Balandžio 1-ąją sueina 15 metų, kai Lietuvos valiuta – Litas – yra susieta su užsienio valiuta ir padengta šimtaprocentinėmis užsienio valiutos atsargomis. 1994 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Lito patikimumo įstatymas padėjo stabilizuoti Lietuvos ekonomiką, pažaboti hiperinfliaciją, pinigai Lietuvoje tapo laisvi nuo valdžios kišimosi ir manipuliacijų.
Svarbiausia šios jau 15 metų sėkmingai veikiančios valiutų valdybos savybė – šimtaprocentiniai užsienio rezervai, užtikrinantys galimybę kiekvieną litą apyvartoje fiksuotu kursu iškeisti į bazinę valiutą. Pradžioje ši valiuta buvo JAV doleris, nuo 2002 m. vasario 2 d. litas buvo susietas su euru.
„Lito patikimumo įstatymas užtikrina, jog Lietuvos valdžia negali imtis nematomo apmokestinimo būdo, kuomet valstybė neribotai spausdina pinigus, taip sukeldama ne tik kainų augimą, nuskurdindama pinigų turėtojus, bet ir sąlygodama verslo ciklus bei pasaulį drebinančias krizes. Nei Lietuvos bankas, nei Vyriausybė ar Seimas negali spausdinti eurais nepadengtų litų. Todėl Lito patikimumo įstatymas yra stabilumo saugiklis, neleidžiantis manipuliuoti pinigų kiekiu,“ – sako LLRI prezidentė Rūta Vainienė.
LLRI prezidentė teigia, jog tvirtas litas yra didžiausia Lietuvos ekonomikos vertybė. Jis padėjo ekonomikai atsigauti ir kilti. Sunkmečiu lito pririšimas yra tvirtas inkaras, neleidžiantis ekonomikai kristi į neišmatuojamą finansinę bedugnę, kuri atsivertų, jei valdžia galėtų elgtis su litu savo nuožiūra.
Valiutų valdybos svarbą Lietuvoje akcentuoja vienas iš šio modelio autorių, dirbęs vyresniuoju ekonomistu JAV Prezidento R. Reigano Ekonomikos patarėjų taryboje bei patarėju daugelyje šalių – ekonomikos profesorius Steve H. Hanke, kuris 1994 m. buvo Valiutų valdybos modelio sukūrimo Lietuvoje valstybės konsultantas.
„Jokia monetarinė sistema negali apsaugoti ekonomikų nuo visų iškilsiančių problemų. Pasaulio ekonomika traukiasi, ir šiais metais augs tik kelių šalių ekonomikos. Tačiau pirmoji banga šalių, patyrusių sunkių problemų dėl valiutos, buvo šalys, turinčios centrinius bankus – Europoje tai Islandija, Ukraina, Latvija, Vengrija ir Baltarusija“, – sako tuometinio Vyriausybės vadovo Adolfo Šleževičiaus patarėjas, ekonomikos profesorius S. Hanke.
Pasak jo, šiuo metu visos šalys išgyvena sunkumus dėl pasaulio ekonomikos krizės. Lietuvoje šiuos sunkumus švelnina Valiutų valdybos sistema.
„Trumpai tariant, reikalai būtų kur kas prastesni, jei Lietuva turėtų bet kurį kitą valiutos kurso režimą – nebent būtų tapusi Europos pinigų sąjungos nare“, – sako S. Hanke.
Dėl papildomos informacijos:
Laura DABULYTĖ
Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė
Tel.: 85 2526263;
El.p.: Laura@lrinka.lt
