Pastabos pateiktos Seimo Europos reikalų ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetams.
1. Dėl ES inovacijų politikos nuostatų, išdėstytų Europos Komisijos Komunikate
- Komunikate teigiama, kad kuriame pažangius sprendimus, bet nepaverčiame jų naujais produktais, darbo vietomis ir pan. Iš to seka išvada, kad trūkumai yra ne mokslo, o verslo srityje – žinios nevirsta pinigais. T.y., pagrindinės problemos glūdi pačios ekonominės veiklos būklėje arba sąlygose, o ne tik MTP srityje.
- Komunikate apgailestaujama, kad veikia daug mažų įmonių ir jos nevirsta didelėmis pasaulinio masto įmonėmis, tačiau ES konkurencijos ir atskirų sričių reguliavimo (pvz., telekomunikacijų) politika nėra palanki įmonėms stambėti (dominavimą skaičiuoja nacionalinėje rinkoje, draudžia susitarimus ir pan.). Viešoji opinija taip pat formuojama prieš stambias įmones, nepriklausomai nuo to, kad jos diegia daug inovacijų (pvz., Lietuvoje VPM, Teo).
- Komunikate teigiama, kad didžiausias mūsų švietimo sistemos uždavinys yra organizacinio pobūdžio. Manome, kad pagrindinis uždavinys yra daug gilesnis – būtent motyvacinio pobūdžio. Žmonės kuria inovacijas tada, kai jie suinteresuoti turėti žinių, turėti darbą (verslą), jį gerai dirbti (gauti pelno), netapti išlaikytiniais. Šios motyvacijos yra smarkiai susilpnintos „gerovės valstybės“ teikiamų garantijų, todėl vargu ar gali būti atstatytos, nekeičiant esminių vadinamojo „Europinio kelio“ politikos atributų.
- Komunikate išsakytas lūkestis, kad įmonės turėtų įsipareigoti stabiliau investuoti į mokslinius tyrimus. Tačiau mokslo ir tyrimų rezultatai tik tada turi galimybę virsti inovacija, kai įmonei jie yra reikalingi ir įperkami. Todėl įmonės jokiu būdu negali kelti investicijų į MT tikslo – tai joms yra priemonė įmonės tikslams pasiekti (plėtrai, konkurencingumui, įvaizdžiui ar pan.).
- Komunikate kalbama apie „būsimas strategines veiklos sritis“, kurios yra išvardijamos baigtiniu sąrašu. Esame įsitikinę, kad joks administracinis vienetas, nei ūkio subjektas negali žinoti, kokios sritys būs perspektyvios ateityje. Pats administracinis vienetas ar ūkio subjektas planuoja, ką jis pasirinks strategine kryptimi savo veiklai nustatytu laikotarpiu.
- Komunikate teisingai pažymima, kad norint pasinaudoti MTP rezultatais, būtina sukurti geras sąlygas jas įsisavinti rinkoje. Iš Komunikate minimų gerų sąlygų aspektų:
a) tikrai integruota bendroji rinka kol kas telieka planuose, nes Paslaugų direktyva priimta tokios apimties, kad esminio kokybinio šuolio paslaugų laisvam judėjimui nepadarys;
b) finansavimo naujovės negali pažeisti ekonomikos dėsnių – tikrai neatsitiks taip, kad galima būtų gauti paskolą bet kokiai pradinei idėjai. Valstybės politikos priemonės, besikišdamos į ekonominę bei finansų veiklą, tik dar labiau iškraipo rinkos signalus ir sumažina finansinių institucijų poreikį finansuoti smulkias iniciatyvas. ES struktūriniai fondai yra vienas stambiausių tokios intervencijos pavyzdžių (atitraukia lėšas ir intelektą nuo vartotojų poreikių generuotų projektų);
c) tikslas turėti aiškią ir nuoseklią intelektualinės nuosavybės teisių apsaugos sistemą yra labai ambicingas, todėl nėra racionalu tikėtis šioje srityje greitų rezultatų. Kaip ir Europiniam patentui keliamos sąlygos – maža kaina ir aukšta kokybė;
d) tikslas nustatyti Europos standartą ir tai atlikti greitai gali smarkiai stabdyti inovacijas. Privaloma standartizacija apskritai yra inovacijų kliuvinys, todėl jos plėtojimas ir greitinimas yra pavojinga tendencija ne tik inovacijų plėtrai, bet ES konkurencingumui apskritai.
