Šiuo metu itin griežtai reguliuojama vaistinių veikla apsunkina vaistinių ir jos darbuotojų darbo sąlygas. Turime perteklinių reguliavimų, kurie jokie problemų nesprendžia, o tik sukelia papildomą naštą. Keletas iš jų:
Visiškai nesuprantama valstybinių institucijų įvesta prievolė vaistininkui visais atvejais žodžiu ir monitoriaus ekrane pirkėjui siūlyti rinktis pigiausius vaistus. Pigiausius vaistus renkasi apie penktadalis pirkėjų (šaltinis: Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė, 2015). Tai rodo, kad didesnei daliai pirkėjų informacija apie pigiausią vaistą yra mažiau aktuali arba išvis neaktuali, nes jie dažniau renkasi jiems žinomus, įprastai naudojamus nei pigiausius vaistus. Nepaisant to, vaistininkas visais atvejais pirkėjui privalo monitoriuje parodyti visus turimus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų kompensuojamuosius vaistus bei pirmiausia pasiūlyti įsigyti tą kompensuojamąjį vaistą, kuriam taikoma mažiausia priemoka. Daugiau kaip pusėje ES šalių tokio reguliavimo nėra (Airija, Didžioji Britanija, Austrija, Liuksemburgas, Bulgarija ir kt.) arba tik rekomenduojama vaistininkui pasiūlyti pigiausią vaistą. O Lietuvoje eilinį kartą nueita link didesnio reguliavimo.
Dažnai, ypač miestuose, matome ilgas eiles vaistinėje. Mūsų tyrimas rodo, kad ši prievolė ilgina aptarnavimo trukmę nuo 1 iki 5 minučių vienam pirkėjui renkantis vaistą pagal vieną receptą. Pirkėjui renkantis kelis vaistus, prievolės vykdymas prailgina aptarnavimo trukmę kur kas daugiau. Dėl to nukenčia pirkėjai, kuriems tenka laukti eilėje, nesvarbu, ar jiems reikia informacijos apie pigiausių vaistų kainas, ar jie tiesiog ateina įsigyti įprastai naudojamų vaistų ar kitų prekių. Nukenčia ir vaistininkas, kuris privalo siūlyti pigiausią vaistą, nors jis tik vykdo valdžios primestą prievolę. Žmonės pyksta, ne visi jie nori rinktis pigiausius, o vaistininkas vis tiek privalo siūlyti, nes taip nori valdžios institucijos. Šis reguliavimas varžo tiek paciento pasirinkimo laisvę, tiek vaistininko darbo laisvę.
O kur dar Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymas slaptai tikrinti, ar vaistininkas tikrai siūlo pigiausią vaistą. Be abejo, tai dar sukeltų daugiau sumaišties, trikdytų vaistininkų darbą ir visos vaistinės veiklą. Gerai, kad to buvo atsisakyta.
Stebina ir valdžios institucijų reikalavimas visą vaistinės darbo laiką savitarnos skyriuje būti farmacijos specialistui, t. y. vaistininkui ar vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui), ir ten konsultuoti pirkėjus. Nesvarbu, yra pirkėjų ar nėra, farmacijos specialistas privalo būti savitarnos skyriuje. Vaistinės netgi baudžiamos, jei patikrinimo metu savitarnos skyriuje nėra farmacijos specialisto. Kodėl vaistinėje pirkėjas negali pasikonsultuoti su bet kuriuo vaistinėje esančiu farmacijos specialistu jo darbo vietoje, pavyzdžiui, priėjus prie kasos? Ten farmacijos specialistas patartų, kurį nereceptinį vaistą ar vaistinę prekę įsigyti, ir suteiktų visą reikalingą informaciją, susijusią su pasirinktu nereceptiniu vaistu ar kita preke. Visa tai vyksta ir tose vaistinėse, kurios neturi savitarnos skyrių arba prekiaujant nuotoliniu būdu. Arba, kodėl farmacijos specialistas negali ateiti į savitarnos skyrių pagal poreikį, kai ten yra žmonių, o ne joje būti nuolatos?
Vaistinės turi galimybių teikti daugiau paslaugų. Tačiau tai padaryti neleidžia teisės aktai. Jau šiais metais vaistinės pradėjo naują veiklą – farmacinę rūpybą. Tačiau apsiribota tik viena paslauga –inhaliatorių naudojimo konsultavimu astma sergantiems. ES šalyse vaistinės teikia kur kas daugiau paslaugų, t. y. cukraus kiekio kraujuje nustatymas, cholesterolio kiekio nustatymas, vakcinacija, vaistų vartojimo peržiūra, konsultavimas dėl rūkymo nutraukimo ir kt. Pagal galiojančius teisės aktus Lietuvoje vaistinės to daryti negali, nors ir galėtų teikti daugiau paslaugų. Turime gerai, ypač miestuose, išplėtotą vaistinių tinką, daug gabių specialistų, tačiau to neišnaudojame. Manau, ateityje vaistinė turėtų ne tik pardavinėti vaistus, bet ir teikti daugiau sveikatinimo paslaugų.
Kad vaistinės ir vaistininkai dirbtų geriau, visų pirma, reikia atsisakyti perteklinių reguliavimų, kurie yra nebūtini ir tik apsunkina specialistų darbą, antra, leisti teikti daugiau sveikatinimo paslaugų, kad vaistininkai galėtų panaudoji savo turimas žinias ir kompetenciją, o farmacinės paslaugos žmonėms taptų prieinamesnės.
