Minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimas negarantuos mažiausiai uždirbantiems gyventojams pajamų augimo, nes privataus sektoriaus įmonės gali būti priverstos trumpinti darbo laiką ar net atleisti darbuotojus. Tuo tarpu neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) padidinimas užtikrintų, kad padidės MMA uždirbančių gyventojų pajamos į rankas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ragina atsisakyti planų didinti MMA iki 1000 litų ir vietoje to didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Padidinus neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) iki dabartinio MMA dydžio (850 litų), darbuotojo pajamos į rankas išaugtų nuo 715 iki 774 litų, o mokestinė našta sumažėtų. Laimėtų visi – ir darbuotojai, ir darbdaviai, teigia LLRI.
„Politikams nusprendus didinti MMA, privačios įmonės juk nepradeda produktyviau dirbti, neišauga jų apyvarta, tad ir neatsiranda šaltinio mokėti padidintoms algoms. Viešajame sektoriuje MMA didinimui reikiamas lėšas tikimasi gauti iš mokesčių mokėtojų kišenės. O iš kur paimti pinigų smulkiems verslininkams? Kelti kainas? – klausia Žilvinas Šilėnas, LLRI prezidentas. – Jei valdžia nori didinti atlyginimus vien viešajame sektoriuje, ji tai gali daryti tiesiogiai, o ne per MMA kėlimą ir ūkio išbalansavimą.“
Taip pat LLRI pastebi, kad Finansų ministerijos prognozės padidinus MMA surinkti daugiau mokesčių nuo atlyginimų yra nepagrįstos, nes neatsižvelgiama į neigiamas šio sprendimo pasekmes darbo rinkai – etatų mažinimą, atleidimus ar įmonių bankrotą. Kai atlyginimai kyla, nes ekonomika auga po 8-9 proc., mokesčių surenkama daugiau. O jei ūkiui beatsigaunant po krizės atlyginimai yra dirbtinai didinami, galima tikėtis ne daugiau mokestinių pajamų, o daugiau bankrotų ir šešėlinės ekonomikos.
„Jeigu valdžia nori būti dosni, ji gali tai daryti ne svetima, bet savo sąskaita: padidindama NPD ir tokiu būdu sumažindama mažiausiai uždirbančių gyventojų sumokamus mokesčius. Skirtingai nuo MMA didinimo, kuris gali atsigręžti prieš pačius žmones darbo laiko trumpinimu ar atleidimais, NPD didinimas yra garantuotas būdas padidinti žmonių pajamas be nepageidautinų pasekmių dirbantiesiems ir ekonomikai“, – teigia LLRI vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva.
Taip pat LLRI ragina įvertinti MMA didinimo iki 850 litų padarinius ekonomikai ir įvertinti tolesnio MMA kėlimo pasekmes. Lietuvos pramonininkų konfederacijos įmonių apklausa parodė, kad pakėlus MMA nuo 800 Lt iki 850 Lt neigiamą poveikį patyrė 8 proc. didžiųjų šalies įmonių. Padidinus MMA iki 1000 Lt, su sunkumais susidurtų daugiau nei 30 proc. įmonių, t.y. trečdalis didžiųjų įmonių. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojo A.Mackevičiaus skaičiavimu, MMA padidinus iki 1000 litų apie 20 proc. smulkaus verslo įmonių turėtų nutraukti veiklą.
