Per pastaruosius aštuonerius metus Lietuva susitraukė daugiau kaip dešimtadaliu, per tą patį laikotarpį administracijos darbuotojų sumažėjo pusantro procento, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė.
„Suprantama, kad prisitaikymas prie demografinių pokyčių užtrunka, tačiau tiek centrinė, tiek regioninė valdžia turi prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Gyventojų per pastaruosius metus netekome tiek, kiek gyvena visame Pajūrio regione, visuomenė sensta, taigi, valdžios išlaikymas vienam dirbančiajam brangs. Džiugu tik, kad pagaliau savivaldybių vadovai tai suprato – pernai pastebimas ryškesnis savivaldybių bandymas optimizuoti darbuotojų skaičių, administracijos mažėjo 46 savivaldybėse. Vis dėlto, 12-oje savivaldybių administracijos pernai didėjo”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis.
Analizė rodo, kad vienas savivaldybės administracijos darbuotojas didžiuosiuose miestuose vidutiniškai aptarnauja 407 gyventojus: Vilniaus m. savivaldybėje vienai užimtai administracijos pareigybei tenka 626 gyventojai, Kauno m. – 470, Šiauliuose – 415, Klaipėdos m. – 353, Panevėžio m. – 379, Alytuje – 316.
Likusiose, 54 mažosiose šalies savivaldybėse vienas administracijos darbuotojas vidutiniškai aptarnauja 132 gyventojus. Mažiausiai gyventojų vienai užimtai savivaldybės administracijos pareigybei tenka mažiausiose savivaldybėse: Neringoje – 58 žmonės, Pagėgių – 60, Birštono – 78, Rietavo – 80.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas atkreipia dėmesį į savivaldybes, kuriose gyventojų yra panašiai, bet savivaldybių administracijų dydis skiriasi iki dviejų kartų. Pavyzdžiui, Telšių r. savivaldybėje buvo 338 užimtos pareigybės, o panašų gyventojų skaičių turinčiame Kretingos r. – 201. Kurortinėje Druskininkų savivaldybėje dirbo 108 darbuotojai, panašaus dydžio Visagine – 206. Prienų r. administracijoje buvo 139, Šakių r. – 228 užimtos pareigybės.
„Žinoma, dalis skirtumų gali atsirasti dėl formalių priežasčių, pavyzdžiui, ar savivaldybės įdarbina vairuotojus, valytojus, ar perka šias paslaugas. Tačiau gali būti ir taip, kad vienos savivaldybės efektyvina veiklą sparčiau nei kitos. Jei panašaus tipo ir dydžio savivaldybės turėtų panašaus dydžio administracijas, vien per 2018 m. teoriškai būtų buvę galima sutaupyti mažiausiai 12 milijonų eurų. Kyla klausimas, ar nebūtų efektyviau šiuos pinigus skirti geriausiems darbuotojams ar panaudoti kitoms savivaldybių išlaidoms“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto laikinoji prezidentė Edita Maslauskaitė.
Iš viso 60-yje šalies savivaldybių administracijų yra apie 12 900 užimtų pareigybių. Tai sudaro tik apie dešimtadalį visų savivaldybių viešojo sektoriaus darbuotojų, didžioji dalis kitų darbuotojų dirba savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, savivaldybių įmonėse.
Visą analizę „Kaip keičiasi savivaldybių administracijos?“ skaityti ir parsisiųsti galima čia.
