Nuo naujų metų pradžios įsigaliojo itin svarbūs pokyčiai migracijos sistemoje: pradeda veikti nauja leidimų laikinai gyventi išdavimo per išorės paslaugų teikėjus (IPT) sistema, o leidimų išdavimo terminas trumpėja vienu mėnesiu.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) teigimu, padidins Lietuvos galimybes prisitraukti reikalingus darbuotojus iš užsienio, užtikrins, kad darbo rinkos poreikiai būtų atliepti greičiau.
Dokumentai išduodami dar būnant namuose
Iki šiol norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi užsienietis turėjo fiziškai atvykti į Lietuvą. Tam yra būtina viza, (išskyrus tuos šalių piliečius, kuriems taikomas bevizis režimas). Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs leidimų laikinai gyventi išdavimas per išorės paslaugų teikėjus leis užsieniečiui visas procedūras, reikalingas leidimui gauti, atlikti dar būnant užsienyje.
Ši nauja sistema padės Lietuvai konkurencinėje kovoje dėl darbo jėgos, leis Lietuvos įmonėms prisitraukti geriausius profesionalus, o trumpėjančios procedūros bei leidimų išdavimo terminai – lengviau atliepti nuolat besikeičiančius darbo rinkos poreikius.
Sistemos įdiegimas yra svarbus ir dėl dar vienos priežasties. LLRI savo tyrimų metu nustatė, jog informacija apie vizos panaikinimą nėra dalinamasi Šengeno informacinėje sistemoje. Tad darbo vizos įrankiu buvo dažnai piktnaudžiaujama siekiant patekti į kitas Šengeno zonos šalis.
Informacija apie leidimo laikinai gyventi galiojimą ir jo panaikinimą Šengeno informacinėje sistemoje yra dalinamasi. Taigi leidimo laikinai gyventi naudojimas kaip pagrindinio migracijos įrankio yra pozityvus pokytis, siekiant pritraukti būtent Lietuvoje norinčius gyventi ir dirbti užsieniečius.
Trumpesni leidimų išdavimo terminai padės atliepti rinkos poreikius
Kartu nuo naujų metų įsigaliojo ir vienu mėnesiu sutrumpinti leidimo laikinai gyventi išdavimo terminai. Aukštos kvalifikacijos darbuotojams dokumentas bus išduodamas per du mėnesius, o vidutinės bei žemos kvalifikacijos darbuotojams per du mėnesius. Anksčiau šie dokumentai buvo išduodami atitinkamai per tris ir keturis mėnesius.
Trumpesni terminai leis darbuotojų stokojančioms įmonėms greičiau įdarbinti trūkstamus darbuotojus. Greitėjant užsieniečių įdarbinimo procedūroms, sudaromos palankesnės sąlygos atliepti rinkos poreikius.
Vis dėlto, nors mėnesiu sutrumpinami terminai yra pozityvus pokytis, būtina surasti būdą šiuos terminus trumpinti dar labiau. Trijų ar dviejų mėnesių terminas vis tiek yra gerokai per ilgas trūkstamam darbuotojui įdarbinti. Tikslu turėtų tapti ne ilgiau mėnesio trunkančios procedūros.
Svarbu žengti toliau
Nors praėjusių metų viduryje priimti ir nuo pernai rugpjūčio bei šių metų sausio įsigalioję pakeitimai yra reikšmingi trumpinant biurokratines procedūras darbuotojams iš trečiųjų šalių įdarbinti, ties jais sustoti nereikėtų.
Lietuvoje vis dar jaučiamas didelis darbuotojų stygius, mažėjant nedarbui laisvų darbo vietų lygis išliko sąlyginai aukštas. Net jei dėl ekonominio sulėtėjimo šis poreikis sumažėtų, svarbu užtikrinti, kad migracijos sistema leistų savalaikiai atsiliepti į realius poreikius, kokie jie bebūtų. Ateityje konkurencija dėl darbuotojų pritraukimo išsivysčiusiose šalyse tik aštrės. Nors varžytis dėl darbuotojų teks įmonėms, pati migracijos sistema turi būti konkurencinga – tai yra, lengvai prieinama, greita ir paprasta – leidžianti darbdaviams atsiliepti į rinkos poreikius, o valstybės tarnautojams – džiaugtis ir didžiuotis kuriama verte visuomenei.
