Svarbiausiu Naujųjų metų įvykiu Europos integracijos srityje neabejotinai taps ES plėtra. Šio labai simbolinio įvykio svarbą ir Lietuvai, ir visai Europai sunku pervertinti. Užtenka peržvelgti Lietuvos politikų pareiškimus per visus trylika pastarųjų metų ir pamatysime, kad stojimas į ES juose akivaizdžiai dominuoja. Su stojimu į ES buvo siejama daug vidaus politikos sprendimų ir ekonominių reformų, o susitikimuose su užsienio šalių vadovais turbūt apskritai nebūtų apie ką kalbėti, jei ne stojimo į ES pažangos reikalai.
Lietuvos ir kitų šio regiono šalių narystė ES yra ir didelis mūsų šalies pasiekimas, ir tuo pačiu didelis iššūkis tolesniam mūsų gyvenimui. Įstojus į ES teks apsispręsti dėl naujų mūsų šalies prioritetų, kurie daug glaudžiau siesis su šalies vidaus politikos reikalais ir todėl neišvengiamai taps vidaus politinių ginčų klausimu. Galima išskirti keletą tokių temų, kurios greičiausiai taps pagrindinėmis artimiausiais metais Lietuvos viešosiose diskusijose.
Pirma, kaip jau parodė mūsų atstovų dalyvavimas diskusijose ir derybose dėl ES Konstitucijos projekto, ypač svarbu bus tinkamai įvertinti ir atstovauti Lietuvos interesams ES. Tai reiškia ir visuomenės įtraukimą iš anksto informuojant apie pagrindinius derybų klausimus, ir įsiklausymą į ekspertų ir verslo žmonių nuomonę, ir tvirtumą atstovaujant šalies interesams. Galima teigti, kad tokio tvirtumo Lietuvos atstovams kartais trūksta. Ne mažiau svarbu pasirinkti derybų partnerius ES, kuriems rūpi tie patys klausimai ir kurie užima panašią poziciją. Galima prognozuoti, kad artimiausiais metais dėl daugelio ekonominių ir politinių priežasčių bene pagrindinis Lietuvos partneris galėtų būti Lenkija.
Kitas svarbus dalykas – pačių ekonominių interesų supratimas. Akivaizdu, kad neturint aiškios nuomonės apie tai, kas Lietuvai svarbiausia Sąjungoje, ko mes norime iš šios organizacijos, nebus ir kam atstovauti ES, o tik bus palaikoma daugumos kitų šalių nuomonė. Kita vertus, taip pat aišku, kad ekonominių interesų supratimas yra tiesiogiai susijęs su ideologinėmis ir partinėmis diskusijomis Lietuvoje, todėl sunku išskirti klausimus, dėl kurių vienareikšmiai sutartų pagrindinės politinės šalies jėgos.
Vis dėlto keletą tokių temų galima išskirti. Galima teigti, kad šalies įmonių konkurencingumas ES bendrojoje rinkoje turėtų būti prioritetinis ekonominės politikos tikslas, nuo kurio priklausys ir kitų tikslų įgyvendinimas. Vadovaujantis šiuo tikslu turėtų būti siekiama, kad nauji ES teisės aktai sukurtų kuo daugiau galimybių mūsų įmonėms veikti 450 mln. gyventojų ES rinkoje ir kuo mažiau kainuotų verslui tada, kai kuriami bendri Europos standartai. Vien dėl ekonominio išsivystymo skirtumų bendri standartai mūsų verslui kainuos santykinai daugiau nei Vokietijos ar Danijos įmonėms.
Taip pat svarbu stengtis, kad ES fondai kuo mažiau iškreiptų konkurenciją Lietuvoje ir būtų naudojami tiems dalykams, kurie turėtų ilgalaikę vertę, pavyzdžiui, švietimui ar infrastruktūros projektams. Ne mažiau svarbu atminti ir tai, jog ateityje daug mums svarbių klausimų – mokesčių dydis, darbo santykių ar žemės naudojimo reguliavimas – ir toliau bus sprendžiami Lietuvoje, o ne Briuselyje. Dalyvavimas ES turėtų ne tik įpareigoti Lietuvos politikus naudoti narystės teises ir prievoles šalies plėtros labui, bet ir stengtis vykdyti protingą ekonominę politiką šalies viduje. To ir norėtųsi visiems palinkėti naujųjų metų proga.
