Siekiant panaudoti sėkmingą darbo migracijos sistemos pertvarkos patirtį visai valstybės tarnybos reformai, trečiadienį Seime įvyko Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir Seimo Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti vadovo parlamentaro Justo Džiugelio inicijuota apskritojo stalo diskusija: „Vertę visuomenei kurianti darbo migracijos sistema – misija įmanoma“.
Parsisiųskite leidinį
LLRI nuotr.
Po ilgų diskusijų Seime 2022 m. vasarą priėmus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ) pakeitimus, sumažinta administracinė našta ir sudarytos palankesnės trūkstamų darbuotojų įdarbinimo sąlygos. Nuo ateinančių metų vienu mėnesiu sutrumpės leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo terminai, juos bus galima gauti dar būnant užsienyje.
Todėl LLRI prezidentė Elena Leontjeva diskusijos metu džiaugėsi įvykusiais pokyčiais ir teigė, kad ši geroji praktika turi būti pritaikyta pertvarkant ir kitas valstybės tarnybos sritis.
„Įvykę pokyčiai yra svarbūs valstybės institucijoms ir privačiam verslui – visos darbo migracijos procedūros sutrumpintos bent vienu mėnesiu, o tai yra didžiuliai sutaupymai valstybės mastu. Tai įsisenėjusių darbo rinkos problemų sprendimas. Jeigu ateityje žengsime ir kitus pribrendusius žingsnius, pavyzdžiui, atleisime valstybės institucijas nuo pareigos tikrinti atvažiuojančių žmonių kvalifikaciją ir patirtį, perkeldami šią pareigą darbdaviui, atrišime pačių valstybės tarnautojų rankas, sutaupysime išteklius, kurie taip reikalingi būtinoms valstybės funkcijoms“, – Seimo Lietuvos Tarybos salėje sakė E. Leontjeva.
LLRI nuotr.
Diskusijos dalyviai akcentavo, kad per metus pasikeitė požiūris į darbo migraciją ir atvertos galimybės dar labiau supaprastinti visas procedūras, atsisakyti neveiksmingų bei kenksmingų įrankių. Žadama peržiūrėti kvotas, rimtai svarstyti naudojamų profesijų sąrašų reikalingumą ir pan. Jau įvykę patobulinimai įkvepia ne tik privataus sektoriaus atstovus, bet ir valstybės tarnautojus, nes leidžia koncentruotis į prasmingus ir vertę kuriančius darbus.
Dalis UTPĮ pataisų įsigaliojo dar nuo šių metų rugpjūčio. Tuomet buvo panaikintas Patvirtintų įmonių sąrašas, kuriame esantiems verslams buvo leidžiama užsieniečius įdarbinti supaprastinta tvarka ir ši tvarka tapo prieinama visoms Lietuvos įmonėms. Ribotos galimybės atsidurti šiame sąraše ir tai, kad jo administravimas buvo pavestas tokio pobūdžio funkcijų specifikos neatitinkančiam Migracijos departamentui, lėmė, kad sąrašo naudojimas tapo brangiu ir visiškai neefektyviu instrumentu. Šios įstaigos vadovės Evelinos Gudzinskaitės vertinimu, galiausiai priimtas sprendimas atsisakyti šio įrankio, kaip visiškai neefektyvios funkcijos.
LLRI nuotr.
„Prieš keletą metų matant, kad imigracija auga, o pareigų Migracijos departamente tik augo, buvo nuspręsta sukurti mechanizmą, kuris turėjo palengvinti biurokratiją. Tai buvo Patvirtintų įmonių sąrašas, kuriuo siekta išryškinti įmones, kurios neturi skolų ir atveža daug užsieniečių. Siekta palengvinti gyvenimą joms, įtraukiant į baltąjį sąrašą“, – pasakojo ji.
„Tai, kas turėjo virsti palengvinimu, iš tikrųjų virto rykšte mums patiems. Nes su įmonių įtraukimu į sąrašą turėjo nuolat dirbti trys žmonės. Ir mes visiškai nesitikėjome, kad prasidės bylos teismuose, didžiulė našta mūsų teisinei sistemai ir finansams. Tai pavyzdys, kai gera iniciatyva išvirto į blogą“, – prisiminė E. Gudzinskaitė.
