LLRI pozicija dėl minimalios mėnesinės algos didinimo
Pagal Darbo kodekso 187 straipsnį Vyriausybė priima sprendimą dėl minimalios mėnesinės algos dydžio. Vyriausybei rengiantis svarstyti šį klausimą, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) teikia argumentus, kodėl darbo jėgos kainos reguliavimas keliant minimalią mėnesinę algą (MMA) turės neigiamą poveikį daliai darbuotojų ir įmonių, kurioms teks prisitaikyti prie išaugusių sąnaudų, bei nepadės mažinti nedarbo ir šešėlinio darbo.
1. Daugiau nei 10 procentų iki 900 litų padidinamas darbuotojų užmokestis bus sunkus smūgis įmonėms mokančioms minimalią algą savo darbuotojams. Pirmą kartą per dešimt metų MMA didinama, kai darbo rinkoje yra ypatingos sąlygos – vidutinis darbo užmokestis šalyje beveik nedidėja, o pastaruosius du metus jis nuosekliai krito. 2005-2007 metais didinamos MMA pasekmes kompensuodavo nuolat didėjančios įmonių pajamos. Šiuo metu, kai atlyginimų fondas yra sumažėjęs, ir rinkoje nėra atlyginimų didėjimo tendencijos, MMA didinimo poveikis darbo rinkai būtų skaudus – įmonės neturės lėšų prisitaikyti prie išaugusių išlaidų.
Lietuvoje nustatytas minimalus atlyginimas yra nedidelis lyginant su ES valstybėmis absoliučiu dydžiu, tačiau vertinant MMA santykį su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, Lietuva lenkia daugelį ES valstybių. MMA santykis su vidutiniu mėnesiniu užmokesčiu parodo daug realesnį minimalios algos perkamosios galios ir jos vietos visoje darbo užmokesčio struktūroje vaizdą, negu minimalios algos eurais palyginimas Lietuvoje ir, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje.
2. MMA didinimas atneštų žalos smulkioms ir vidutinėms įmonėms, ypač įmonėms regionuose – toms įmonėms, kurios neturi didesnių piniginių srautų ir negali amortizuoti MMA padidėjimo perskirstydamos lėšas įmonės išlaidų struktūroje. Todėl didžiųjų įmonių viešas pritarimas MMA didinimui ne visada atspindi visų Lietuvos įmonių interesus. Atlyginimų dydžiai Lietuvos regionuose taip pat skiriasi. Jeigu Vyriausybė nustato visai Lietuvai vienodą minimalią algą, regionuose, kuriuose algos yra mažos, toks sprendimas turi skaudesnių pasekmių įmonėms, nes bendras jų atlyginimų fondas yra mažesnis. Antra, labai didelė MMA lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu yra neteisinga didesnius atlyginimus gaunančių atžvilgiu todėl, kad MMA padidėjimas bus potencialiai kompensuojamas iš bendro atlyginimų fondo ir todėl, kad sumažina galimybes darbo užmokesčiui atspindėti konkretaus darbuotojo pridėtinę vertę rinkoje.
3. Minimalios algos pakėlimas nepadidina paskatų bedarbiams ieškoti darbo ar legalizuoti veiklą. Vyriausybė skatinama didinti minimalią algą, tam, kad ji labiau skirtųsi nuo nedarbo draudimo išmokos, tuomet bedarbiams atsirastų motyvacija ieškoti darbo. Ši argumentacija teisingai atskleidžia ryšį tarp darbo pajamų ir kitų gaunamų pajamų. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nedarbo išmoka yra mokama laikinai, o greta jos bedarbis turi ir kitų lengvatų (transporto, PSD mokesčio, kompensavimo už šildymą). Kuo pajamos iš šešėlinio darbo yra stabilesnės ir lengviau gaunamos, tuo žmones labiau vilioja bedarbio išmokos ir nelegalaus darbo užmokesčio komplektas. Todėl MMA didinimas neduos postūmio atsisakyti nedarbo išmokos ir imtis legalaus darbo.