Išvada: Komunikate inovacijos traktuojamos kaip politinė priemonė, kurios pagalba ES turi pralenkti kitas šalis ir pasiekti užsibrėžtus rodiklius. Tačiau neatsižvelgiama į tą faktą, kad inovacijos kyla rinkoje natūraliai, įmonėms konkuruojant tarpusavyje. Svarbu pažymėti, kad šiam dokumentui, kaip ir visai ES politikai (įskaitant Lisabonos strategiją) būdingas neatitikimas tarp problemų konstatacijos ir jų sprendimo būdo. Teigiama, kad problema yra nepakankamos inovacijos, o esminė numatoma priemonė – didinti investicijas į mokslą ir tyrimus.
2. LLRI pasiūlymai dėl palankių inovacijoms sąlygų kūrimo Lietuvoje
Inovacijos yra natūrali sveikos konkurencijos nulemta rinkos savybė. Įmonės inovuoja kasdien, siekdamos išlaikyti konkurencingumą ir pateikti vartotojams geresnius produktus ir paslaugas nei jų konkurentai. Menkos inovacijos, visų pirma, reiškia nepakankamą konkurenciją. Tai gali būti nulemta kelių priežasčių: pirma, nepalankių konkurencijai sąlygų, antra, nepakankamo gyventojų verslumo, trečia, nepakankamos paklausos (turint omenyje įmonių gebėjimą jas įsisavinti) inovacijoms. Nepalankias konkurencijai sąlygas sukuria klasikiniai barjerai ekonominei veiklai (mokesčių našta, reguliavimai, ribojimai, standartai). Verslumas yra kultūrinis reiškinys, kuris priklauso ir nuo ilgalaikių politikos priemonių.
Ryšys tarp inovacijų bei mokslo ir tyrimų yra, bet jis nėra toks lemiantis, kaip traktuojama ES politikoje. Pirma, tik dalis inovacijų yra susiję su technologijų plėtra. Antra, technologijos nebūtinai turi būti kuriamos, bet gali būti ir perkamos. Administracinės priemonės inovacijoms ir verslumui didinti yra mažai efektyvios, kadangi jos nepajėgios atsižvelgti į kintančius rinkos poreikius, todėl gali duoti pozityvius tik trumpalaikius rezultatus.
Todėl siekiant palankių ilgalaikių sąlygų inovacijoms, reikia spręsti bendras ekonomikos plėtojimo problemas:
1) reformuoti švietimo sistemą, įdiegiant konkurencijos principus (svarbiausias svertas žmonių motyvacijai ir prielaidos naujai MTP kokybei bei santykiams su verslu),
2) sumažinti reguliavimų naštą ir korupcijos riziką visuose ekonominio gyvenimo sektoriuose: darbo santykiuose, licencijavime, kontroliuojančių institucijų veikloje, žemės ir statybų reglamentavime ir pan. (per viešojo administravimo reformą ir el. valdžios diegimą),
3) konkurencijos politiką adaptuoti prie žinių ekonomikos realijų, atsisakant inovacijas ribojančių nuostatų dėl susijungimų, dominavimo, kartelinių susitarimų,
4) politine valia nediegti ir nesubsidijuoti dirbtinių rinkos darinių, tokių kaip klasteriai, technologijų parkai, verslo inkubatoriai, kurie iškraipo konkurencijos sąlygas, siunčia klaidinančius signalus verslo subjektams dėl vartotojų poreikio, eikvoja mokesčių mokėtojų pinigus atskiroms ūkio subjektų grupėms finansuoti. Šie inovacijų centrai gali atsirasti rinkoje natūraliai, jei yra palankios sąlygos ir jų niša neužimta valstybės remiamų darinių,
5) mažinti bendrąją mokesčių naštą. Netaikyti mokesčių lengvatų atskiroms įmonių kategorijoms, pvz., užsienio investuotojams, stambiems investuotojams ir pan.,
6) integruoti socialinę parama, kad ji būtų taikli ir neskatintų galinčiųjų dirbti ja naudotis,
7) gilinti pensijų reformą ir taip sumažinti žmonių priklausomybę, renkantis savo ekonominę veiklą,
8) reformuoti sveikatos sistemą, įdiegiant konkurencijos principus, ir taip sudaryti prielaidas sveikatos įstaigoms tapti inovuojančiais subjektais.
