Lietuvos laisvosios rinkos institutas teigia, kad pastaraisiais Vyriausybės metais buvo juntamas tam tikras naujas darbo stilius, tačiau konkrečių rezultatų nematyti.
„Šių metų Vyriausybė įsiklausanti, demonstruoja atvirumą ir modernumą. Tačiau Vyriausybės veiklos turinys kol kas neatnešė nei apčiuopiamų rezultatų, nei ką nors apibrėžto gero žada ateityje“, – sako LLRI prezidentas Remigijus Šimašius.
Pasak jo, keistas yra bendras Vyriausybės nusiteikimas, kad mokesčių dydis – šiandien jau ne problema, kad su reguliavimu, ilgalaikiu konkurencingumu bei investiciniu klimatu – viskas gerai.
„Panašu, kad Vyriausybės pagrindinis rūpestis – tik gerai padalinti ekonomikos augimo vaisius. Vyrauja blaškymasis dėl ekonominės situacijos ir investicijų aplinkos vertinimo Vyriausybėje: ekonominės veiklos aplinka lyg ir gera, o kartu tenka pripažinti, kad negera, ilgalaikių konkurencingumo sunkumų lyg ir yra, tačiau elgiamasi taip, lyg nebūtų“, – sako R. Šimašius.
Tarsi pradėtos, bet iš tikrųjų tik minimos sveikatos ir aukštojo mokslo reformos. Šios sritys, beje, pačios Vyriausybės darbo pradžioje buvo įvardintos kaip prioritetinės. Lyg ir yra gerų žingsnių iš Sveikatos ministerijos bei galima jų tikėtis iš Švietimo ir mokslo ministerijos, tačiau būtini ir konceptualūs dalykai kol kas stringa ir net nėra pakankamai giliai nagrinėjami. Svarbiausia – dėl reformų nėra išreikšta aiški ir vienareikšmė Vyriausybės politinė valia.
Sveikatos apsaugos ministerija vis nesiryžta netgi pasakyti, kas dengiama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, o kas ne. Dėl to žmonės stumiami į drumstą vandenį, kur problemos vis dar sprendžiamos „dovanomis“, o privačiam draudimui vietos nelieka. Visa sveikatos sistemos struktūra irgi išlieka stagnacijoje ir dirbtinai saugo vienų privilegijas, kitų varganą padėtį. Nors kalbama apie prioritetą pirminiam sveikatos priežiūros lygiui, tačiau pinigai tebesiunčiami tretiniam lygiui. Deklaruojama parama privačiam sveikatos sektoriui, tačiau veiklos sąlygos vis dar diskriminacinės.
„Pastarųjų mėnesių leitmotyvas – bandymas išvengti Vyriausybės įsipareigojimų mokesčių srityje. Socialdemokratų nariai Vyriausybėje keistai susidvejinę: pasiūlymus teikia kaip socialdemokratai, juos gina kaip Vyriausybės nariai, o Vyriausybės programą, numatančią mokesčio mažinimą, interpretuoja, švelniai tariant, atvirkščiai“, – sako LLRI prezidentas.
Kai kurie projektai Vyriausybėje eina kaip per sviestą (pavyzdžiui, nacionalinis investuotojas ir atominė elektrinė). Nesinori aštriai kritikuoti pasirinkto kelio, nes realios yra ir dar blogesnės alternatyvos, tačiau gaila, kad tolstama nuo rinkos ir konkurencijos, o artėjama prie nacionalinių čempionų modelio. Ekonomiškai neracionalu, kad AE statybai nepasirinktas grynai komercinis kelias su vieša dalies akcijų emisija. Tai būtų Vyriausybę privertę viską sustatyti į vietas, pradedant atsiperkamumo skaičiavimais, baigiant atominės elektrinės ir bendrai elektros energetikos veiklos reguliavimu.
Kiti projektai užstringa kiekviena galima proga. Apie biurokratijos saulėlydį daug kalbama, tačiau jo dar nesulaukė nei viena iš pusantro šimto verslą administruojančių institucijų. Kad ir senai savo žiauriomis akcijomis pagarsėjusio VTAKT veiklos klausimai. Iniciatyvų pilna, o iškreiptas rinkos priežiūros modelis gyvuoja ir klesti toliau.
„Nors tvyro kone nuolatinė panika dėl ekonomikos perkaitimo bei nekilnojamojo turto burbulų, tačiau Vyriausybė kol kas nesiėmė apriboti savo išlaidavimo, pagerinti sąlygas nekilnojamojo turto pasiūlai, atlaisvindama žemės naudojimo apribojimus ar siūlydama atsisakyti paskolų būstui mokestinio skatinimo“, – dėsto R. Šimašius ir kitiems metams Vyriausybei linki – nesileisti šiandien gerų ekonomikos rezultatų hipnozei, o imtis reikalingų ekonomikai žingsnių:
– pažaboti valstybės išlaidavimą ir subalansuotą valstybės biudžetą;
– parengti ir realizuoti priemones kokybei ir efektyvumui per konkurenciją aukštajame moksle užtikrinti;
– parengti ir realizuoti sveikatos reformą, užtikrinančią skaidrumą, efektyvumą ir konkurenciją;
– parengti priemones, kurios panaikintų vieną iš pagrindinių kliūčių investicijoms ir ilgalaikiam konkurencingumui – biurokratizuotą ir neregėtai apsunkintą naudojimąsi žeme;
– vykdyti pažadus mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, neįvedinėti kitų mokesčių;
– gilinti pensijų reformą didinant privačiai kaupiamos pensijos dalį;
– pagaliau realizuoti viešojo administravimo tobulinimo bei reguliavimo mažinimo iniciatyvas.
Daugiau informacijos:
Laura Dabulytė
LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 252 62 63
El. p. Laura@lrinka.lt
