Tęsdamas darbą telekomunikacijų srityje, institutas pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl Telekomunikacijų įstatymo 11 straipsnio pataisų projekto. Instituto nuomone, šio projekto reikėtų nesvarstyti, o kylančias problemas dėl konkurencijos ribojimo reikėtų spręsti naujame Telekomunikacijų įstatymo projekte. Be to, institutas siūlo, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, kuriai perduodama visų telekomunikacijų paslaugų kainų kontrolė, prižiūrėtų tik tas kainas, kurių reguliavimas numatytas kitiems Telekomunikacijų įstatymo tikslams nei konkurencijai užtikrinti. Pastabos buvo pateiktos Seimo informacinės visuomenės plėtros komitetui.
Dėl įstatymo tikslingumo
Atkreipiame dėmesį, kad šiuo pakeitimo įstatymu nesiūloma keisti kitų įstatymo 11 straipsnio dalių, kurios nustato galimybes beveik neribotai reguliuoti telekomunikacijų kainas, todėl yra žalingos paslaugų teikėjams bei vartotojams ir neatitinka rinkos ekonomikos principų:
1) 2 dalyje nustatyta, jog išduodant licencijas bet kuriems paslaugų teikėjams gali būti nustatytos ribinės kainos;
2) 3 dalyje numatyti atvejai, kuomet Vyriausybė tarsi įpareigojama reguliuoti kainas, yra nelogiški ir pertekliniai (pavyzdžiui, tik atsiradus naujai telekomunikacijų paslaugai, jos teikėjas beveik visuomet bus tik vienas), be to, dubliuoja Konkurencijos įstatymo nuostatas, kurios tiksliau ir preciziškiau nustato reguliavimo tikslus ir ribas.
Siūlymas: šio telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nesvarstyti. Iškeltas problemas reikia spręsti naujame telekomunikacijų įstatyme, įtvirtinant sąlygas konkurencijai visose telekomunikacijų paslaugose.
Dėl kainų priežiūros funkcijos perdavimo Ryšių reguliavimo tarnybai
2 straipsnis. 11 straipsnio 1 dalies pakeitimas nustato, jog visų telekomunikacijų paslaugų kainų kontrolė iš Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos perduodama Ryšių reguliavimo tarnybai.
Telekomunikacijų paslaugų kainos, taip pat kaip ir energetikos kainos yra reguliuojamos kaip išimtis, t.y., tik įstatymo nustatytais atvejais. Tačiau tam tikras kainų reguliavimas visose srityse yra galimas pagal Konkurencijos įstatymą, kai ūkio subjektas piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi. Šie reguliavimai (pagal atskirus įstatymus ir pagal Konkurencijos įstatymą) yra skirtingo pobūdžio ir skirtingo tikslo. Įprasta, kad tokius reguliavimus įgyvendina ir prižiūri skirtingos tarnybos. Kadangi konkurencijos sąlygų užtikrinimui skirtas reguliavimas yra jau nustatytas Konkurencijos įstatymu, antrąkart nustatyti tokį reguliavimą kitu įstatymu ir priskirti jį kitai institucijai yra netikslinga.
Siūlome, kad Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūrėtų tik tas kainas, kurių reguliavimas numatytas telekomunikacijų įstatymo kitais tikslais nei konkurencijai užtikrinti.
