Alkoholio kontrolės įstatymas yra bene dažniausiai keičiamas įstatymas Lietuvos teisinėje sistemoje. Per penkerius metus įstatymas keistas net 17 kartų. Diskusijoms ir naujų siūlymų audrai šiemet ypač įsišėlus, iniciatyvos ėmėsi ir patys prekybininkai. Nori pirkti alkoholio? Rodyk dokumentą. Sumanymas paprastas. Tikėtina, kad nepilnamečiams bus sunkiau įsigyti alkoholinių gėrimų, o gal ir kuris suaugęs žmogus pagalvos dar kartą, kai jo paprašys dokumento.
Tokia iniciatyva šiek tiek paveikė alkoholio suvartojimą. Tačiau kartu užsitraukta Seimo narių nemalonė. Nepraėjus nei mėnesiui po iniciatyvos, parlamentarų nepasitenkinimas susikristalizavo į naują įstatymą – alkoholį perkančiųjų dokumentus galima tikrinti tik tada, kai tikrai kyla abejonių dėl asmens amžiaus.
Ar toks blogas šis prekybininkų pasiūlymas, kad jį reikia skubiai uždrausti įstatymu? Lyg ir ne. Pirma, reikia pasidžiaugti, kad tokia iniciatyva kyla iš apačios. Žmonės gali rinktis. Jei nepalaikai iniciatyvos, gali eiti į parduotuves, kuriose perkant alkoholį neprašo dokumento. Antra, jei norime, kad žmonės, o ypač nepilnamečiai, suvartotų mažiau alkoholio, kodėl nepatinka toks savanoriškai griežtesnis jau priimtų reikalavimų įgyvendinimas?
Tai iš kur gi tas politikų nepasitenkinimas? Projekto rengėjai sako, kad prekybininkai nori prieš rinkimus „pakiaulinti” už jiems nepalankius ankstesnius sprendimus. Čia kažkam jau pradeda matytis balti arkliai ir nebūti priešai. Jei patys politikai planuoja imtis priemonių kovai su alkoholiu, apie kokį dar „kiaulinimą” eina kalba?
Pažiūrėkime partijų programas. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos programoje nurodyta, kad bus kovojama su alkoholiu. Priemonės: drausti alkoholio reklamą, didinti akcizus, alkoholiu prekiauti tik specializuotose parduotuvėse. O šiandien 16 iš 19 konservatorių balsuoja už draudimą tikrinti dokumentą. Toliau – Socialdemokratų programa: „Stiprinsime alkoholio ir tabako gaminių vartojimo prevenciją, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, mažinant ir stipriau kontroliuojant alkoholio prieinamumą bei reklamą.” 28 iš 31 balsavusių socialdemokratų balsavo už draudimą tikrinti dokumentus. Kur čia logika? Patiems prigalvoti kuo daugiau apribojimų galima, o jei pasiūlo kiti – blogai?
Liberalai, kurie šiaip jau turėjo ploti katučių, nes dažniausiai pasisako už mažesnį valstybės kišimąsi ir didesnę savireguliaciją balsuoja taip pat. 5 iš 7 pasisako už draudimą tikrinti dokumentus. Regis, prieš rinkimus visus užklupo sunkus asmenybės susidvejinimas.
Tauta turi žinoti savo didvyrius. Po to, kai nubalsuojama prieš savireguliacinius būdus mažinti alkoholio suvartojimą, bus kaip niekada makabriška stebėti tolimesnes veidmainiškas batalijas, kas pasiūlys griežtesnį alkoholio draudimą. Uždrausti reklamą? Taip. Specializuotos parduotuvės? Kodėl gi ne. Filmuoti perkančiuosius ir registruoti jų dokumentus? Žinoma. Prieš įmetant burnelę duoti pasirašyti sutikimą, kad žinai apie alkoholio žalą sveikatai? Viską padarysim, kad tik tauta neprasigertų ir galėtume prisiimti laurus.
Šiandieninis balsavimas praktiškai į vienus vartus (92 – už, 3 – prieš, 8 – susilaikė) rodo vieną. Kova su alkoholiu ir moralizavimas – išskirtinai politikų veikla. Kam mąstyti visuomenei? Politikai patys už jus sugalvos, kas moralu, kas teisinga, o kas ne.
Niekas nesiginčija – problema dėl alkoholio suvartojimo Lietuvoje egzistuoja ir su ja kovoti reikia. Tačiau ir draudimus mes jau turime beveik visus. Prekybos laikas apribotas, reklama apribota, akcizas, lyginant su vidutinėmis pajamomis, vienas didžiausių Europoje. Gal reikia nustoti švaistytis naujais grasinimais ir įsiklausyti siūlymų, kaip efektyviau laikytis jau galiojančių ir vertinti iš visuomenės narių ateinančias iniciatyvas. Šioje kovoje svarbu ne tik galutinis rezultatas, svarbu ir tai, kaip jo pasiekiama. Auganti visuomenės savimonė visada duos daugiau rezultatų nei bevaisis malimasis darbo grupėse.
