LLRI išnagrinėjo naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektą ir pateikė pastabas Seimo Teisės ir teisėkūros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetams. Parengtas projektas žymiai praplečia lobistinės veiklos sąvoką, todėl į ją patenka neapibrėžtai didelis veiklų ratas.
Pavyzdžiui, asociacijų ir NVO veikla, piketuotojų susirinkimas, peticijos inicijavimas ar nuomonė spaudoje dėl bet kokio teisės akto projekto (jei ji nėra ekspertinė, o tiesiog pilietinė). Taigi šiems asmenims tektų registruotis lobistais. LLRI ekspertų nuomone, tokios pataisos yra praktiškai neįgyvendinamos, nepagrįstai riboja žmogaus teises, kelia grėsmę demokratijai, be to, neatitinka pasaulyje įprastos lobizmo sampratos.
Nauja įstatymo redakcija taip pat numato, jog valstybės ir savivaldybės institucijos privalo sudaryti sąlygas lobistų tesėtiems veiksmams vykdyti ir leisti jiems nekliudomai įgyvendinti užsakovų teisėtus interesus. LLRI mano, jog taip valstybė ir savivaldybės pačios būtų įveltos į atstovavimą grupiniams interesams ir darytų tai visų piliečių sąskaita.
LLRI ekspertai teigia, jog nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija yra nereikalinga ir akivaizdžiai nukreipta tenkinti grupinius dabartinių lobizmu užsiimančių subjektų interesus. Tokio projekto patvirtinimas sukeltų sumaištį lobistinės veiklos ir teisėkūros reglamentavime. LLRI siūlo pateiktam projektui nepritarti.
Toliau – LLRI pastabos.
Dėl naujo įstatymo reikalingumo
Atkreipiame dėmesį, kad nėra suformuluotas tikslas, dėl kurio reikėtų keisti dabar galiojantį ir veikiantį Lobistinės veiklos įstatymą. Aiškinamajame rašte suformuluotas abstraktus tikslas – „reglamentuoti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkertant kelią nelegaliai lobistinei veiklai, sąlygojančiai korupcijos atsiradimą ir plitimą“ – yra ir dabar galiojančio Lobistinės veiklos įstatymo (kaip, beje, ir dalies kitų teisės aktų) tikslas. Deja, nėra pagrindžiama, kodėl dabartinis reglamentavimas yra netinkamas, todėl įstatymo projektas laikytinas netikslingu ir nereikalingu.
Dėl lobistinės veiklos apibrėžimo
Projektu siūloma žymiai praplėsti sąvoką, nustatant, kad lobizmas yra ne tik atlygintinė, bet ir neatlygintinė veikla, kuomet yra naudojamasi iš Konstitucijos tiesiogiai išplaukiančiomis teisėmis (kurias Projekto 4 straipsnio 1 dalis detalizuoja lobistinės veiklos atžvilgiu). Iš apibrėžimo taip pat siūloma išimti nuostatą, kad lobistinė veikla yra skirta interesams įgyvendinti. Be to, Projekto 7 straipsnyje, kuris reglamentuoja, kas nėra laikoma lobistine veikla, susiaurinamas tokių sričių ratas: 2 punkte numatoma, kad lobistine nebus pripažįstama tik ta veikla, kai valstybės ar savivaldybės pakviečia asmenis dalyvauti kaip specialistus ar ekspertus, rengiant, svarstant ar aiškinant teisės aktų projektus (dabar išimtimi laikomas bet koks pakvietimas); 4 punkte numatoma, jog lobistine veikla bus laikoma tokia veikla, kai netgi ne pati organizacija, bet jos nariai ar darbuotojai gauna už ją atlyginimą.
Tokiu būdu į lobistinės veiklos sąvoką patenka neapibrėžtai didelis veiklų ratas, pavyzdžiui: asociacijų ar bet kokių kitų pelno nesiekiančių subjektų veikla atstovaujant savo narių bendriems interesams, kai ją vykdo asociacijos apmokami darbuotojai; piketuotojų susirinkimas, pasisakantis apie teisės akto projektą; įstatymų leidybos referendumo iniciatyva; peticijos inicijavimas; bet kurio asmens nuomonė apie teisės aktų projektus, pateikiama laikraščiui, kad jis šią nuomonę išspausdintų, ar išsakoma per radiją, televiziją ar interneto diskusijų klubuose; fizinio ar juridinio asmens nuomonė, pateikta raštu ar žodžiu, pavyzdžiui, Seimo ar savivaldybės tarybos komitete, jei tokia nuomonė nėra ekspertinė, o tiesiog pilietinė.
Taip išplėtus lobistinės veiklos apibrėžimą praktiškai bet kokia veikla, kuria išreiškiama nuomonė apie teisės aktų projektus, taptų lobistine ir asmenims tektų registruotis lobistais. Taip išplėsta lobizmo sąvoka neatitinka netgi JAV standartų, kur lobizmas reglamentuojamas detaliausiai ir apima daugiausiai veiklų. Dalis veiklos, kuri, priėmus projektą, „taptų“ lobistine, (pavyzdžiui, referendumas, peticija) yra labai detaliai reglamentuojama kitais teisės aktais ir Projektas su jais nėra suderintas. Akivaizdu, kad tokios pataisos yra nepraktiškos ir realiai neįgyvendinamos, nepagrįstai riboja žmogaus teises, neatitinka pasaulyje įprastos lobizmo sampratos.
Dėl „kitų asmenų prievolių“
Projekte siūlomas naujas 5 straipsnis „Kitų asmenų prievolės“, kuriame nustatyta valstybės ir savivaldybės institucijų pareiga „sudaryti sąlygas lobistų teisėtiems veiksmams vykdyti“ bei valstybės politikų, pareigūnų ir tarnautojų pareiga „leisti jiems (lobistams) nekliudomai įgyvendinti lobistų ar lobistinės veiklos užsakovų teisėtus interesus“. Tokiu būdu lobistams suteikiama ne tik laisvė veikti savo užsakovų labui, bet ir teisė reikalauti iš valstybės bei savivaldybės pozityvių veiksmų – pagalbos įgyvendinant šiuos interesus. Taip valstybė ir savivaldybės būtų pačios įveltos į atstovavimą grupiniams interesams ir darytų tai visų piliečių sąskaita.
Išvada
Pateikta nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija yra nereikalinga ir akivaizdžiai nukreipta patenkinti grupinius dabartinių lobizmu užsiimančių subjektų interesus. Tokio projekto patvirtinimas sukeltų sumaištį lobistinės veiklos ir teisėkūros reglamentavime. Siūlome nepritarti pateiktam projektui.
