Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siekiant paskatinti bedarbių integraciją į darbo rinką, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pabrėžia, kad svarbu ne tik padėti žmonėms įgyti kvalifikaciją, bet ir padidinti jų motyvaciją grįžti į darbo rinką. Šiuo metu bedarbio finansinė motyvacija pradėti dirbti yra vidutiniškai 13,4 proc. mažesnė nei darbo neturinčio europiečio.
Ekonomikai sparčiai augant ir atsirandant vis daugiau laisvų darbo vietų, bedarbių skaičius Lietuvoje išliko gana didelis. Viena iš tai lėmusių aplinkybių, LLRI ekspertų teigimu, menka šalies gyventojų motyvacija įsilieti į darbo rinką.
„Dalis iš šiuo metu nedirbančių ir darbo neieškančių žmonių yra pakliuvę į nedarbo spąstus – 2020 m. šie Lietuvoje siekė 86,9 proc. Kitaip tariant, pajamos, kurias bedarbis gautų įsidarbinęs, būtų vos didesnės nei jo gaunama socialinė parama“, – pabrėžė LLRI vadovė Elena Leontjeva. Euro zonoje nedarbo spąstai siekia 73,5 proc.
„Nedarbo spąstus padidina baimė prarasti įvairias lengvatas, suteikiamas darbą praradusiems nepasiturintiems asmenims, o taip pat nenoras prarasti laisvą laiką, kurį galima panaudoti namų ūkio labui, vaikų priežiūrai. Tad žmogui atrodo palankiau gyventi iš socialinių išmokų ir nedirbti, – akcentavo E. Leontjeva. – Deja, nedirbantiems žmonėms neretai naudingiau įsitraukti į šešėlinę veiklą, taip prisiduriant prie gaunamų išmokų.“
LLRI pabrėžia: kuo greičiau žmogus grįžta į darbo rinką, tuo mažiau jis praranda įgūdžių ir socialinių kompetencijų, ryšių, būtinų darbui. Todėl ekspertai siūlo keisti ilgą pašalpos mokėjimą darbo sutarties pasirašymo premija, išmokant likusią bedarbio išmokos dalį iš karto po įsidarbinimo. Darbo kontrakto pasirašymo premijos pritaikymas padėtų spręsti ilgalaikių bedarbių problemą. Žmonės būtų motyvuojami ne laukti kasmėnesinių valstybės mokamų išmokų, o kuo greičiau įsidarbinti.
„Nedarbo spąstų sumažinimas yra valdžios valioje – kadangi ji šiandien nustato tiek minimalaus atlyginimo dydį, tiek nuo atlyginimo sumokamus mokesčius bei nedarbo išmokų dydžius, mokėjimo trukmę bei sąlygas, – sakė LLRI prezidentė. – Taigi nuo valdžios sprendimų didele dalimi priklauso ir žmogaus motyvacija ar demotyvacija grįžti į darbo rinką. Jeigu žmogus laukia devynis mėnesius, kad „neprarastų“ visų pašalpų, laikui praėjus jis praranda gerokai daugiau: darbo įgūdžius ir socialinius ryšius. Tuomet jam iš tiesų sunku būna rasti darbą.“
Nedarbo spąstai mažėtų didinant neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), ir, priešingai nei minimalios mėnesinės algos kėlimo atveju, didesnio NPD įtaka nedarbo spąstų mažėjimui būtų ilgalaikė. LLRI siūlo kurti lankstesnes darbo formas ir sąlygas, kurios leistų žmonėms prisidurti legaliai, o taip pat naikinti socialinių draudimo įmokų „grindis“. Darbuotojams taip būtų lengviau įsidarbinti nepilnam darbo krūviui, padidėtų jų mobilumas, būtų lengviau išsirinkti žmogaus įgūdžius ir interesus atitinkantį darbą.
„Žmogui tai reikštų galimybes visavertiškai dalyvauti ekonominiame gyvenime, tobulėti bei išsipildyti kaip asmenybei, dalyvaujant darbo rinkoje, ir judėti aukštesnių pajamų link“, – teigė E. Leontjeva.
Su studija „Nedarbo spąstai Lietuvoje: kaip iš jų išsilaisvinti?“ galite susipažinti šioje nuorodoje.
