Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) teikia pastabas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 12, 13, 14, 16, 18, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 18-1 straipsniu ir 17 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui.
1. Dėl privačios nuosavybės ir valstybės nuosavybės teisių suderinimo
Viena iš pagrindinių konceptualių problemų, su kuria susiduriama vykdant žemės gelmių įsisavinimą (eksploataciją), yra privačios nuosavybės ir valstybės nuosavybės teisių suderinimas. Žemės plotas gali būti (ir yra) privati nuosavybė, tuo tarpu žemės gelmės yra išimtinai valstybės nuosavybė. Todėl išgaunant žemių gelmių resursus reikia suderinti interesus, kylančius iš privačios ir valstybės nuosavybės.
Pagal šiandien galiojančius įstatymus, įmonės, norinčios naudoti žemės išteklius turi valdyti žemės plotą (t. y. paviršių) ir turėti leidimą naudoti žemės gelmes (toliau – Leidimą). Žemės ploto valdymo teisė gali būti įgyta sandoriais, t.y. įsigyjant žemės plotą iš savininko ar išsinuomojant. Leidimas gali būti gautas tik iš atitinkamos valstybės institucijos. Tokiu būdu, teisė ir galimybė naudoti žemės gelmių išteklius įmanoma tik turint šias dvi skirtingas teises – teisę valdyti žemę ir Leidimą.
Teisę į žemės plotą (paviršių) įmonė įgauna rinkos sąlygomis, t.y. pirkdama ar išsinuomodama žemę iš savininkų (privačių asmenų, valstybės). Šis procesas vyksta rinkos sąlygomis, pirkėjui ir pardavėjui derantis dėl kainos. Jei yra žinoma, kad po žemės sklypu yra naudingų iškasenų, tai gali paveikti sklypo įsigijimo ar nuomos kainą, tačiau tai vis tiek yra rinkos santykių objektas. Tuo tarpu Leidimas gaunamas valstybės nustatyta tvarka, pvz., konkursu, ir ši tvarka nėra tapati rinkos sąlygoms.
Žiūrint iš įmonės, norinčios eksploatuoti žemės gelmes, perspektyvos esant skirtingos teisėms į žemės paviršių ir žemės gelmes, gali susidaryti keturių tipų situacijos:
- Įmonė neturi jokios valdymo teisės į žemę ir neturi Leidimo;
- Įmonė neturi jokios valdymo teisės į žemę, bet turi Leidimą;
- Įmonė turi valdymo teisę į žemę ir neturi Leidimo;
- Įmonė turi valdymo teisę į žemę ir turi Leidimą.
Situacija Nr. 4 nėra probleminė, nes įmonė turi abi teises ir gali vykdyti veiklą. Situacija Nr. 1 irgi nėra probleminė, nes tokiu atveju įmonė neturi nei vienos teisės į telkinį. Problemos iškyla, kuomet įmonė turi tik vieną iš teisių (situacijos Nr. 2 ir Nr. 3).
Leidimų išdavimas konkurso tvarka valstybei priklausančioje žemėje, kuomet dar nėra išduotas Leidimas, yra ypač tinkamas. Kitaip tariant, jei niekam nėra išduotas Leidimas eksploatuoti žemės gelmes, ir jei žemės plotas, kuriame yra telkinys, priklauso valstybei – tuomet Leidimo išdavimas konkurso tvarka yra labai tinkamas, ypač jei valstybė kartu sprendžia ir žemės ploto nuosavybės (ar valdymo) klausimą.
2. Dėl probleminės situacijos: įmonė turi Leidimą, bet neturi žemės ploto valdymo teisės (Situacija Nr. 2)
Gali susiklostyti tokia situacijai, kuomet įmonė turi išduotą Leidimą eksploatuoti telkinį, tačiau neturi valdymo teisės į visą žemės plotą virš telkinio. Tai ypač įmanoma didelių telkinių atveju, kai įmonės eksploatuoja dalį telkinio ir palaipsniui planuoja išnaudoti visą telkinį, tačiau neturi nuosavybės teisės į žemės plotus, kuriuos planuoja eksploatuoti ateityje (pvz., už kelių metų).
Įmonėms įsigyti visą eksploatuojamo telkinio žemės plotą gali atrodyti kaip geriausias sprendimas. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad įmonės turi ribotus piniginius resursus vienu metu įsigyti (ar išsinuomoti) visą žemės plotą virš telkinio. Toks žingsnis pareikalautų didelių pradinių investicijų, be to, tos investicijos būtų nenaudojamos iki tol, kol būtų pradėtas telkinių eksploatavimas. Tokiu būdu gavybos įmonės „įšaldytų“ ženklią lėšų dalį tiesiogiai su jų veikla nesusijusioje srityje – žemės nuosavybėje. Tai pakenktų šių įmonių konkurencingumui, veiklos efektyvumui.
Pagal Įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalį, jei, iki 2013 m. įmonės turinčios Leidimus neturės įsigijusios viso žemės sklypo, atitinkamai bus koreguojami anksčiau išduoti Leidimai eksploatuoti telkinius. Kitaip tariant, jei įmonės turės tik Leidimą, bet ne valdymo teisę, iš įmonių bus atimamas (ar koreguojamas) ir anksčiau išduotas Leidimas.
Tokia situacija gali susidaryti esant specifinėms aplinkybėms, tačiau jos yra pakankamos, kad taikant įstatymo projekte siūlymą tvarką, nukentėtų pagrįsti kasyba užsiimančiu įmonių interesai. Ar šioje vietoje gali būti pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, yra klausimas, kurį reikia įvertinti priimant įstatymo projektą. Tačiau galima teigti, kad įmonės turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad veiklose, kuriose atliekamos ilgalaikės investicijos, veiklos sąlygos nebus keičiamos taip staigiai ir drastiškai, kad iškiltų pavojus esminei įmonių veiklai.
