Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) teikia trumpą Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo dėl maisto produktų kainų pokyčių[1] (toliau – Tyrimo) vertinimą. Atlikus tyrimo analizę, galima padaryti šias išvadas:
1. Tyrimo įžvalgos yra lengvai paaiškinamos ekonomine teorija ir nesuteikia pagrindo teigti, kad kainos didėjo dėl konkurencijos pažeidimų mažmeninės prekybos srityje.
2. Nereprezentatyvus išanalizuotų produktų kiekis leidžia abejoti Tyrimo išvadų pagrįstumu.
3. Tyrime pateikti konkurencijos mažėjimo mažmeninės prekybos sektoriuje įrodymai nėra pagrįsti.
Pateikiame savo argumentus:
1. Tyrimo įžvalgos yra lengvai paaiškinamos ekonomine teorija ir nesuteikia pagrindo teigti, kad kainos didėjo dėl konkurencijos pažeidimų mažmeninės prekybos srityje.
Tyrimas nepagrįstai skirsto kainos susiformavimo veiksnius į „objektyvius“ ir „neobjektyvius“.
Tyrimo autoriai teigia, kad „Šis tyrimas buvo vykdomas siekiant nustatyti, kiek užfiksuotą mažmeninių kainų didėjimą skatina objektyvios priežastys, tokios, kaip žaliavų ir kitų išteklių kainų didėjimas.“ Tačiau ekonominė teorija neskirsto kainų veiksnių į „objektyvius“ ir „neobjektyvius“ – visi veiksniai veikiantys paklausą ar pasiūlą yra objektyvūs. Produkto kaina gali kisti dėl žaliavos kainos pokyčių, vartotojų preferencijų ir pajamų pokyčių, mokesčių pasikeitimų ir t.t. Tokiu skirstymu į „objektyvius“ ir kitus veiksnius Tyrimo autoriai išreiškė turimus įsitikinimus apie tai, kaip rinkoje susidaro kaina, nors tokių prielaidų pagrįstumas nėra įrodytas ar universaliai pripažįstamas.
Todėl ir išvada „surinkta informacija neleidžia daryti išvados, jog pastarojo meto maisto produktų kainų padidėjimas gali būti paaiškintas vien objektyviomis ekonominėmis priežastimis“ nesuteikia pagrindo daryti prielaidą, kad maisto produktų kainų pokyčius lemia antikonkurenciniai veiksmai. Tokia išvada tik parodo, kad vien žaliavų ir kitų išteklių kainų didėjimas negali paaiškinti galutinių maisto kainų pokyčių.
Tyrime vadovautasi nepagrįsta prielaida, kad sąnaudų pokyčiai turėtų tiksliai paaiškinti galutinės kainos pokyčius. Viena iš pagrindinių Tyrimo išvadų skelbia, kad „Šio tyrimo metu įvertinus pagrindinių gamybos išteklių kainų pasikeitimus ir pieno bei grūdų produktų didmeninių bei mažmeninių kainų reakciją, nustatyta, kad vien šių išteklių kainų pasikeitimai nepaaiškina per metus įvykusio pieno ir duonos produktų mažmeninių kainų padidėjimo.“ Kitaip tariant, Tyrimas teigia, kad galutinės mažmeninės kainos negalima paaiškinti vien sąnaudų pokyčiais. Tačiau toks teiginys yra plačiai žinomas ekonominėje teorijoje. Vien sąnaudų pokyčiai niekada negali paaiškinti prekės rinkos kainos, nes kaina susidaro veikiant pasiūlai ir paklausai. Tyrime užfiksuotas faktas, kad vien išteklių kainų pasikeitimai negali paaiškinti mažmeninių kainų padidėjimo, yra teisingas. Tačiau iš jo jokiu būdu negalima daryti išvadų, kad kainos pokyčiai vyko dėl konkurencijos pažeidimų.
Kai kurių tirtų produktų atveju pastebėta tendencija, kad galutinių kainų pokyčiai buvo didesni už sąnaudų pasikeitimus, visiškai atitinka situaciją, kuomet esant neelastingai paklausai[2], įvyksta pokyčiai sąnaudų srityje (pasiūloje). Esant tokiai situacijai, santykinai nedideli pasiūlos pokyčiai gali iššaukti santykinai didelius galutinės kainos pokyčius. Tokių būdu, atrasta situacija, kuomet galutinės produktų kainos augo daugiau nei sąnaudos, visiškai atitinka ekonominės teorijos įžvalgas.