Ragina atsisakyti ir Trūkstamų profesijų sąrašo
Darbo migracijos kokybę ir efektyvumą analizuojantis LLRI jaunesnysis ekspertas Rokas Subačius akcentavo, kad nustatant naujas reguliacines procedūras, visada būtina kelti klausimą, kokio rezultato siekiama pritaikant konkretų reikalavimą bei įsitikinti, ar tai yra efektyvi priemonė norint pasiekti užsibrėžtą tikslą.
„Pavyzdžiui, trūkstamas profesijų sąrašas yra dar vienas įrankis, atsiradęs, kaip palengvinanti priemonė. Tačiau jį sudarinėjant, siekiama numatyti, kokių profesijų truks per ateinančius metus. Tai kopimas į kalną, taip ir nepasiekiant viršūnės. Nes situacija rinkoje nuolat besikeičianti. Šalies mastu pasakyti, kokių profesijų truks, neįmanoma“, – tvirtino R. Subačius.
LLRI nuotr.
Tai, kad verslo poreikius numatyti iš anksto yra sudėtinga, pabrėžė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas. Galimybę įvertinti, kokių konkrečių darbuotojų trūksta įmonei, jis ragino palikti pačiam verslui, kadangi būtent jie patys geriausiai žino savo poreikius. Trūkstamų profesijų sąrašo darbdavių atstovas apskritai siūlė atsisakyti.
„Darbdavys sprendžia, ko jam reikia, kiek jam reikia. Kaip mes galime numatyti, kas bus už pusės metų. Pažiūrėkite, kaip keičiasi geopolitika. Viena šalis, kuri gamino, kita resursus tiekė. Dabar viskas griūna, tiekimo grandinės griūna. Reiškia, kad labai greitai ir operatyviai atsiras nauji verslai“, – kalbėjo D. Arlauskas.
LLRI nuotr.
Šių metų pradžioje buvo suburta Darbo rinkos problemoms spręsti skirta parlamentinė grupė, kuri iki metų pabaigos planuoja pateikti veiklos išvadas ir rekomendacijas. Jai vadovaujantis Justas Džiugelis užsiminė, kad dalis siūlymų bus susiję būtent su Trūkstamų profesijų sąrašu.
„Esame finišo tiesiojoje su rekomendacinio pobūdžio dokumento rengimu Seimo valdybai. Ten taip pat nuguls siūlymas, kad turėtų būti atsisakoma sąrašų. Jeigu šiam sprendimui darbo grupė pritars, tai turėtų būti labai aiški politinė valia imtis kitų žingsnių, prašant atsakingų ministerijų parengti šiuos pokyčius“, – tikino J. Džiugelis.
Taip pat planuojama peržiūrėti ir kvotų sistemą. Ekspertai ir su migracijos sistema dirbantys valstybes tarnautojai pripažįsta, jog šis įrankis yra neveikiantis. Šiais metais kvota paslaugų sektoriui buvo išnaudota rugpjūčio mėn., praėjusiais metai ji buvo išnaudota metų viduryje. Išnaudojus kvotą, kuri taikoma norint paprasčiau įdarbinti trūkstamą darbuotoją, Užimtumo tarnyba užplūsta papildomų prašymų lavina, tuomet pasunkėja tiek šios institucijos, tiek užsieniečius norinčių įdarbinti įmonių darbas. Diskusijos metu kvotų sistemą peržiūrėti iki balandžio mėn. pasižadėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Vytautas Šilinskas.
„Mes planuojame peržiūrėti kvotų aprašą. Mes sutinkame, kad jis nepasiekė savo tikslų. Planuojame jį peržiūrėti. Kvietėme darbdavių, darbuotojų atstovus teikti pasiūlymus. Esu užsibrėžęs, kad iki kitų metų balandžio reikėtų juos pasitvirtinti“, – kalbėjo viceministras V. Šilinskas.
Apskritojo stalo diskusijoje taip pat dalyvavo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Ekonomikos ir inovacijų vyresnioji patarėja Agnė Kavaliauskienė bei Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vadovė Alma Bulkevičienė, Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė bei Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė. Taip pat diskusijoje dalyvavo atstovai iš Lietuvos darbdavių konfederacijos bei Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos bei privataus sektoriaus, tai yra darbdaviai tiesiogiai dirbantys su Lietuvos darbo migracijos sistema.
LLRI nuotr.
Leidinį „Vertę visuomenei kurianti darbo migracijos sistema – misija įmanoma“, kuriame pateikiama Lietuvos darbo migracijoje naudojamų įrankių analizė, parsisiųskite šioje nuorodoje.
Projektą remia