Atkreipiame dėmesį, kad jei įmonių turimi Leidimai bus koreguojami taip, kad Leidimą turinti įmonė nebegalės eksploatuoti tam tikrų telkinio vietų (dėl to, kad neturi valdymo teisės), tokie žemės lopinėliai gali įgauti didelę vertę, nes jie galėtų trukdyti didelės dalies (ar net viso) telkinio eksploatacijai. Tokia situacija galėtų susidaryti, kai privataus žemės savininkas nesuderėtų su kasybos įmone dėl žemės kainos ir kasybos įmonė turėtų tą sklypą su apsaugine zona palikti neeksploatuotą. Turint žemės plotą, kuriame negalima eksploatuoti telkinio, galima trukdyti užsiimti eksploatacija ne tik tame žemės plote, bet plote, kurį apibrėžia privalomos Sanitarinės apsaugos zonos (300 m – karjerams, 500 m – durpynams). Tai reiškia, kad pvz., 1 aro žemės sklypo savininkas gali blokuoti eksploataciją 900 arų žemės sklype. Taigi didelę vertę toks žemės sklypas įgauna ne dėl rinkos situacijos, o dėl valdžios sukurto reguliavimo.
Tokiu būdu, žemės plotų, kuriuos privalo įsigyti įmonės, kaina gali išaugti labai smarkiai, todėl įmonėms juos įsigyti gali būti labai brangu ar net neįmanoma. Neįsigijus tokių sklypų, gali tekti keisti sudarytus planus eksploatuoti dabar jau eksploatuojamą telkinį. Taip pat tokie sklypai gali likti visai neeksploatuojami, padarant žalą efektyviam išteklių panaudojimui. Kasybos įmonių atliktos investicijos į įrenginius yra ilgalaikės, suplanuotos viso telkinio eksploatavimui. Be to, dalis veikiančių įmonių ūkine veikla užsiima viename telkinyje. Dėl naujos tvarkos praradusios teisę į telkinio eksploatavimą, ir negalėdamos investicijų perkelti kitur (jei toks perkėlimas yra santykinai brangus) kai kurios įmonės gali būti priverstos nutraukti veiklą.
3. Dėl probleminės situacijos, kuomet įmonė turi žemės nuosavybę, bet neturi Leidimo (Situacija Nr. 3)
Gali susidaryti ir kitokia probleminė situacija: įmonė yra įsigijusi žemės sklypą, tačiau neturi Leidimo eksploatuoti telkinio. Tokia situacija galėjo susidaryta tada, kuomet vadovaudamasi galiojančia tvarka, įmonė ruošėsi plėsti eksploatuojamą žemės plotą ir įsigijo naujų žemės sklypų, dar negavusi (neprašiusi) Leidimo eksploatacijai.
Jei konkursą laimėtų įmonė, neturinti nuosavybės teisų į žemės sklypą, tuomet ji veiklą vykdyti galėtų tik tada, jei įsigytų ar išsinuomotų žemės sklypą iš savininko. Tuo pat metu, žemės savininkas negalėtų eksploatuoti telkinio, nes neturėtų Leidimo. Tokiu būdu, jei dėl konkursinės tvarkos nuosavybės teisė į žemę ir teisė į eksploataciją atsidurs skirtingų asmenų rankose, gali išvis nevykti telkinio eksploatacija.
Atkreipiame dėmesį, kad ši situacija iš esmės skiriasi nuo problematikos aprašytos 2 dalyje. 2 dalyje Leidimas ir nuosavybės teisės skirtingose rankose atsidūrė dėl istoriškai susiklosčiusios situacijos. Tuo tarpu 3 dalyje aprašyta problematiška situacija susikuria būtent dėl naujai įvedamos Leidimų išdavimo tvarkos. Todėl priimant sprendimus dėl Leidimų išdavimo, reikia atsižvelgti ir į visus šiuos veiksnius, ir į įmonių (ar kitų žemės savininkų) galimai turėtus teisėtus lūkesčius.
Siūlymai ir išvados
1. Leidimų išdavimo tvarka konkurso būdu yra ypač tinkama teritorijose, priklausančiose valstybei, t.y. kur nuosavybės teisės į žemės gelmes ir žemės paviršių priklauso tam pačiam subjektui.
2. Teritorijose, kur Leidimai eksploatuoti esamus telkinius jau yra išduoti, tačiau Leidimų turėtojai neturi visų sklypų nuosavybės teisės (įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalyje aprašyta situacija) – nekoreguoti Leidime numatyto ploto.
3. Jei virš telkinio, kurio eksploatacijai pirmą kartą išduodamas Leidimas, yra ir valstybei, ir kitiems savininkams priklausantys žemės plotai, konkurso būdu galima išduoti Leidimą eksploatuoti visą telkinį, net jei Leidimo gavėjas neturi nuosavybės (ar valdymo) teisių į visą reikalingą žemės plotą. Tokiu būdu konkurso laimėtojas prisiimtų su reikalingų žemės plotų įsigijimu ar išsinuomavimu susijusią riziką. Taip pat turėtų būti galima išduoti ir kelis Leidimus į tą patį telkinį, Leidimų plotą nustatant pagal nuosavybės ribas.
4. Pakeisti (sumažinti) Sanitarinių zonų ribas, atsižvelgiant į realų veiklos poveikį aplinkai.
