LLRI išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl ne maisto produktų atitikties patvirtinimo dokumentų pripažinimo” projektą ir pateikė pastabas valdžios institucijoms. Institutas sveikina Vyriausybės iniciatyvą panaikinti reikalavimą papildomai tikrinti ES sertifikuotus į Lietuvą įvežamus ne maisto gaminius, tačiau atkreipia dėmesį į ne visai tikslią nutarimo formuluotę bei kai kurių ministerijų ir verslo struktūrų painiojamus du skirtingus dalykus – ES standartus ir jos valstybių narių standartus.
Toliau pateikiamos LLRI pastabos.
Sveikindami Vyriausybės iniciatyvą panaikinti reikalavimą papildomai tikrinti ES sertifikuotus į Lietuvą įvežamus ne maisto gaminius, norime atkreipti Jūsų dėmesį į ne visai tikslų šio siūlymo interpretavimą. Sprendžiant iš kai kurių ministerijų bei verslo struktūrų atsiliepimų, yra painiojami du skirtingi dalykai – ES standartai bei jos valstybių narių standartai. Minėtame Vyriausybės siūlyme kalbama apie ES standartus, dar vadinamus Europos darniaisiais arba harmonizuotais standartais, kurių atitiktį parodo ant produkto pakuotės dedamas ženklas CE. Jie parodo, jog produktas atitinka jam keliamus saugos reikalavimus ir gali būti saugiai vartojamas bet kurioje ES šalyje, o jo įvežimui neturi būti sudaromos jokios kliūtys. Būtent CE ženklu žymimos prekės ir turi būti laisvai įvežamos į Lietuvą be jokių pakartotinių tikrinimų. Tuo tarpu ES valstybių narių standartai gali skirtis, ir, pavyzdžiui, kai kurie statybos produktai, kurie naudojami Italijoje, dėl klimatinių sąlygų negali būti naudojami Vokietijoje. Tačiau tokie produktai neturi CE ženklo, ir jie nepatektų į be papildomo patikrinimo įvežamų prekių.
Siekiant išvengti nesusipratimų, siūlome patikslinti nutarimo formuluotę bei vienašališkai ir be papildomų atitikties tikrinimų pripažinti Europos darniuosius standartus atitinkančių produktų pažymėtų CE ženklu atitiktį ir neriboti jų importo į Lietuvą nereikalingomis išteklius eikvojančiomis procedūromis. Už netinkamų produktų pateikimą rinkai atsakomybė, kaip numatyta Produktų saugos įstatyme, tenka jų gamintojui arba importuotojui. Tai ne tik ekonomiškai tikslinga, bet ir visiškai atitinka Lietuvos integracijos į ES politikos kryptis.
