LLRI sausio mėnesį atlikto ekonomikos tyrimo duomenimis, šiais metais Lietuvos laukia dar didesnė šešėlinės ekonomikos dalis, augantis nedarbo lygis, sumažėjusios žmonių gaunamos pajamos. Nors 2009 reguliavimo našta išaugo, vilties, anot LLRI ekspertų, teikia atsigaunančios užsienio rinkos, didėsiantis eksportas, gerėjantys įmonių finansiniai rodikliai.
25- asis Lietuvos ekonomikos tyrimas rodo, kad rinkos dalyviai nusiteikę šiek tiek optimistiškiau nei prieš pusę metų. Geresni daugelio ekonominių rodiklių vertinimai ir prognozės lyginant su tyrimu, atliktu 2009 m. rugsėjo mėn. Tačiau optimizmas labai nuosaikus. 2009 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumenko 14,5 proc. Prognozuojama, kad 2010 m. ekonomikos kritimas sulėtės, BVP sumažės dar 1 proc. Tai rodo, kad Lietuvos ekonomika šiais metais stabilizuosis, tačiau augti nepradės ir pagal sukuriamą BVP 2010 m. liks beveik tokioje pat padėtyje.
Anot LLRI viceprezidento Giedriaus Kadziausko, vienas blogiausiai įvertintų rodiklių yra nedarbo lygis – manoma, kad nedarbas 2009 m. siekė 15 proc., o 2010 m. nedarbas išaugs iki 17 proc. Tyrimo dalyvių buvo klausiama, dėl kokių priežasčių 2009 m. buvę bedarbiai negalėjo rasti darbo. Ekspertų vertinimu, nepalanki ekonominė padėtis lėmė 65 proc. bedarbystės, dėl per aukštos minimalios algos bei griežto darbo santykių reguliavimo darbo susirasti negalėjo 15 proc. bedarbių, dar 20 proc. lėmė nenoras dirbti, motyvacijos nebuvimas, kvalifikacijos ir patirties stoka, per dideli darbą norinčių susirasti žmonių lūkesčiai.
„Didelį nedarbą lemia tiek prasta šalies ekonominė padėtis, tiek ir norinčiųjų įsidarbinti asmeninės savybės bei darbo rinkos reguliavimas. Nepaisant itin griežto darbo santykių reguliavimo Lietuvoje bei susidariusios sudėtingos padėties nedarbo rinkoje, darbo santykių liberalizavimo sprendimų, galinčių sumažinti nedarbo lygį, nesiimta. LLRI tyrimo duomenimis, mažinant minimalią algą bei laisvinant darbo santykių reguliavimą, 2009 m. darbą būtų galėję rasti 40 tūkst. bedarbių“, – sako G. Kadziauskas.
Šalia nedarbo lygio ir toliau labai aktualia tema išlieka šešėlinės ekonomikos dalis. Tyrimą rengęs LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas sako, kad tyrimo duomenimis, 2010 m. šešėlinė ekonomika pasieks apie 27 proc. BVP. Bent dalį savo veiklos šešėlyje 2009 m. vykdė 37 proc. ūkio vienetų, manoma, kad 2010 m. ši dalis sieks 42 proc.
„Didėjanti mokesčių našta, nemažėjanti įmonių administracinė našta, griežtas darbo santykių reguliavimas yra šešėlio didėjimo priežastys. Norint sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą, į šias sritis turėtų būti nukreiptos valdžios pastangos. Deja, valdžios siūlomos kovos su šešėliu priemonės, su keliomis menkomis išimtimis, nukreiptos ne į mokesčių naštos, reguliavimų, darbo santykių laisvinimą, o į baudžiamųjų priemonių šešėline veikla užsiimantiems žmonėms bei įmonėms didinimą“, – teigia LLRI ekspertas V. Žukauskas.
LLRI tyrimo duomenimis, 2009 m. mokesčių našta siekė net 37 proc. BVP, tai reiškia rekordišką 5 proc. punktų mokesčių naštos padidėjimą lyginant su 2008 metais. Rinkos dalyvių prognozėmis mokesčių našta ir toliau augs. Manoma, kad 2010 m. ji sieks 38 proc. Rinkos dalyvių vertinimu, reguliavimo našta verslui 2009 m. padidėjo beveik dešimtadaliu (apie 8 proc.).
Dėl papildomos informacijos:
Laura Dabulytė, LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 2526263.
