Pranešimas spaudai: Laikas trumpinti neskaidrią detaliojo planavimo procedūrą

Gana vilkinti žemės savininkų galimybę naudotis savo turtu. LLRI siūlo dabar esančią 17 žingsnių reikalaujančią detaliojo planavimo procedūrą sumažinti trečdaliu ir nepakeičiant reikalavimų detaliajam planui, supaprastinti šį kyšiais, pažintimis ir nenormuotu laiku paremtą procesą.

 

Lietuvos savivaldybėms iki metų pabaigos parengus bendruosius planus sklypų savininkai tikisi, kad ateityje nebeliks kliūčių savalaikiam detaliųjų planų parengimui ir efektyviam sklypų naudojimui. Tačiau detaliojo teritorijų planavimo procedūra šiandien neatitinka savininkų ir naudotojų lūkesčių: planavimas neskaidrus, trunkantis per ilgai ir sunkiai prognozuojamas. Rezultatai priklauso ir nuo tarnautojų, ir nuo savivaldybių politikų požiūrio, o pats detalusis planavimas tampa brangus ir rizikingas.

 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas sako, kad net ir patvirtinus Lietuvos savivaldybių bendruosius planus, žemės sklypų savininkai ir investuotojai turės nemažai sunkumų pradedant veiklą savo žemėje.

 

„Detalusis teritorijos planas – teritorijos savininko raktas, atrakinantis konkretaus sklypo panaudojimo galimybes. Detaliųjų planų rengimo terminai apipinti kuriozais, tikslios statistikos nėra, tačiau jeigu dar 2004 m. detaliojo plano Vilniaus savivaldybėje patvirtinimas per 6 mėn. laikytas labai ilgu, tai dabar jis dar labiau išsitęsęs – trunka 22 mėnesius ir ilgiau“, – sako LLRI vyresnysis ekspertas.

 

Teritorijų planavimo įstatyme bei detaliųjų planų rengimo taisyklėse veiksmų atlikimo terminai nustatyti, tačiau praktikoje jie nevaidina jokio vaidmens. Terminų nesilaikymo apskundimas nepraktikuojamas, dėl pagrįsto detaliųjų planų rengimo organizatorių atsargumo „nesusipykti“ su sprendimus priimančiais tarnautojais.

 

Šiandienė detaliojo planavimo praktika rodo, kad savininkas, planavimo organizatorius, yra visiškai priklausomas nuo savivaldybės tarnautojų, valstybės priežiūros institucijų ar kitų planavimo sąlygas išduodančių institucijų. Todėl net ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, kurios numato saugiklius pareigūnų atsakomybei, pvz., leidimas pradėti plano rengimą negavus iš vyriausiojo architekto planavimo sąlygų ar jų dalies, neatlieka savo drausminančios funkcijos. Detaliojo plano rengėjas gali būti sustabdytas ir „nubaustas“ bet kurioje kitoje stadijoje.

 

„Vieša paslaptis yra kalbėti apie korupcija paženklintas derybas su atskiromis detaliajame planavime dalyvaujančiomis institucijomis. Žemės paskirties keitimas, nuosavybės teisių atkūrimas ir statybų leidimo derinimas ir gavimas lyderiauja tarp situacijų, kuriose gyventojams ir įmonėms buvo duota suprasti, jog pageidaujama kyšio, jis buvo duotas ar naudotasi pažintimis „Transparency international“ Lietuvos skyriaus 2007 m. gruodžio mėn. duomenimis, beveik trečdalis gyventojų (30 proc.) ir 12 proc. įmonių tarnautojams davė kyšį ar kitokią naudą tvarkydami žemės paskirties keitimo reikalus. O žemės paskirtis keičiama tik detaliojo planavimo metu“, – G. Kadziauskas ir siūlo trečdaliu sumažinti procedūrų skaičių ir taip palengvinti, atpiginti ir pagreitinti detaliojo plano patvirtinimą.

 

LLRI siūlo atsisakyti šių procedūrų:

 

· planavimo organizatoriaus teisių perdavimo procedūros;

· reikalavimo pateikti savivaldybei ir suderinti su savivaldybės vyriausiuoju architektu detaliojo planavimo organizatoriaus ir detaliojo plano rengėjo sutartį ir užduotį;

· atsisakyti infrastruktūros paslaugų teikėjų išduotų sąlygų privalomumo;

· atsisakyti plano rengimo termino apribojimo;

· panaikinti nuostatą, kad detalusis planas tvirtinamas savivaldybės tarybos sprendimu;

· atsisakyti apskrities viršininko administracijos patikrinimo;

· atsisakyti formalios pareigos informuoti visuomenę, o informaciją sutelkti viename viešame ir visiems prieinamame registre.

 

„Detaliojo planavimo proceso supaprastinamas prisidėtų prie greitesnio detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo, tai lemtų daugiau galimybių tenkinti vartotojų poreikius statytis ar įsigyti gyvenamąjį būstą. Ši procedūra būtų signalas investuotojams, jog sutrumpės laikas nuo sklypo įsigijimo iki jo naudojimo pradžios. Supaprastėjusi procedūra sumažintų korupcijos židinius, tai atpigintų detaliojo planavimo procedūrą, ir praskaidrintų pačių institucijų dalyvaujančių detaliojo planavimo procese veiklą“, – procedūros supaprastinamo privalumus vardina LLRI vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas.

 

Kontaktinis asmuo:

Laura Dabulytė, LLRI komunikacijos vadovė

Tel. 85 252 62 63, El.p. Laura@lrinka.lt