PARSISIŲSKITE EKSPERTIZĘ
Įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ siūloma sugriežtinti darbo migracijos reguliavimą. Priėmus numatomus pakeitimus, darbdaviai privalės pateikti informaciją apie užsieniečio kvalifikaciją ir jo turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu. Iki šiol, siekiant mažesnės administracinės naštos, būdavo galima pateikti vieną iš jų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Elenos Leontjevos teigimu, įstatymo projekto rengėjai nepateikė argumentų, kaip atsisakius šiuo metu galiojančios tvarkos pagerės geopolitinių rizikų valdymas. Atvirkščiai, valstybės institucijos privalės užsiimti joms nebūdingomis funkcijomis, o ištekliai, kurie galėtų būti skirti saugumo ir kitoms jautrioms patikroms stiprinti, bus skirti tikrinti diplomus bei darbo pažymas. Priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus, prievolė tikrinti dokumentus, susijusius su darbuotojo kvalifikacija, apkraus Migracijos departamentą jam nebūdingomis ir realios naudos nenešančiomis funkcijomis.
PARSISIŲSKITE EKSPERTIZĘ
„Migracijos sistemoje naudojami įrankiai turi atliepti geopolitinę situaciją bei Lietuvos ūkio ir gyventojų poreikius. Šiuo laikotarpiu būtina sutelkti valstybės išteklius į atvykstančiųjų žmonių saugumo ir kitas dėl geopolitinių rizikų aktualias patikras, o ne įvedinėti naujus, beprasmius ir brangiai kainuojančius reguliavimus”, – teigė E. Leontjeva.
Įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti metinę apie 1,4 proc. populiacijos siekiančią kvotą užsieniečiams, kuriems tais metais buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. LLRI ekspertas Ernestas Einoris sako, kad verta svarstyti neįskaičiuoti į kvotos apimtį tų užsieniečių, kurie dirbtų ir gyventų savivaldybėse, kur gyventojų sparčiai mažėja.
„Tai leistų regioniniam verslui lengviau rasti darbuotojų, kurių trūkumas ypač opus dėl neigiamų demografinių tendencijų. Be to, didesnis darbuotojų skaičius regionuose prisidėtų prie regioninių savivaldybių biudžetų dėl sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio”, – sakė LLRI ekspertas.
Tokia aktyvi darbo migracijos regioninė politika pasaulyje nėra naujiena. „Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija mini tokias šalis kaip Japoniją, kurios dalyje teritorijų darbo migrantams siūlomos paskatos atvykti arba likti kaimo regionuose. Korėja turi darbo jėgos migracijos programą sezoniniams darbuotojams kaimo vietovėse, administruojamą savivaldybių. Australijoje darbo migrantams kuriamos paskatos pasilikti ilgesniam laikui kaimo vietovėje, vėliau leidžiant persikelti į kitas šalies dalis“, – kalbėjo E. Einoris.
PARSISIŲSKITE EKSPERTIZĘ