4. Minimalios algos didinimas mažintų paskatas kurti naujas darbo vietas. Minimalios algos nustatymas yra darbo jėgos kainos reguliavimas. Darbo jėgai, kaip ir bet kuriai prekei rinkoje, galioja ekonomikos dėsniai. Jei prekė kainuoja brangiau, žmonės stengiasi mažiau tos prekės pirkti. Šis dėsnis galioja ne tik įmonėms perkančioms darbo jėgą, bet ir vartotojams perkantiems kasdienes prekes. Dėl padidėjusio MMA ir aukšto darbo jėgos apmokestinimo dar sumažėtų paskatos kurti naujas legalias darbo vietas.
5. MMA didinimo naudą pajunta ne tik mažiausias pajamas uždirbantys, bet valstybės ir „Sodros“ biudžetai. MMA didinimas naudojamas biudžetui papildyti. MMA padidinimas nuo 800 iki 900 litų darbdaviui kainuoja 130 litų. Iš jų 58 litų sumokami į valstybės ir Sodros biudžetus. Ir nors valstybė taip pat patiria papildomų išlaidų didindama MMA viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms, tačiau Finansų ministerijos duomenimis biudžetas iš viso gautų apie 26 mln. litų papildomų pajamų.
6. MMA padidinimas pareikalauja įmonėse daugiau lėšų skirti atlyginimams, tačiau niekaip neprisideda prie įmonių pajamų augimo. Dėl MMA padidėjimo įmonės nepradeda produktyviau dirbti ar gauti naujų užsakymų. Vien dėl MMA padidinimo įmonėse neatsiranda daugiau lėšų darbo užmokesčiui. Dėl šio sprendimo įmonės patirs spaudimą kompensuoti padidėjusias sąnaudas darbo apmokėjimui, jos gali pasirinkti mažinti kitų darbuotų užmokestį, atleisti dalį darbuotojų, mažinti investicijas ar atsisakyti jų.
7. MMA didinimas neigiamai paveikia sunkiau įdarbinamų asmenų galimybes darbo rinkoje. Turintys mažiau patirties, žemesnės kvalifikacijos, asmenys po įkalinimo ar motinystės atostogų arba tik pradedantys darbo rinkoje atsiduria rizikos zonoje. Darbdavys neturi ekonominio intereso įdarbinti mažiau produktyvius asmenis, tuos, kurių sukuriamos pridėtinės vertės jis nebegali parduoti rinkoje brangiau už sumokamą MMA. Sunkiai įdarbinamų asmenų labui būtina nedidinti MMA.
8. Tinkamas ekonominis sprendimas yra sumažinti MMA, pavyzdžiui iki 500 litų. Darbo rinkoje atsirastų daugiau matomų darbų, kurių šiandien tiesiog nėra arba jie nudirbami nelegaliai: pradedant darbuotojais, kurie padeda sukrauti pirkinius prie kasų prekybos centruose, baigiant darbo vietomis smulkiose įmonėse, ten kur jaučiamas didžiausias lėšų atlyginimams ir mokesčiams mokėti trūkumas.
9. Minimalios algos didinimas tik labai ribotai prisidėtų prie algų vokeliuose dydžio sumažėjimo. Tokį poveikį MMA didinimas gali turėti tik vienu atveju – jeigu darbo vieta yra legali, bet už darbą sumokama MMA, o likusi dalis vokelyje, tuomet MMA didinimas išskaidrintų tik papildomą 130 litų. MMA didinimas visiškai nekeičia motyvacijos mokėti legaliai tos sumos, kuri yra didesnė už naujai padidintą MMA. Priešingai, MMA didinimas tik sumažintų motyvaciją legalizuoti darbo vietą, jeigu ji yra visiškai nelegali.
