Pasibaigus Lietuvos deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), svarbiausias ir paskutinis etapas 2003 m. stojant į šią organizaciją bus Lietuvos piliečių pritarimas stojimo sutarčiai. Kaip žinoma, Seimo sprendimu 2003 m. gegužės 11 d. Lietuvoje bus organizuojamas referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES. Tai bus privalomas referendumas dėl, kaip numato referendumo įstatymo 4 str., „Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai“. Privalomas referendumas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkimų sąrašus. Sprendimas šiuo klausimu bus laikomas priimtu, jei jam pritars daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių žmonių, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkimų sąrašus.
Atsižvelgdamas į referendumo ir narystės ES svarbą Lietuvos piliečiams, LLRI siekia aktyviai dalyvauti diskusijose dėl būsimojo referendumo ir reikšti savo poziciją, atitinkančią bendrus instituto tikslus ir veiklos principus. Toliau pristatomos pagrindinės instituto pozicijos nuostatos dėl Lietuvos rengiamo referendumo dėl stojimo į ES.
Referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES yra reikalingas. Nors referendumas, kaip ir kiti demokratinio (daugumos) sprendimų priėmimo būdai, turi savo trūkumų, jis yra būtinas vien dėl to, jog stojimas į ES reikš kai kurių kompetencijų delegavimą ir sutelkimą ES institucijose (Ministrų Taryba, Europos Teisingumo Teismas, Europos Komisija), kurių sprendimai bus privalomi Lietuvoje.
Nors referendumo įstatyme numatyti reikalavimai yra gana aukšti, dabar šio įstatymo keisti nederėtų. Viešai neretai teigiama, jog vertėtų pakeisti referendumo įstatymą ir sušvelninti reikalavimus tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, o sprendimas – priimtu. Tačiau tai reikštų, jog keičiamos „žaidimo taisyklės“ siekiant sau palankaus žaidimo rezultato, kitaip tariant, manipuliuojama įstatymais. Toks veiksmas prieštarauja teisinės valstybės principams ir nepriimtinas apskritai. Be to, toks žingsnis galėtų dar labiau sustiprinti piliečių nepasitikėjimą demokratinėmis vertybėmis.
Svarbiausia referendumo kampanijos sąlyga – galimybė visoms suinteresuotoms pusėms viešai pateikti savo argumentus. Vienas iš netiesioginių svarbiausių referendumo organizavimo tikslų – didesnis visuomenės informuotumas apie stojimą į ES. Pritardamas šiam tikslui, LLRI atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra paplitęs noras visus šalies piliečius „apšviesti“ stojimo į ES naudos klausimais. Tai yra neįmanoma ir vargu ar pageidautina dėl kelių priežasčių.
Šalies gyventojai niekada neturės pilnos informacijos apie viešosios politikos klausimus (o stojimas į ES yra vienas iš jų), nes tam dažnai nėra paskatų (tokios paskatos egzistuotų nebent tada, jei nuo stojimo į ES priklausytų žmonių išgyvenimas). Dar daugiau, jei yra žmonių, nežinančių pagrindinių savo šalies politinių institucijų, neverta tikėtis, kad jie išmanys stojimo į ES subtilybes.
Neįtikinami argumentai ir dėl to, jog referendumas rengiamas per anksti, nes pasirinktas laikas nesukurs paskatų domėtis stojimu į ES. Tiems, kuriems narystė ES svarbi dėl jų darbo, interesų ar kitų dalykų, jau yra surinkę pakankamai informacijos ir apsisprendę dėl balsavimo. Papildomos švietimo pastangos reikalingos informuojant mažiausią priėjimą prie informacijos šaltinių turinčius Lietuvos gyventojus. Vis dėlto švietimas neturi būti vykdomas bet kokia kaina, nes švietimo kampaniją finansuoja mokesčių mokėtojai (išskyrus tuos atvejus, kai kampanijoje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos, kurių dalyvavimas yra ypač sveikintinas). Antra vertus, mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą ir aktyvų valstybės vaidmenį referendumo kampanijoje galima pateisinti dėl to, jog stojimas į ES buvo inicijuotas valstybės institucijų.
Su daugelio euroskeptikų ir dalies eurošalininkų argumentų LLRI nesutinka. Pagrindiniai euroskeptikų argumentai Lietuvoje yra susiję su konkurencijos, suvereniteto atsisakymo ir nutautėjimo (užsieniečių invazijos) baimėmis. Dalis tokių baimių yra akivaizdžiai nepagrįstos, kitos – ekonominių pasekmių atžvilgiu vertintinos kaip teigiamos pasekmės (pavyzdžiui, konkurencijos padidėjimas, nors jis nebus labai akivaizdus ir staigus). Lygiai taip pat, instituto požiūriu, kai kurie dominuojantys argumentai už narystę ES nėra tokie akivaizdūs ekonominės naudos prasme. Čia pirmiausia reikia paminėti argumentą dėl ES fondų naudos, kuris naudojamas kritiškai neįvertinus šalutinių šių lėšų naudojimo pasekmių (privačių investicijų išstūmimo, biudžeto išteklių nukreipimo nuo svarbesnių sričių finansavimo ir pan.) ir skatinant labai didelius Lietuvos gyventojų lūkesčius.
LLRI nuomone, svarbiausi privalumai yra Lietuvos dalyvavimas ES vidaus rinkoje (ypač – vienodas įmonių ir piliečių iš bet kokios valstybės narės traktavimas bei perteklinių (neproporcingų) apribojimų ekonominei veiklai šalinimas), naujos galimybės Lietuvos žmonėms ir verslininkams pasinaudoti laisvu prekių, paslaugų kapitalo ir darbo jėgos judėjimu (nors kai kuriais atvejais tik po pereinamųjų laikotarpių). Tarp kitų privalumų galima paminėti galimybę bylinėtis su savo šalies vyriausybe dėl ES sutartyje numatytų laisvių apribojimų, taip apribojant savo šalies valstybinių institucijų galimybes manipuliuoti teisės normomis. Tuo pačiu verta pastebėti, jog narystės ES galimybėmis bus tinkamai pasinaudota tik tada, kai Lietuvos institucijos ne manipuliuos ES teisės normomis įgyvendindamos siaurus partinius ar interesų grupių tikslus, o sieks perimti geriausią kitų šalių praktiką ir pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis visos šalies interesų vardan.
Pagrindinės neigiamos narystės ES pasekmės, instituto požiūriu, yra apribojimų su trečiosiomis šalimis didinimas (kai kuriais atvejais), ekonominio reguliavimo augimas, normų suvienodinimas neatsižvelgiant į valstybių narių ekonominius ir socialinius skirtumus, subsidijų mentaliteto, ypač žemės ūkio srityje, skatinimas.
LLRI dalyvaus diskusijoje dėl referendumo, o jam pasibaigus – dėl kitų su naryste ES susijusių klausimų ir teiks ekonomiškai pagrįstus bei pamatuotus vertinimus.
