Priimta 2013-ųjų rugsėjo 13 d. Vilniuje tarptautinės konferencijos
„Kodėl svarbu ir kaip išsaugoti 4 pagrindines ES laisves“ metu
REZOLIUCIJA
|
|
|
KADANGI
|
Sėkmės, laimės ir turto siekimas, darbo etika bei asmeninė atsakomybė dėl savo ir bendruomenės gerovės yra pagrindinės Europos klestėjimo priežastys. To nebūtų pasiekta be individų laisvės. Europa tapo turtinga laisvo ir taikaus kūrybingų europiečių bendradarbiavimo dėka. |
|
KADANGI
|
Šiuo metu Europa susiduria su iššūkiais. Jos ekonominis augimas atsilieka nuo kitų regionų. Pirmą kartą per ilgus dešimtmečius turtas nebegausėja. BVP vienam žmogui nebeauga. Taip pat Europa nesugebėjo žengti koja kojon su didėjančiu JAV ir išsivysčiusių Azijos šalių konkurencingumu. |
|
KADANGI
|
Daugybė dabartinių Europos problemų yra per didelio reguliavimo, išsiplėtusių gerovės valstybių ir nelanksčios darbo rinkos rezultatas. Visa tai griauna konkurencingumą ir lėtina ekonomikos augimą. Šias problemas gilina politikų fiskalinė neatsakomybė ir nenoras reformuoti svarbių ekonomikos sektorių – pvz., pensijų, sveikatos apsaugos ar švietimo sistemų. Reformų atidėjimas, platus skolinimosi mastas ir naštos perkėlimas ateities kartoms yra netvarus. |
|
KADANGI
|
Eurozonos skolos krizė gilėjo ir dėl Stabilumo ir augimo pakto (SAP) klaidų bei besaikio kredito žemomis palūkanų normomis periferinėms valstybėms, prie ko rinka neišvengiamai turėjo prisitaikyti. |
|
KADANGI
|
Europos projektas buvo statomas ant laisvių – dirbti, prekiauti ir investuoti – pamatų ir neribojamas valstybių sienų. Laisvė dirbti, prekiauti ir investuoti kuria turtą ir skatina gerovę. |
Mes tvirtai tikime, kad dabartinę situaciją lėmė keletas tokių kertinių faktorių, kaip bendras asmeninės atsakomybės mažėjimas, verslumo smukimas ir perdėta priklausomybė nuo valstybės. Europos problemos kyla iš asmeninės iniciatyvos stokos. Todėl mes, žemiau pasirašę, teigiame ir siūlome:
1. Europai būtų naudinga mažiau gerovės valstybės principų, mažiau reguliavimo ir mažiau valstybės kišimosi; europiečiams reikia lankstesnės darbo rinkos ir į laisvą rinką orientuotų įstatymų. Žmonėms, kompanijoms ir vyriausybėms padėtų esminės struktūrinės reformos, sprendžiančios ilgalaikes problemas ir gerinančios konkurencingumą
2. Europos politikai turi prisiimti atsakomybę dėl prastos viešojo sektoriaus vadybos ir nustoti perkėlinėti vis didėjančią to kainą ant mokesčių mokėtojų pečių. Mokesčių mokėtojai nebegali ir toliau finansuoti visų vyriausybių kontroliuojamų ir subsidijuojamų sričių, tokių kaip PAYGO pensijų sistema, sveikatos apsauga ar švietimas. Politikai privalo reformuoti vyriausybės valdomus sektorius: pagerinti jų vadybą bei sumažinti išlaidas.
3. Nacionalinės vyriausybės, kaip ir Europos Sąjungos institucijos, turėtų grįsti savo įstatymus laisve, o ne jos ribojimu ir žmonių iniciatyvos žlugdymu. Naujų „teisių“ kūrimas, grindžiamas kitų laisvės ribojimu, veda prie prigimtinių žmogaus teisių į laisvę, turtą ir laimę naikinimą.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), Lietuva│Inovacijų ir ekonomikos augimo tyrimų centras (Research Centre for Innovation and Economic Growth) (RNH), Islandija │ F. A. Hayek fondas (F. A. Hayek Foundation), Slovakija│Piliečių plėtros forumas (Civil Development Forum) (FOR), Lenkija │ Juan de Mariana institute (Juan de Mariana Institute), Ispanija │Bruno Leoni institutas (Bruno Leoni Institute) (ibl), Italija│Ekonomikos ir socialinių studijų institutas (Institute of Economic and Social Studies) (INESS), Slovakija│Rinkos ekonomikos institutas (Institute for Market Economics) (IME), Bulgarija │ Ekonomikos ir fiskalinės politikos tyrimų institutas (Institute for Research in Economic and Fiscal Issues) (IREF), Prancūzija │New Direction fondas (New Direction – the Foundation for European Reform), Belgija│ Ekonomikos ir rinkos analizės centras (Centre for Economic and Market Analyses) (CETA), Čekija │
