LLRI rekomenduoja netrumpinti dabar galiojančių terminų dėl streiko pripažinimo neteisėtu nagrinėjimui ir dėl teisės atidėti ar sustabdyti streiką. Siūlomi trumpesni terminai teisminiame ginčo nagrinėjime neužtikrina nei darbuotojų, nei darbdavių tinkamos interesų gynybos.
LLRI rekomenduoja netrumpinti dabar galiojančių terminų dėl streiko pripažinimo neteisėtu nagrinėjimui ir dėl teisės atidėti ar sustabdyti streiką. Siūlomi trumpesni terminai teisminiame ginčo nagrinėjime neužtikrina nei darbuotojų, nei darbdavių tinkamos interesų gynybos.
Toliau – LLRI pastabos, kurios buvo pateiktos Seimo ekonomikos komitetui, Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetui, Ministro Pirmininko tarnybai ir Trišalei tarybai.
***
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Darbo kodekso 81 str. pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir teikia pastabas ir pasiūlymus.
Projektu siūloma nuo dešimties iki vienos dienos sutrumpinti laikotarpį bylos dėl streiko pripažinimo neteisėtu nagrinėjimui, taip pat suteikti teisę atidėti ar sustabdyti streiką ne trisdešimt, o tik penkiolika dienų. Užregistruotas ir pasiūlymas dėl Projekto – keisti trumpinamą laikotarpį dėl streiko pripažinimo neteisėtu nagrinėjimui iki penkių dienų, o ne vienos.
LLRI atkreipia dėmesį, kad siūlomi trumpesni terminai teisminiame ginčo nagrinėjime neužtikrina nei darbuotojų, nei darbdavių tinkamos interesų gynybos, prieštarauja civilinio proceso principams bei netinkamai įvertina streiko atidėjimą ar sustabdymą kaip laikinąją apsaugos priemonę, subjektų, kurių teisėms apsaugoti ji nustatyta, atžvilgiu.
Dėl Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatų sistemiškumo
Procesiniai terminai, nustatyti skirtingose teisės šakose, yra sistemiški ir tarpusavyje susiję. Bylos dėl streiko pripažinimo neteisėtu nagrinėjamos ieškinio teisenai nustatyta tvarka, t.y. joms taikomas Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), kuris turi viršenybę prieš kitus įstatymus (1.2 str.). Todėl, kaip teisingai pažymėta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje (2011-08-17, Nr. XIP-3423(2)), „nustatant procesinių terminų Darbo kodekse taisykles atsižvelgtina į Civilinio proceso kodekse nustatytus terminus“.
CPK atitinkami terminai nustatyti neatsitiktinai, jie užtikrina, kad būtų tinkamai laikomasi būtinų principų ir procedūrų. Nagrinėjant ginčą teisme būtina užtikrinti civilinio proceso principus – rungimosi (12 str.), dispozityvumo (13 str.) ir betarpiškumo (14 str.) bei šalių procesines teises: „susipažinti su bylos medžiaga, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas“ (42 str.). Šioms procesinėms teisėms įgyvendinti bei teismo posėdžiui pasirengti reikalingas laikas.
Vienos ar kelių kalendorinių dienų (Darbo kodekso specifika skaičiuoti dienas kalendorinėmis dienomis) bylos nagrinėjimo terminas neproporcingai apkrautų ir sutrikdytų planingą teismo darbą, suvaržytų šalių procesines teises bei neužtikrintų šalių pareigų procese vykdymo. Abejotina, kad kuri iš ginčo šalių siekia skuboto sprendimo priėmimo, o ne tinkamo ginčo išnagrinėjimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK 7 str. nustato svertus ekonomiškam bylos procesui – įpareigoja teismą imtis priemonių, jog teismo procesas nebūtų vilkinamas, ir siekti bylos išnagrinėjimo per vieną posėdį, su sąlyga, kad tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Taigi, per kokį laiko tarpą byla būtų išnagrinėta tinkamai proceso metu sprendžia teismas, atsižvelgdamas į šalių interesus ginče. Būtent todėl įstatymu suvaržyti šalių interesų gynimą laike negali būti traktuojamas kaip teisių įgyvendinimo palengvinimas. Tai, greičiau, apsunkinimas darbdaviui ginčyti streiko teisėtumą, o darbuotojams pareikšti atsikirtimus.
Siūlome nepritarti Darbo kodekso 81.1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir nekeisti Darbo kodekse numatyto termino byloms dėl streiko pripažinimo neteisėtu nagrinėjimui.
Dėl teismo teisės streiką atidėti ar sustabdyti
Darbo kodekso 81.4 str. nuostata įtvirtina galimybę teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atidėti dar neprasidėjusį streiką, o prasidėjusį – sustabdyti trisdešimčiai dienų. Siūloma šį terminą trumpinti iki penkiolikos dienų.
Aiškinamajame rašte iniciatoriai nepagrindžia dėl kokių priežasčių būtina keisti galiojantį terminą. Referuojama į vieną praktinį atvejį, iš kurio daroma išvada, kad teismai gina išimtinai darbdavių interesus. Tačiau įvertinus teisinį streiko atidėjimo ar sustabdymo reguliavimą, akivaizdu, kad ši priemonė taikoma su konkrečiu darbo santykių ginču nesusijusių asmenų apsaugos atžvilgiu.
Reguliavimo, taikomo visiems rinkos subjektams, kūrimas pagrįstas vieno atvejo analize ar kai jis kuriamas dėl vieno subjekto, yra ydingas. Konkretus precedentas lygiai tiek pat gali, kiek ir negali būti tinkamas pagrindas reguliavimo keitimui ar naujo įvedimui. O kriterijus apsisprendimui yra atsakymas į klausimą, ar tam tikra situacija susiklostė dėl to, kad (1) nebuvo laikomasi nustatytos taisyklės, ar dėl to, kad (2) nustatyta taisyklė netinkama.
Šiuo atveju atsakymui į abu klausimus reikėtų vertinti teismo, o ne bylos šalių – darbdavio ir darbuotojų, sprendimus. Darbuotojai skelbdami streiką, o darbdavys skųsdamas streiko teisėtumą įgyvendina savo jiems suteiktas teises. Tačiau įgyvendinant šias teises jie nesprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių – streiko atidėjimo ar sustabdymo. Sprendimą priima teismas, įstatymo jam suteiktose ribose, t.y. esant 81.4 numatytoms aplinkybėms: „jei kyla tiesioginė grėsmė, kad gali būti neužtikrintos neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos), ir tai gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui“. Tai vertinamasis kriterijus ir teismas sprendžia kiekvienu atveju atskirai.
Streiko atidėjimo ar sustabdymo pagrindai nesusiję su ginčijamais darbo santykiais konkrečioje byloje. Teismas juos taikydamas negina nei darbdavio, nei darbuotojo interesų, priešingai, atsiribodamas nuo jų, įvertina kokia apimtimi dėl šalių ginčo sprendimo pasirinkto būdo – streiko – gali būti pažeidžiami ginče nedalyvaujančių, bet teisėtus lūkesčius turinčių, asmenų interesai. Dėl šios priežasties Trišalei tarybai, t.y. darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovams, negali būti vienašališkai pavesta teikti išvadas dėl termino kuriam laikui taikyti šią į trečiuosius asmenis (ne darbo santykių šalis) nukreiptą apsaugos priemonę.
Siūlome nenagrinėti 81.4 str. pakeitimo projekto.
