Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos konvergencijos 2007 metų programą ir pateikia savo pastabas:
I. Dėl finansų politikos apžvalgos
1. Verslo sąlygos turi būti gerinamos ne tik siekiant užtikrinti nenutrūkstamas užsienio kapitalo įplaukas, bet ir siekiant sumažinti reguliacinę naštą vietiniam verslui. Investicijų rėmimas arba palankesnės reguliacinės aplinkos sukūrimas užsienio investicijoms sudarys nevienodas konkurencijos sąlygas konkuruojant vietiniam ir užsienio kapitalui. Tuo tarpu bendros reguliacinės aplinkos gerinimas palengvintų tiek vietinio, tiek užsienio kapitalo įmonių veikimo sąlygas.
II. Dėl ekonomikos perspektyvų
2. Sveikintina, kad Lietuvos pinigų ir valiutų kurso politikos tikslai ir kryptis nesikeičia ir kad Vyriausybė pasiryžusi išlaikyti esamą lito kursą euro atžvilgiu.
3. Neaišku, kuo pagrįstas siekis efektyvias investicijas skatinti skiriant ES struktūrinę paramą. Ekonomiškai efektyvios investicijos yra tos, kurios naudoja ribotus išteklius ten, kur jie labiausiai reikalingi, ir tuo pačiu minimaliais kaštais atneša maksimalų pelną, todėl dirbtinis tokių investicijų skatinimas yra nereikalingas. Maža to, dirbtinis skatinimas gali prisidėti prie didesnio nei optimalus investicijų kiekio, taigi ir prie ekonomikos perkaitimo ir prie darbo jėgos kituose perspektyviuose sektoriuose stygiaus – t.y. pasitarnaus priešingai, negu tikimasi. Taipogi, tokia parama potencialiai mažins kitų programoje dėstomų priemonių tvariems finansams pasiekti efektyvumą.
4. Sutinkame, kad maisto produktų kainų didėjimas sietinas su konvergencija su kainomis Vakarų Europos šalyse, didėjančia pasauline žemės ūkio produktų paklausa, brangstančiais žemės ūkio produktais. Tačiau turime abejonių dėl kainų didėjimo susiejimo su didėjančiu pelnu maisto gamyboje ir prekyboje. Norėtume pažymėti, kad neegzistuoja objektyvi pelno maržos nustatymo metodika, kuria remiantis galima būtų teigti, kad maisto produktų sektoriuje pelno marža yra per didelė. Programoje dėmesys sutelktas į maisto produktų pasiūlą, tuo tarpu augantys atlyginimai didina paklausą, kas taip pat prisideda prie kainų augimo.
5. Konstatuojama, kad „Lietuvos darbo rinka vis labiau integruojasi į ES bendrą rinką, todėl tikėtina, kad ji darbuotojams plėtosis palankiai.“ Integracija kaip reiškinys pati savaime negerina padėties (pvz., infliacijos atveju, integracijos ir konvergencijos dėka gyventojų pirkimo galia mažėja), reikalingos permainos, kurios padarytų darbo rinką lankstesne. LLRI išdėstė konkrečius siūlymus analizėje „Dėl darbo laiko reguliavimo lankstumo“.
6. 22-ame punkte neįvardijamos valdžios sektoriaus fiskalinės užduotys, kurių vykdymas padėtų valdyti ūkio riziką kredito prieaugiui pradėjus sparčiau mažėti.
7. Sutinkame, kad vidutinio laikotarpio ūkio rizika priklauso nuo šalies gebėjimo laiku ir racionaliai pasirengti natūraliems ūkio ciklams. Deficitinio biudžeto tvirtinimas parodo, kad „staigaus nuopolio“ rizika nebuvo deramai rimtai įvertinta, dėl to galima suabejoti laikymusi pagrindinio konvergencijos programos siekio (užtikrinti finansų tvarumą).
III. Dėl valstybės finansų
8. 28.6-ame punkte prioritetu įvardijama „per 2008 metus parengti pasiūlymus dėl priemonių, galinčių užtikrinti, kad būtų nuosekliai išnaudojamas žemai infliacijai ir dideliam užimtumui reikalingas ūkio potencialus augimas ir nedidinamas fiskalinis deficitas.” Neaišku, kas turima omeny sakant, kad norima išnaudoti ūkio augimą.
