Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato poziciją apie reikalingus pokyčius Lietuvos oro uostų nuosavybėje ir valdyme. LLRI nuomone, valstybės politika oro uostų srityje turėtų numatyti palaipsnį valstybinio kapitalo traukimąsi iš tiesioginio dalyvavimo oro uostų veikloje ir privataus kapitalo pritraukimą. Be to, LLRI siūlo oro uostus pertvarkyti į akcines bendroves, mažinti valstybinį reguliavimą, trukdantį oro uostams teikti konkurencingas paslaugas ar sudarantį sąlygas riboti konkurenciją šiame segmente.
Santrauka
Remiantis pasauline ir Lietuvos praktika nėra esminių ar kertinių ekonominių priežasčių, kodėl Lietuvos oro uostai negalėtų sėkmingai pereiti privačiai nuosavybei. Netgi atvirkščiai – oro uostų nuosavybės teisių perėjimas iš valstybinio kapitalo į privatų yra jau ilgą laiką vykstanti tendencija. Todėl valstybės politikos kryptyje rekomenduotina pasirengti ir numatyti palaipsnį valstybinio kapitalo pasitraukimą iš civilinių, komercine veikla užsiimančių Lietuvos oro uostų.
Valstybės įmonių – Vilniaus tarptautinis oro uostas, Kauno oro uostas ir Palangos tarptautinis oro uostas – pertvarkymas į akcines bendroves būtų žingsnis, kuris leistų ateityje pasirinkti norimą valstybės nuosavybės teisių perleidimo mastą ir formą privačiam kapitalui. Todėl rekomenduotina tris pagrindinius civilinius Lietuvoje veikiančius oro uostus (Vilniaus, Kauno, Palangos) pertvarkyti į akcines bendroves, nes tai leistų užtikrinti operatyvesnį šių įmonių nuosavybės teisių perdavimą.
Net jeigu Vyriausybės politikos kryptis nebūtų privataus kapitalo įsileidimas į oro uostų veiklą, Lietuvos oro uostų pertvarkymas iš valstybės įmonių į akcines bendroves leistų lankstesnį nuosavybės ir valdymo teisių paskirstymą. Be to, akcinės bendrovės veiklos organizavimo forma leistų ir dalinį valstybės nuosavybės teisių perdavimą, valstybei pasiliekant sprendimų priėmimų kontrolę.
Sprendimus dėl oro uostų centralizuoto valdymo turėtų priimti oro uostų savininkas, ir tokia galimybė, privatizavus oro uostus, turi išlikti. Tačiau šiuo metu negalima vienareikšmiškai pasakyti, ar valstybei priklausančių oro uostų valdymo centralizavimas yra tikslingas. Nėra pagrįstų priežasčių, kodėl reikėtų centralizuoti esamų oro uostų valdymą, o ne toliau leisti įmonėms konkuruoti. Be to, centralizacija gali apsunkinti oro uostų privatizaciją ateityje.
Valstybės nustatomi maksimalūs rinkliavų dydžiai nepagrįstai apsunkina oro uostų kainodarą ir verslo sprendimus. Nustatyti skirtingi maksimalių rinkliavų dydžiai sudaro prielaidas nelygioms konkurencijos sąlygoms tarp oro uostų. Sprendimus dėl taikytinų rinkliavų dydžių turi galėti nustatyti uosto valdytojai, todėl rekomenduotina atsisakyti nustatyti maksimalius rinkliavų už naudojimąsi oro uostais dydžius, kaip nereikalingą reguliavimą.
Konkurencijos ribojimas tarp antžeminių paslaugų teikėjų sudaro prielaidas atsirasti nekonkurencingiems segmentams antžeminių paslaugų srityje, o tai, savo ruožtu, gali didinti orlaivio aptarnavimo mokesčius oro uoste, ir neigiamai veikti oro uosto konkurencingumą. Todėl valstybinio reguliavimo srityje rekomenduotina sudaryti sąlygas išvengti konkurencijos ribojimo antžeminių paslaugų segmente.
