Kanados smegenų centro „Fraser Institute“ skelbiamo Pasaulio ekonominės laisvės indekso duomenys rodo, kad ekonominės laisvės lygis pasaulyje krito rekordiškai. Lietuva iškrito iš stipriausiai ekonominę laisvę ginančių valstybių dešimtuko ir užima 12 vietą iš 165 valstybių ir teritorijų, praneša Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Praėjusiais metais šalis buvo pakilusi į 8 vietą.
Nepaisant to, kad rugsėjį paskelbtas Pasaulio ekonominės laisvės indeksas remiasi 2020 m. duomenimis, jis leidžia užčiuopti tendenciją – valdžios sektoriui augant, gyventojams ir įmonėms kvėpuoti darosi vis sunkiau. Daugiausiai tam įtakos, „Fraser Institute“ analitikų teigimu, turėjo COVID-19 pandemija. Nuo vertinimo, tinkamų ar ne priemonių šalių vyriausybės ėmėsi koronaviruso plitimui stabdyti, institutas atsiriboja – tai esą spręsti turi mokslininkai ir sveikatos organizacijos.
Visgi pabrėžia: sparčiai augusios valdžios sektoriaus išlaidos, judėjimo draudimai gyventojams, veiklos apribojimai įmonėms ir organizacijoms yra neabejotina priežastis to, kad ekonominės laisvės lygis pasaulyje smarkiai krito. „Šiuo metu esame toje pačioje duobėje, į kurį įpuolę buvome 2008-ųjų finansų krizės metais. Tik šį kartą duobė tris kartus didesnė“, – sakė LLRI komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė.
2022 m. Pasaulio ekonominės laisvės indekse Lietuva surinko 7,82 balo iš 10. Tai išstūmė šalį iš stipriausiai ekonominę laisvę ginančių šalių dešimtuko. Daugiausiai balų Lietuva gavo stabilios pinigų politikos srityje (9,2 iš 10 balų), o mažiausiai – valdžios sektoriaus dydžio (6,6 iš 10 balų) ir darbo rinkos bei verslo reguliavimo srityse (7,7 iš 10 balų).
Didžiausią žingsnį atgal Lietuva žengė pagal valdžios sektoriaus dydžio kriterijų – iki pandemijos turėtą 39 vietą, iškeitė net į 87-ą iš 165 valstybių ir šiuo metu rikiuojasi greta tokių valstybių kaip Brazilija, Botsvana, Zambija.
Kita Lietuvai svarbi sritis – reguliavimai. Ekonominės laisvės indekso sudarytojų teigimu, įmonėms Lietuvoje tenkanti administracinė ir prisitaikymo prie naujų reguliavimų našta vis dar išlieka sunki, erdvė kurti ir lanksčiai reaguoti į besikeičiančius rinkos poreikius – ribota. Pagal įmonėms tenkančią administracinę naštą Lietuva užima 21 vietą, o darbo rinkos reguliavimų srityje – 74 vietą pasaulyje. Vos 3,8 balus iš 10 mūsų šalis gavo pagal administracinių reikalavimų, 4,97 balus – pagal įdarbinimo ir atleidimo procedūrų kriterijų.
Pirmąsias Pasaulio ekonominės laisvės indekso vietas kaip ir praėjusiais metais dalinasi Honkongas ir Singapūras, toliau rikiuojasi Šveicarija ir Naujoji Zelandija, penketuką užbaigia Danija.
Iš 13 vietos į 8 indekse kyla Estija, Latvija iš 20 į 16. 75 vietą užėmusi Lenkija krenta į 80. Ekonominę laisvę matuojančio indekso pabaigoje – tokios šalys kaip Argentina, Sirija, Zimbabvė, Sudanas, Venesuela. Japonija Pasauliniame ekonominės laisvės indekse užima 12-ą, Vokietija – 25-ą, Italija – 44-ą, Prancūzija – 54-ą, Meksika – 64-ą, Rusija – 100-ąją, Indija – 89-ą, Kinija – 116-ą vietas.
Pasaulio ekonominės laisvės indeksą „Fraser Institute“ kiekvienais metais rengia bendradarbiaudamas su „Economic Freedom Network“ tinklui priklausančiu LLRI ir kitais nepriklausomais mokslinių tyrimų institutais iš beveik 100 pasaulio šalių.
Šalies ekonominės laisvės vertinimui naudojami rodikliai, kurie šalies ekonominę laisvę matuoja penkiose srityse: valdžios sektoriaus dydis ir aprėptis; teisėtvarkos sistema ir nuosavybės teisių apsauga; stabili pinigų politika; užsienio prekybos laisvė; skolinimosi, darbo rinkos bei verslo reguliavimas.
Visą indeksą rasite šioje nuorodoje.