9. Sveikintina, kad norima atsisakyti mokesčių lengvatų būstui įsigyti ir peržiūrėti kitų mokesčių lengvatų tikslingumą.
10. Pritariame, kad valstybės biudžeto vidutinio laikotarpio planavimo sistema turi būti tobulinama, tačiau programoje konkrečiai neįvardijama, kokiomis priemonėmis bus vykdomas šios sistemos tobulinimas. Šis siekis paminėtas tiek tarp prioritetų 28.9-ame punkte, tiek tarp priemonių 31.4-ame punkte, bet abiem atvejais, pats tobulinimo apibrėžimas išlieka abstraktus. Toks neapibrėžtumas kelia abejonių dėl planavimo sistemos tobulinimo įgyvendinimo.
11. 29-ame punkte neįvardijama, kokioms priemonėms, užtikrinančioms ilgalaikį valdžios finansų tvarumą, įgyvendinti bus skiriamos viršplaninės biudžeto pajamos. Siūlome, kad būtų specifiškai įvardinta, kad šios pajamos bus skiriamos valdžios skolai grąžinti, siekiant užtikrinti valdžios skolos sumažėjimą iki 14 procentų nuo BVP 2010 metais (kaip kad numatyta 9-oje lentelėje). Konkrečios priemonės įvardijimas sudarys sąlygas didesnei fiskalinei drausmei ir sumažins netinkamo viršplaninio lėšų panaudojimo tikimybę.
12. Projekte nenurodyta, kaip bus vykdomas fiskalinės drausmės planavimas – ar bus parengta sistema, pagal kurią iš anksto bus planuojamos biudžeto pajamos ir išlaidos, siekiama jas subalansuoti, gilinamas strateginis planavimas, o ne taikyti tokią deficito skaičiavimo metodiką, pagal kurią Fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimai būtų patenkinti, bet iš principo nebūtų įvykdyti. Pavyzdžiui, šiemet į biudžeto deficitą nebuvo įtraukiamos restitucijos išlaidos, kurių įtraukimas būtų beveik padvigubinęs deficitą. Nors ir egzistuoja keletas fiskalinės drausmės įgyvendinimo metodų, dabartinis neapibrėžtumas neleidžia numatyti tikslių metodų, taigi ir įvertinti jų pagrįstumo.
IV. Dėl jautrumo analizės ir palyginimo su ankstesniais planais
14. Nerimą kelia 57-ame punkte išdėstyta galimybė, kad geresnis ES paramos įsisavinimas gali keliomis dešimtosiomis BVP padidinti fiskalinį deficitą. Reikėtų numatyti priemones, kaip sumažinti fiskalinio deficito padidėjimo riziką.
V. Dėl valdžios sektoriaus finansų kokybės
15. Būtų tikslinga nurodyti, kokiomis konkrečiomis priemonėmis yra ir bus tobulinama finansinių rodiklių vertinimo ir projektavimo metodologija.
VI. Dėl valstybės finansų tvarumo
16. Remiantis 2004 m. atlikta projekcija iki 2050 m., mažėjant vaikų skaičiui, išlaidos švietimui turėtų sumažėti iki 4,1 procento BVP. 86-ame punkte minima rizika, kad įgyvendinus Valstybės švietimo strategijoje numatytus politinius tikslus, iki 2050 m. išlaidos švietimui gali išaugti iki 6,7 procento BVP.
17. Pagal tą pačią projekciją padidės bendrosios valdžios sektoriaus išlaidos 8,0 procentinio punkto nuo BVP, o valdžios sektoriaus pajamos padidės 6,28 procentų nuo BVP. Kadangi ši projekcija buvo atlikta 2004 m., t.y. dar nepriėmus Fiskalinės drausmės įstatymo, tikimės, kad minėto įstatymo priėmimas apribos pagal projekcijos rezultatus didėjantį fiskalinį deficitą ir šios projekcijos nepasitvirtins.
VII. Dėl institucinio valdžios finansų gerinimo
17. Siūlome griežtinti naujų programų tvirtinimo procedūras, siekiant apriboti naujų programų kūrimąsi. Taip pat siūlome griežčiau peržiūrėti egzistuojančias programas, atsisakant neefektyvių, netikslingų programų.
