmingai įgyvendinti paruoštą reformą, būtina sukurti stiprią informacinę mokesčių administravimo infrastruktūrą, t.y. – sistemą techninių ir programinių priemonių, sudarančių prielaidas efektyviai administruoti mokesčius bei vykdyti biudžeto įplaukų proceso monitoringą.
Šiandieninis atskirų mokesčius administruojančių institucijų kompiuterizavimas orientuotas tik į vidinius tų institucijų poreikius: jis nepagerina mokesčių mokėtojų padėties apskaičiuojant ir pervedant mokesčius valstybei, o taip pat neužtikrina išsamios ir patikimos informacijos pateikimo valstybinei valdžiai. Tokia situacija susiklostė, nes nebuvo valstybinio požiūrio ir skirtingų institucijų veiksmai nebuvo derinami. Norimas efektas valstybės mastu bus pasiektas tik integravus turimas lokalias sistemas į čia išvardintais principais besiremiančią visumą.
Reikalavimai informacinei sistemai
Informacinė mokesčių administravimo sistema turėtų būti:
– Visuotinė. Ji turi apimti visus Lietuvos mokesčių mokėtojus. Tačiau visų mokesčių iš karto apimti nebūtina. Pradėti reikėtų nuo didžiausią biudžeto dalį sudarančio PVM, kartu įgyvendinant teisines priemones, užtikrinančias šio mokesčio atitikimą mokesčių sistemai keliamiems principams (1.- 6.).
Kiti mokesčiai turėtų būti įvedami į sistemą palaipsniui, priklausomai nuo prognozuojamo efekto ir keliant jiems tokius pat griežtus atitikimo mokesčių sistemos principams reikalavimus.
– Integruota. Integruotoje sistemoje konkretus subjektas visų vartotojų – valstybės institucijų – visuose informacinės sistemos pjūviuose atpažįstamas pagal tą patį identifikatorių.
Čia galimos dvi alternatyvos.
Pirmoji alternatyva: esamos atskirų institucijų informacinės sistemos (toliau IS) nenaikinamos, o kuriamos papildomos sistemos, surenkančios duomenis iš pirmųjų bei leidžiančios su jais dirbti taip, tarsi jie būtų vienoje sistemoje (informacija nesikartotų, tie patys subjektai – įmonės, asmenys – turėtų tuos pačius kodus, būtų galimybė įvesti naujus duomenis bei funkcijas). Šiuo atveju išlaikomos jau veikiančios IS, tų institucijų darbuotojai praktiškai nepajunta pasikeitimų. Tačiau techniškai tai sudėtingas ir rizikingas būdas: reikalinga nuodugni esamų (pasenusių) IS analizė, sunkiai prognozuojamos laiko ir lėšų sąnaudos; naujoji sistema išlieka apribota senųjų IS galimybėmis.
Antroji alternatyva – viena globali informacinė sistema, projektuojama ir kuriama iš naujo, neatsižvelgiant į jau egzistuojančias atskirų institucijų IS. Šiuo atveju sistemos kokybė būtų vienintelis jai keliamas reikalavimas, nesaistomas esamų IS palaikymo kompromisais. Pagrindinės problemos čia gali būti susijusios su žmogiškąja rizika: apsispręsti vykdyti tokį stambų projektą reikia stiprios politinės valios, juo labiau kad institucijos, kurių IS būtų naikinamos, nebus palankiai nusiteikusios. Finansiniu požiūriu, globalios valstybinės IS kūrimas – ilgalaikė investicija, kurios dydį ir efektą galima apskaičiuoti, o esamų IS integravimas – trumpalaikės investicijos su sunkiai apskaičiuojamais parametrais.
– Saugi. Institucijos – informacijos laikytojos turi griežtai laikytis vartotojams suteiktų priėjimo prie informacijos kategorijų ir tuo būdu užtikrinti privačios informacijos slaptumą. Jau IS projekte turi būti numatyta atsakomybė už informacijos teikimo taisyklių pažeidimus. Ši atsakomybė turi būti įtvirtinta teisiniuose aktuose iki IS įdiegimo.
Sėkmingai įgyvendinus šį projektą, būtų ne tik sukurtas technologinis pagrindas efektyviai mokesčių sistemai realizuoti, bet pasiekta ir kitų rezultatų:
– sumažėtų mokesčių mokėjimo ir administravimo kaštai tiek valstybei, tiek mokesčių mokėtojams
;
– būtų sukurtos priemonės, leidžiančios valstybės valdžiai disponuoti išsamia ir tikslia informacija apie mokesčių surinkimą, analizuoti surinkimo procesą;
– mokesčių sistemai tapus skaidria, neutralia ir automatiškai veikiančia, pakistų mokėtojų požiūris į mokesčius, jų administratorius, valstybę, sumažėtų paskatos verstis šešėline veikla;
– ekonominių nusikaltimų tyrimas – dviguba buhalterija, fiktyvus tranzitas, kontrabanda, nelegalus darbas – įgautų naują kokybę ;
– būtų sudarytos realios galimybės užtikrinti informacijos slaptumą (efektas asmens teisės bei valstybės saugumo požiūriu).
