Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Projekto autoriai siekia dviejų tikslų: mažinti nelegalaus darbo mastą Lietuvoje ir, kaip reikalauja Europos Sąjungos Direktyva 2009/52/EB, sumažinti nelegalią imigraciją, uždraudžiant nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbą.
Direktyva 2009/EB/25 yra skirta trečiųjų šalių piliečiams, o ne Lietuvos (ar ES) piliečiams
Atkreipiame dėmesį, kad Direktyva 2009/52/EB draudžia nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbą ir įpareigoja valstybes nares imtis numatytų sankcijų prieš darbdavius, kurie pažeidžia šį draudimą. Projekte įtvirtinamos finansinės ir kitos sankcijos yra priemonės, kurių valstybės narės yra reikalaujamos imtis, kad atgrasytų darbdavius nuo nelegalaus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo ir kovotų su nelegalia imigracija. Direktyvoje numatomų sankcijų griežtumas yra laikomas pateisinamu būtent dėl siekiamo tikslo – nelegalios imigracijos mažinimo.
Projekte siūlomos sankcijos yra nepagrįstos, žalingos valstybei ir patiems darbuotojams
Projekto autoriai nelegalaus darbo mastą Lietuvoje siekia mažinti pasitelkdami Direktyvos 2009/52/EB numatytas priemones, kurios pritaikytos atgrasyti ES šalių darbdavius nuo nelegalaus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo ir šitaip mažinti nelegalią imigraciją į ES šalis. Būtent šio tikslo atžvilgiu, o ne nelegalaus darbo mažinimui apskritai, įtvirtintos sankcijos Direktyvoje yra laikomos proporcingomis.
Reikėtų svarstyti, ar galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti subsidijas ar išmokas iš valstybės ar Europos Sąjungos lėšų yra tinkamos priemonės nelegaliam darbui šalyje mažinti. „Policiniai“ problemų sprendimo būdai kovoja tik su pasekmėmis, o ne su problemos priežastimis. Atkreipiame dėmesį, kad nelegalaus darbo mastą sukuria didėjantis nedarbas, o šis kyla iš nepalankių ekonominei veiklai sąlygų. Todėl priemonės kovai su nelegaliu darbu neturėtų remtis finansinėmis sankcijomis ir draudimais veikti. Nors nedarbo lygis šalyje tiesiogiai priklauso nuo ekonominės situacijos, nuo sukuriamų ir panaikinamų darbo vietų skaičiaus, valdžia turi priemonių ir svertų daryti įtaką nedarbo lygiui ilgalaikėje perspektyvoje. Šios priemonės yra orientuotos į sąlygų ekonominei veiklai kurti ir plėtoti gerinimą, darbo rinkos suvaržymų, nedarbo draudimo išmokų, administracinės ir mokestinės naštos veikiančiajam mažinimą.
Tai, kad Projekto 6.3 str. numatomos priemonės yra laikomos proporcingomis siekiant nelegalaus trečiųjų šalių piliečių darbo uždraudimo, nereiškia, kad jos yra tinkamos ar proporcingos baudžiant už nelegalų darbą Lietuvos (ir ES) piliečius. Siūlomos sankcijos darbdaviui, nelegaliai samdžiusiam darbuotoją, drausti iki 5 metų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar gauti valstybės ar ES subsidijas, grąžinti iš viešųjų finansų gautas išmokas yra nepagrįstos, žalingos valstybei ir patiems darbuotojams.
Skyrus darbdaviui finansinę baudą ir jam įvykdžius kitus reikalavimus dėl padaryto pažeidimo, darbdaviui net 5 m. galima apriboti teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Atkreipiame dėmesį, kad viešųjų pirkimų (toliau – VP) sistema yra sukurta siekiant taupesnio ir efektyvesnio mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo. Kuo didesnis VP sistemoje dalyvaujančių pardavėjų skaičius yra šios sistemos siekiamybė, o teisė dalyvauti VP sistemoje nėra ir negali būti traktuojama kaip išskirtinė teisė ar privilegija, kurią individualiems verslams galima suteikti (ar atimti). VP tikslas yra įsigyti pigią ir kokybišką paslaugą, taupant mokesčių mokėtojų lėšas. Uždraudus individualiems verslams dalyvauti VP sistemoje, valstybė potencialiai mažina konkurenciją tarp tiekėjų, didina perkamų produktų kainą ir taip veikia priešingai VP sistemos tikslams.
Lietuvos valstybei gali grėsti ES sankcijos už neįgyvendintus ES finansuojamus projektus, jei tokius projektus įgyvendinantis darbdavys bus pripažintas samdęs nelegalius darbuotojus ir jau gautas išmokas projekto įgyvendinimui turės grąžinti. Taip pat tikėtina, kad bet kuris pažeidėju pripažintas darbdavys, vienu metu įdarbina ir legaliai, ir nelegaliai samdomus darbuotojus. Todėl nuo sankcijų (ES paramos nesuteikimas, draudimas dalyvauti VP) darbdaviui nukentėtų ir legaliai samdomi darbuotojai.
Be to, Projekto 6.3 str. numatytos priemonės taip pat negali būti laikomos tinkamomis dėl jų nevienodo poveikio darbdaviams, t. y. šios priemonės nevienodai aktualios skirtingiems darbdaviams. Yra įmonių, kurios didelę lėšų dalį gauna iš VP, ir tokių sankcijų grėsmė jų sprendimus galėtų paveikti. Tačiau daugybė įmonių nesiūlo paslaugų ir prekių valstybei, nesiekia valstybės subsidijų ar išmokų, neteikia paraiškų ES fondams, todėl minėtame straipsnyje įtvirtintos sankcijos nepasieks Projekto autorių siekiamų tikslų.
Atsižvelgdami į tai, siūlome įgyvendinant Direktyvą 2009/52/EB apsiriboti tiksline Direktyvos reguliavimo sritimi – nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo draudimu ir netaikyti jos nustatytų priemonių plačiau nei reikalaujama, t. y. ES ir Lietuvos piliečių nelegalaus darbo problemų sprendimams.
