Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pateikia pastabas ir pasiūlymus dėl Vyriausybės rūmuose 2007 m. lapkričio 27d. vykusioje konferencijoje „Šešėlinis verslas – iššūkiai ir realybė“ apibendrintų siūlymų, skirtų mažini oficialiai neapskaitytą ekonomiką.
_____________________
Visų pirma, svarbu pažymėti, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktas 2 siūlymas pakeisti įmonių steigimo tvarką ir jo įgyvendinimui numatytos priemonės negali sumažinti oficialiai neapskaitytos ekonomikos, bet gali sąlygoti tik jos mastų didėjimą.
Nustatyta didesnė įstatinio kapitalo riba lems, kad asmenys, kurie nori imtis verslo, bet neturi pakankamai lėšų įstatiniam kapitalui, ar nėra tikri dėl jų norimo verslo sėkmės ir nenori rizikuoti tokio dydžio suma, kaip padidinta įstatinio kapitalo riba, neregistruos verslo, bet vis vien vykdys veiklą. Kitaip tariant, jei nenorima ar įstengiama investuoti tik mažiau negu nustatyta didesnė įstatinio kapitalo riba, bet iš tiesų norima vykdyti veiklą, tikėtina, jog bus vykdoma oficialiai neapskaityta ekonominė veikla. Be to, ir Pasaulio bankas verslo sąlygas tiriančiose „Doing Business“ analizėse mažesnį įstatinio kapitalo dydį aiškina kaip verslui draugiškesnės aplinkos požymį.
Draudimas bankrutavus įmonei neleisti fiziniam asmeniui keletą metų steigti įmonės lems, kad asmuo, kuriam neleidžiama steigti įmonės, bet kuris nori tai daryti, įsteigs įmonę, kuriai fiktyviai vadovaus koks nors kitas asmuo, bet realiai – asmuo, kuriam tai uždrausta. Šiuo atveju, svarbu pažymėti dar ir tai, kad verslas kaip reiškinys yra neatsiejamas nuo rizikos ir situacijos neapibrėžtumo: tiek verslo sėkmė, tiek jo nesėkmė – bankrotas – yra normalios galimos sulaukti verslo vykdymo pasekmės. Todėl siekis fiziniam asmeniui už jo įmonės bankrotą taikyti tam tikrą sankciją, parodo netinkamą ekonomikos procesų vertinimą.
Galų gale, sugriežtinta įmonių steigimo tvarka oficialiai neapskaitytai ekonomikai darys lygiai tokią pat įtaką kaip ir padidinta įstatinio kapitalo riba. Asmenys, dėl bet kokių priežasčių nesugebantys ar nenorintys patenkinti visų keliamų reikalavimų, bet tie, kurie pasiryžę bet kuriuo atveju vykdyti veiklą, tikėtina, jog vykdys ją nelegaliai.
Didesni reikalavimai pradėti verslą gali lemti vienintelį dalyką: legaliai verslą vykdys mažiau įmonių, nei esant nuosaikesniems reikalavimams. Tačiau šis pokytis niekaip negali sąlygoti, kad bus vykdoma mažiau nelegalaus verslo. Dėl visų šių priežasčių tikslinga atsisakyti siūlymo griežtinti įmonių steigimo tvarką.
Galima teigti, jog nebūtų nelegalaus verslo, jei nebūtų taisyklių (įstatymų), kurioms verslas turėtų atitikti. Kitaip tariant, galima aiškinti, jog valdžios nustatytų ūkinių reguliavimų skaičius, mastas ir griežtumas yra tiesiogiai proporcingas oficialiai neapskaitytos ekonominės veiklos paplitimo mastams. Kuo taisyklės griežtesnės, tuo mažiau subjektų tas taisykles atitinka ar gali atitikti ir tuo daugiau tokių, kurie tų taisyklių neatitinka ar nenori atitikti, bet vis vien vykdo (oficialiai neapskaitytą) ūkinę veiklą. Tuo tarpu lengvesnė ar mažiau reikalavimų kelianti tvarka skatina legalizuotis mažesnius reikalavimus atitinkančius neoficialiai vykdomus verslus ar bent paskatina imtis verslo tuos, kurie to nedaro dėl pernelyg didelių ar jiems nepriimtinų reikalavimų. Trauktis iš oficialiai apskaitomos ekonominės veiklos verslą dažniausiai ir skatina pernelyg griežti ar nepagrįsti reikalavimai, todėl efektyviausias būdas skatinti verslą legalizuotis ar sustabdyti jį nuo „nerimo į šešėlį“ yra verslo sąlygų supaprastinimas. Dabartinėje situacijoje tikslingiausios priemonės būtų tokios:
– lanksčių darbo santykių įteisinimas (supaprastinti darbo ne visą darbo laiką tvarką; panaikinti įmonėms ir organizacijoms apribojimus įsivesti suminę darbo apskaitos tvarką; leisti ne tik kolektyvinėmis, bet ir individualiomis sutartimis susitarti dėl viršvalandinio darbo);
– ūkinės veiklos licencijavimo tvarkos pakeitimas ar licencijų taikymo pakeitimas mažiau ribojančiomis priemonėmis(mažinti licencijų skaičių; supaprastinti licencijų išdavimo tvarką, procedūras ir formalumus; keisti licencijavimą pranešimu kompetentingai institucijai apie pradedamą veiklą);
– mokesčių administravimo sistemos supaprastinimas (mažinti mokesčius ar mažinti mokesčių skaičių; supaprastinti mokesčių mokėjimo tvarką; mokesčių administravimą reglamentuojančius teisės aktus padaryti kuo paprastesniais ir aiškesniais).