2. Nereprezentatyvus išanalizuotų produktų kiekis leidžia abejoti išvadų pagrįstumu
Tyrime pasirinkti produktai neatspindi pagrindinių maisto produktų krepšelio. Detaliau nagrinėti tik pieno ir grūdų produktai. Pagal Lietuvos Statistikos departamento pateiktus duomenis pieno ir grūdų produktai sudaro tik apie 33 proc. standartinio vidutinio vartotojo krepšelio (arba 24 proc. jei įtraukti alkoholinius gėrimus ir tabaką – žr. 1 priedą). Todėl tyrimas geriausiu atveju apžvelgia tik trečdalį maisto produktų krepšelio kainų. Tyrimas taip pat pripažįsta, jog kai kurių produktų kainos krito „Kitų ŽŪMPRIS stebimų pieno ir grūdų produktų mažmeninių kainų pokyčių neužfiksuota (pavyzdžiui, grietinės, aukščiausios rūšies kvietinių miltų) arba jų kainos atskiruose prekybos tinkluose minėtu laikotarpiu mažėjo (pavyzdžiui, sviesto, varškės)“, tačiau šiam faktui nesuteikia reikšmės teikiant galutinę išvadą, kad yra pagrindo įtarti esant draudžiamų veiksmų dėl kurių didėja maisto kainos.
Kadangi atliktu tyrimu remtasi pradedant kitą tyrimą (dėl nesąžiningų veiksmų mažmeninės prekybos sektoriuje), tokia maža duomenų imtis yra svarbus trūkumas tiek šiame, tiek kitame tyrimuose. Dar svarbiau, neįtraukti produktai rodo kitokią kainų dinamiką, nei pieno ar grūdų produktai, pvz., 2008-2010 metų laikotarpiu mėsa pigo, vaisių ir daržovių kainos smarkiai keitėsi (žr. 2 priedą).
Tyrimas neaiškina, ar buvo tirtos vidutinės produktų kainos, ar konkrečių produktų kainos. Šis aspektas yra labai svarbus vertinant maisto kainų pokyčių įtaką vartotojams (kas ir buvo viena iš tyrimo pradėjimo priežasčių). Kai kurie rinkos dalyviai pateikia duomenis, kad pigiausi produktai nagrinėtu laikotarpiu pigo, o ne brango. (žr. 3 priedą)
Tyrimas nepagrindžia, kodėl kainų sudėtinių dalių palyginimui buvo pasirinkti konkretūs produktai. Nėra aišku, ar ataskaitoje pateikti produktai yra vieninteliai produktai, apie kuriuos buvo turima reikalinga informacija, ar šie produktai buvo pasirinkti iš didesnės produktų grupės.
3. Argumentai, kad tarp prekybos tinklų mažėja konkurencija, nėra pagrįsti
Duomenys apie mažmeninės prekybos įmonių dalį galutinėje prekės kainoje neleidžia daryti išvadų apie konkurencijos sumažėjimą. Tyrimas remiasi apskaičiuotu mažmeninės prekybos dalies galutinėje produkto kainoje didėjimu ir teigia, kad „<…> stebėtas mažmenininkų dalies reikšmingas padidėjimas kai kurių maisto produktų mažmeninėje kainoje gali liudyti sumažėjusią prekybos tinklų konkurenciją.“ Ši išvada yra kone vienintelė, kuo grindžiama hipotezė, kad tarp prekybos tinklų yra sumažėjusi konkurencija.
Ši formuluotė yra netiksli ir interpretuojama dviprasmiškai. Jei mažmeninės prekybos dalies didėjimas yra apskaičiuotas tik parduotuvėse, priklausančiose prekybos tinklams, tuomet statistika neatsižvelgia į tai, kaip mažmeninės prekybos dalis pakito kitose, ne prekybos tinklams priklausančiose parduotuvės. Neturint šių duomenų, t.y. nežinant, kaip kito mažmenininkų dalis prekybos tinklams nepriklausančioms parduotuvėms, nepagrįsta teigti, kad tarp prekybos tinklų yra sumažėjusi konkurencija.
