Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė priemonių planą, kaip sumažinti „Sodros” biudžeto deficitą, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė.
Ypatingos skubos tvarka siūloma padidinti uždarbio ribą socialinio draudimo įmokoms skaičiuoti nuo 3,5 iki 5 vidutinių šalies atlyginimų. Tačiau ribos socialinio draudimo išmokoms liks nepakeistos (ligos ir motinystės draudimui – 3 VDU, pensijoms – 5 VDU). Todėl socialinio draudimo sistemoje vėl sustiprės perskirstymas ir nebus bent santykinai laikomasi įmokų ir išmokų atitikimo principo, kuriuo turėtų būti grindžiama draudiminė, o ne šalpos sistema. Šia prasme siūlomas sprendimas yra visiškai nesisteminis.
Viena iš lubų įvedimo priežasčių buvo siekis sudaryti sąlygas žmonėms papildomai draustis kaupiamuosiuose pensijų fonduose. Jei „lubų” pažeminimo pasiūlymas bus priimtas, mažesnė dalis gyventojų galės pasinaudoti privačios sistemos privalumais apsirūpinti senatvei.
Tokio pasiūlymo įgyvendinimas stabdys ir pažangiausių technologijų verslo, kuriame atlyginimai yra ypač dideli, plėtrą.
Daugelis vidutinės trukmės priemonių turės būti finansuojamos iš darbdavių lėšų. Perskirsčius socialinio draudimo įmokų tarifą tarp dirbančiojo ir darbdavio, pastarasis privalės mokėti didesnį atlyginimą dirbančiajam ir didesnes įmokas „Sodrai”. Ligos pašalpas iki 10 dienų siūloma mokėti darbdavio lėšomis. Kadangi dauguma susirgimų yra trumpalaikiai, tai socialinis ligos draudimas beveik neatliks savo užduoties. Įvedamas papildomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų taip pat padidins darbdavio išlaidas darbo jėgai.
Todėl kyla abejonių, ar planuojamos papildomos įplaukos (apie 510 mln. Lt per metus) bus surinktos. Viena iš biudžeto deficito priežasčių yra sunki įmonių finansinė padėtis. Padarius siūlomus įstatymų pakeitimus, ji dar pablogės, nes išaugs išlaidos darbo jėgai. Tikėtina, kad dar daugiau įmonių nepajėgs mokėti socialinio draudimo įmokų, bus priverstos atleisti darbuotojus, o kai kurios ir visai nutraukti verslą. Tokių priemonių taikymas gali būti pražūtingas ūkiui, sukelti socialinių problemų paaštrėjimą ir neduoti laukiamo teigiamo efekto „Sodros” biudžetui.
Prastas pajamų planavimas nėra pagrindinė susidariusio „Sodros” deficito priežastis. Būtina iš esmės peržiūrėti šios sistemos pajėgumą mokėti žadamas išmokas. Bendrojo socialinio draudimo įmonių tarifo pakėlimas negali būti išeitis, padėsianti subalansuoti fondo pajamas ir išlaidas, nes tai dar neužtikrina, kad įplaukos į „Sodros” biudžetą iš tiesų padidės. Būtina mažinti socialinio draudimo išlaidas. Šia prasme tinkamas sprendimas yra apriboti pensijas dirbantiems pensininkams ir paspartinti išėjimo į pensiją amžiaus didinimą. Draudimo stažo ligos ir motinystės pašalpoms reikalavimai atitinka draudiminius principus ir jie turėjo būti pradėti taikyti.
Visiškai nepriimtinas yra SADM siūlymas steigti valstybinį kaupiamąjį fondą, į kurį privalomai būtų nukreipiama dalis dirbančiojo socialinio draudimo įmokos. Toks fondas negalės veikti Pensijų fondų įstatymo pagrindu, nes pagal jį fondai yra privačios struktūros, veikiančios rinkoje. Valstybinio fondo steigimui turi būti sukurta speciali įstatyminė bazė. Jei tokį fondą administruos valstybinė institucija, pavyzdžiui „Sodra”, yra pavojus, kad kaupiamos didžiulės lėšos bus investuojamos vadovaujantis ne ekonominiais, bet politiniais sprendimais, ir todėl neefektyviai. Naująjį fondą gali ištikti tas pat „Sodros” likimas. Siekiant apsaugoti fondo dalyvių interesus, kaupimas pensijoms turi būti vykdomas tik privačiose institucijose. Valstybinio privalomojo fondo įsteigimas užkirstų kelią kurtis savanoriškiems privatiems fondams, kurių veikla buvo numatyta išmėginti kaupimo senatvei privalumus prieš pereinant prie privalomojo tokio kaupimo.
Ketinimai skolinti fondo kaupiamas lėšas dabartinėms „Sodros” išlaidoms padengti rodo, kad norima sukurti dar vieną iš esmės einamųjų įmokų principu (p-a-y-g) veikiančią sistemą. Tokių siūlymų įgyvendinimas nebūtų reforma, teikianti ilgalaikius sprendimus pensijų sistemos tobulinimui ir pakilimui iš krizės.
Siūlome socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą dengti kitais būdais, atnešiančiais mažiau žalos ūkiui ir todėl, tikėtina, duosiančiais didesnį efektą.
· VSD įmokų surinkimą perduoti valstybinei mokesčių inspekcijai. Tai leistų sumažinti Sodros administravimo išlaidas.
· Panaikinti galimybes vienam asmeniui iš valstybės gauti kelias pensijas. 1999 m. balandžio mėn. duomenimis apie 30 procentų pensijų buvo paskirtos kaip antrosios, trečiosios ar net ketvirtosios pensijos. Vienam asmeniui mokėti tik vieną socialinio draudimo pensiją. Privilegijuotąsias pensijas (valstybines I ir II laipsnio, nukentėjusių asmenų, mokslininkų, pareigūnų) panaikinti. 1997m. valstybės biudžeto išlaidos šioms pensijoms sudarė apie 160 mln. Lt. Sutaupytas sumas nukreipti į socialinio draudimo fondo biudžetą.
· Išparduoti Sodros valdomą, tačiau ne tiesioginės jos darbui paskirties, turtą (poilsio namus ir kita) bei dukterines įmones.
· Mažinti socialinio draudimo pensijų dydžio diferencijavimą, taikant apribojimus tiek išmokoms, tiek įmokoms. Sujungti „Sodros” biudžetą su valstybės biudžetu.
· Sparčiau pradėti esminę pensijų reformą, pereinant prie trijų pakopų pensijų sistemos. Valstybei užtikrinti tik pirmosios pakopos, bazinę pensiją, kitą dalį privalomai kaupiant privačiuose pensijų fonduose.
Dalis įstatyminės bazės tokiai sistemai veikti jau yra priimta (Pensijų fondų įstatymas, įsigaliosiantis nuo 2000m. sausio 1d.). Būtina parengti perėjimo prie naujos sistemos koncepciją ir ją lydinčius teisės aktus.