Pagrindinės informacinės sistemos funkcijos:
1. Kaupti ir tvarkyti informaciją.
Kadangi informacijos srautai dideli ir intensyvūs, juos kaupti reikia pagal nustatytą tvarką. Įgyvendinus integracijos principą, visos duomenų kopijos būtų identiškos ir būtų išvengta prieštaringųduomenų. Kadangi visa valstybės renkama informacija šiandien reikalinga mokesčiams apskaičiuoti, neišvengiamai tektų sukurti vieningą valstybės registrą, vėlgi ne iš karto, bet pradedant nuo didžiausią svorį turinčio – juridinių asmenų registro.
Sutvarkytą informaciją greitai ir patogiai galima: rasti, rūšiuoti, indeksuoti, grupuoti pagal požymius, skaičiuoti, lyginti įvairiais pjūviais, keisti tarpusavio sąryšius. Taigi galima objektyvesnė informacijos analizė, prognozės (atsiranda bazė kurti specialius imitacinius modelius).
2. Formalizuoti mokesčių mokėtojų ir administratorių bendravimo procedūras, įgyvendinant mokesčių visuotinumo ir neišvengiamumo principus.
Mokesčių mokėjimo procedūrų supaprastinimas ir formalizavimas nuasmenina mokesčių mokėtoją ir jo santykius su administratoriumi, priverčia administratorius visus mokėtojus traktuoti vienodai.
Be to, atsiranda techninės galimybės optimizuoti informacijos surinkimo procesą – įdiegti vieną bendrą mokesčių mokėtojui patogią ataskaitos formą vietoje skirtingų institucijų skirtingų formų su skirtingais terminais, bet apie tuos pačius dalykus. Taipogi sukuriamos prielaidos pagal vieningus kriterijus formalizuoti informacijos teikimą (slapta, vieša, perkama inf.).
Tai būtų realios priemonės prieš korupciją, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, konkurentų žlugdymą mokesčių administratorių (valstybės pareigūnų) rankomis.
3. Automatizuoti mokesčių apskaičiavimą.
Tam būtina patikslinti ir detalizuoti mokesčių apskaičiavimo taisykles, pašalinti jose esančias dviprasmybes. Tačiau šie darbai turėtų būti atliekami nepriklausomai nuo to, ar sistema kompiuterizuota, ar ne, taigi neturėtų būti įvardinami kaip kliūtys.
Automatizuotas mokesčių apskaičiavimas, mokėjimų kontrolė sumažina darbo mokesčių administratoriams, apriboja mokesčių skaičiavimo taisyklių interpretacijos laisvę.
Įgyvendinimo galimybės
Projekto užsakovas
Esminė problema: turi atsirasti institucija, kurioje bus suvokta tokio projekto būtinybė ir tuo būdu atsiras prielaidos valstybės interesui realizuoti. Būtent šis aukšto rango užsakovas (greičiausiai – Vyriausybė arba Finansų ministerija) turi priimti politinius sprendimus (kokia projekto apimtis, kas jį vykdo, kaip ir kiek finansuojama, kurios alternatyvos pasirenkamos [žr. skirsnį „Principai”]) ir suformuluoti uždavinį.
Projekto valdymas
Kaip rodo jau vykdytų kompiuterizacijos projektų patirtis (Lietuva 2000, VADIS), netinkamas projektų valdymas gali labai jiems pakenkti. Dažniausiai tokie stambūs ir sudėtingi projektai skaidomi į smulkesnius, todėl projektavimas ir diegimas vyksta lygiagrečiai ir vienas nuo kito priklausomai. Todėl labai svarbu, kad projekto valdymo grupė būtų kompetentinga bei nuolatos dirbanti.
Įdiegus sistemą, jos valdymo funkcija išlieka, nes reikia ne tik palaikyti jos funkcionavimą, bet ir operatyviai reaguoti į mokesčių administravimo pasikeitimus.
Tyrimo stadijoje turėtų būti identifikuoti teisiniai kliuviniai. Sistemos užsakovo rūpestis būtų inicijuoti atitinkamų įstatyminių aktų pakeitimus (pvz., elektroninio parašo ir elektroninio įrašo įteisinimas).
Finansavimas
Šiandien Vyriausybė dažnai ir daug skolinasi, perduodama paskolas privačiam sektoriui, o taip pat suteikia privačioms įmonėms paskolų garantijas. Šios paskolos didele dalimi yra neefektyvios ir negrąžinamos, jos gula našta ant visų privataus sektoriaus dalyvių.
Atsižvelgiant į lemiamą siūlomos sistemos vaidmenį privataus sektoriaus veiklai ir valstybės valdymui bei greitą jos atsipirkimą, galima teigti, kad investicija, skirta mokesčių administravimo informacinei sistemai sukurti, turėtų tapti valstybės investicijų programos prioritetu.