Ir atvirkščiai, jei informacija apie mažmeninės prekybos įmonių maržų didėjimą įtraukia ir tinklams nepriklausančias parduotuves, tuomet išeitų, kad tarp visų – tinklams priklausančių ir nepriklausančių – parduotuvių yra sumažėjusi konkurencija. Todėl pradėtas naujas tyrimas – dėl neleidžiamų susitarimų tarp maisto produktus parduodančių ūkio subjektų – turėtų apimti ir prekybos tinklams nepriklausančias parduotuves. Kitaip tariant, reikėtų tirti hipotezę, ar neegzistuoja neleidžiami susitarimai tarp visų maisto produktus parduodančių ūkio subjektų. Kad tokia hipotezė yra mažai tikėtina, rodo tai, kad Tyrime pateiktais duomenimis pagrįstos prielaidos dėl konkurencijos sumažėjimo yra taip pat mažai tikėtinos.
Mažmeninės prekybos įmonių dalies galutinėje kainoje didėjimas pats savaime neįrodo konkurencijos mažėjimo.
Mažmeninės prekybos įmonės, ypač didesnės, t.y prekybos tinklai, tiekėjams dažnai teikia daugiau paslaugų, nei vien prekės pardavimas mažmeninėje rinkoje. Mažmeninės prekybos įmonių dalis galutinėje produkto kainoje gali padidėti, jei šios įmonės pradeda teikti daugiau ar brangesnių paslaugų, pvz., reklamos, logistikos ir pan. Todėl, interpretuojant mažmeninės prekybos įmonių dalies galutinėje produkto kainoje didėjimą, nereikia apsiriboti vienintele hipotezė, kad tai yra iššaukta padidėjusios mažmeninės prekybos įmonių rinkos galia gamintojų, tiekėju atžvilgiu ar sumažėjusia konkurencija tarp prekybos centrų. Vertinant nesąžiningų susitarimo buvimo galimybę, reikia detaliai išanalizuoti prekybos centrų (ar viso mažmeninės prekybos įmonių segmento) teikiamų paslaugų kiekių ir kainos dinamiką.
Išvados
Šioje analizėje Išdėstyta kritika yra labai svarbi, vertinant Tyrimo esmines išvadas ir rekomendacijas:
„Šio tyrimo metu įvertinus pagrindinių gamybos išteklių kainų pasikeitimus ir pieno bei grūdų produktų didmeninių bei mažmeninių kainų reakciją, nustatyta, kad vien šių išteklių kainų pasikeitimai nepaaiškina per metus įvykusio pieno ir duonos produktų mažmeninių kainų padidėjimo.
Atsižvelgus į tai, kad surinkta informacija neleidžia daryti išvados, jog pastarojo meto maisto produktų kainų padidėjimas gali būti paaiškintas vien objektyviomis ekonominėmis priežastimis, o taip pat esant pagrindo įtarti antikonkurencinių veiksmų buvimo galimybę, pradėtas tyrimas pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas, kad būtų įvertinta, ar maisto produktus gaminantys ir (ar) juos parduodantys ūkio subjektai neatliko Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis draudžiamų veiksmų (t.y. ar nėra arba nebuvo sudarę tarpusavio susitarimų, nederino veiksmų), dėl kurių būtų padidėjusios kainos.“
LLRI analizė parodo, kad:
1. Tiriant maisto produktų kainos didėjimo priežastis, buvo vadovaujamasi nepagrįstomis prielaidomis. Pirma, kad egzistuoja „objektyvios“ ekonominės priežastys kainų augimui ir priežastys, kurių negalima priskirti „objektyvioms“. Antra, vadovautasi prielaida, kad žaliavų kainų pasikeitimas turi tiksliai atsispindėti galutinės produkto kainos pokyčiuose. Kuomet tirtų produktų kainų pokyčiai neatitiko šių prielaidų, tyrime buvo padaryta išvada, kad tai gali būti dėl mažmeninės prekybos įmonių konkurencijos pažeidimų ar antikonkurencinių veiksmų. Gilesnė analizė parodo, kad šios prielaidos ir iš jų sekančios išvados nėra pagrįstos.
2. Tiriant maisto produktų kainų didėjimą buvo naudojamas nereprezentatyvus produktų kiekis. Tai reiškia, kad tyrime užfiksuotas kainų augimas neatspindi tikrų maisto produktų kainų augimo, o tyrimo metu gautos įžvalgos apie maisto produktų galutinės kainos pasiskirstymą tarp produkto gamybos grandinės dalyvių negali būti taikomos visiems maisto produktams.
3. Tyrime naudoti duomenys neleidžia teigti, kad tarp mažmeninės prekybos ūkio subjektų (ar juo labiau – prekybos tinklų) konkurencija yra sumažėjusi.
