Darbo laiko modeliai pastaraisiais metais reikšmingai keitėsi ir vystėsi. Tai paskatino technologiniai pokyčiai, globalizacija, verslo perstruktūrizavimas, verslo veiklos organizavimo pokyčiai, padidėjęs paslaugų poreikis, didelė darbo jėgos įvairovė, vis įvairesnis individualus gyvenimo būdas ir požiūris į karjerą. Šiuos pokyčius atliepia lankstaus darbo laiko taikymo kuriama nauda tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
Tarptautinių apklausų duomenimis, darbuotojai yra linkę teikti prioritetą darbdaviams, kurie siūlo lanksčius darbo režimus, nes tai leidžia tinkamai derinti darbą ir laisvalaikį. Lankstus darbo laiko reguliavimas taip pat sudaro galimybę darbdaviams efektyviai paskirstyti darbo jėgą atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir pokyčius. Nors tyrimai rodo, kad lankstesnio darbo laiko reguliavimo reikia tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, įstatymų leidėjai yra linkę riboti darbuotojų ir darbdavių galimybes individualiai tartis, prisidengdami darbuotojų apsauga, kuri neretai darbuotojams gali ir pakenkti.
Europos Sąjungos (ES) teisė numato maksimalų darbo valandų skaičių per dieną ir savaitę, minimalų poilsio laiką tarp pamainų ir nustato ribojimus netipinėmis darbo valandomis (pavyzdžiui, darbui nakties laiku). Tuo siekiama užtikrinti minimalų darbuotojų apsaugos lygį, tačiau tai nebūtinai atitinka realius rinkos poreikius ir gali mažinti daryti darbo santykių stabilumą.
Nors ES reguliavimą reikia inkorporuoti į nacionalines teisines sistemas, tai nereiškia, kad visose valstybėse darbo laikas reguliuojamas vienodai. ES teisė neapima visų su darbo laiku susijusių reguliavimo aspektų, pavyzdžiui, darbo laiko sampratos, apmokėjimo už viršvalandžius trukmės ir kt. Šiame tyrime analizuojami darbo laiko apibrėžimo, budėjimo teisinio reguliavimo, poilsio ir darbo laiko, kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos ir kitų su darbo laiku susijusių teisinio reguliavimo aspektai, kurių nereguliuoja ES teisė. Lyginamoji teisinio reguliavimo griežtumo analizė sudaro prielaidas vertinti valstybių konkurencingumą ir nustatyti teisinio reguliavimo tobulinimo kryptis, nes griežtas darbo laiko teisinis reguliavimas yra susijęs su užimtumo lygiu, bendru vartojimo lygiu ir produktyvumu, taip pat su valstybės konkurencingumu regioniniu ir pasauliniu lygmeniu.
Tyrimo metu nustatyta, kad efektyvų darbo rinkos funkcionavimą, galimybę darbuojams ir darbdaviams efektyviai prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir patenkinti savo interesus lemia darbo laiko reguliavimo lankstumo lygmuo. ES teise nereglamentuojamų aspektų reguliavimas reikšmingai skiriasi tarp valstybių. Pavyzdžiui, skirtumai pastebimi dėl įstatymais numatytų viršvalandžių, darbo nakties metu ir darbo per poilsio dienas apmokėjimo tvarkos.
Šių aspektų reguliavimas daro įtaką ne tik darbo rinkų funkcionavimui, bet ir valstybės ekonomikai bei jos konkurencingumui regione ir ES lygmeniu. Analizė taip pat rodo, kad griežtas teisinis reguliavimas numatant draudimus dirbti tam tikromis dienomis, įstatymais numatant konkrečius apmokamų laisvadienių pagrindus neatitinkai šiuolaikinės darbo rinkos veikimo tendencijų.
Visą darbą „Darbo ir poilsio laiko balansas: kaip individualizuoti“ parsisiųti ir skaityti galima čia.
