Spaudos konferencijos garso įrašą galite atsisiųsti paspaudę čia.
Itin griežtas darbo laiko reguliavimo modelis Lietuvoje sudaro nepalankias sąlygas ekonominei veiklai šalyje vykdyti ir kenkia Lietuvos ūkio konkurencingumui. LLRI siūlo nekeičiant leidžiamų dirbti 40 valandų per savaitę, leisti žmonėms dirbti tiek pat, bet lanksčiau. Tikslinga būtų supaprastinti tvarką kaip dirbti ne visą darbo dieną, leisti laisvai taikyti suminę darbo laiko apskaitą ir individualiai susitarti dėl viršvalandžių.
Pasaulio Banko verslo sąlygų tyrimo Doing Bussiness duomenimis, pagal darbo santykių reguliavimą Lietuva 2008 metais užima 133 vietą. Tai žemiausia Lietuvos užimama vieta iš visų 10 indikatorių. Bendras Lietuvos verslo sąlygų rodiklis – 26 vieta.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas sako, kad 75 proc. Europos darbuotojų vis dar dirba nustatant darbo pradžios ir pabaigos valandas, tačiau šis darbo organizavimas populiarus tik pietinėse ir naujosiose ES narėse, kitose valstybėse darbo laikas daug lankstesnis.
„Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje daugiau nei pusė visų darbuotojų dirba pagal vieną ar kitą lankstų darbo laiko grafiką. Olandijoje ir Skandinavijos valstybėse darbo laiko reguliavimas lankstesnis – tik 45 proc. darbuotojų dirba vienodą valandų skaičių kiekvieną dieną, ir tik 53 proc. turi nustatytą darbo pradžios ir pabaigos grafiką. Pietų Europos valstybėse proporcijos kitos: 67 proc. dirba vienodą valandų skaičių kasdien ir 62 proc. turi nustatytą darbo pradžios ir pabaigos grafiką“, – sako G. Kadziauskas.
„Lietuvoje, tuo tarpu, tik dalis dirbančiųjų, pavyzdžiui, žemdirbiai, dirbantys individualiai ar užimantys vadovaujančias pareigas, gali patys ir lanksčiau spręsti kasdienio darbo laiko klausimus. Siūlome leisti dirbti tada, kai reikia darbuotojui ir darbdaviui, leisti patiems susitarti dėl pagrindinių darbo laiko aspektų, sumažinti apskaitos reikalavimus“, – vardija LLRI vyresnysis ekspertas.
LLRI siūlo supaprastinti darbo ne visą darbo laiką tvarką, panaikinant įpareigojimą susitarti dėl konkrečių trumpesnių valandų, panaikinant apribojimą nustatyti trumpesnę nei pusė darbo dienos darbo trukmę; panaikinti įmonėms ir organizacijoms apribojimus įsivesti suminę darbo apskaitos tvarką ir leisti ją įsivesti ne tik nepertraukiamai veikiančiose įmonėse ar ten, kur neįmanoma laikytis įprasto režimo, bet ir „įprastoms“ veikloms – įvairių paslaugų teikimui, kūrybiniams darbuotojams; leisti ne tik kolektyvinėmis bet ir individualiomis sutartimis susitarti dėl viršvalandinio darbo.
LLRI ekspertų teigimu, lankstesnis darbo laiko reguliavimas padėtų spręsti daugelį problemų: darbuotojų trūkumo, būtų sudarytos sąlygos šešėlinės ekonomikos mažėjimui, sumažintų biurokratizmą įmonėse prisitaikant ir siekiant legaliai apeiti darbo laiko apribojimus, leistų tinkamai paskirstyti turimus darbo išteklius, didintų Lietuvos konkurencingumą, būtų sumažinti šiuo metu esantys skirtumai tarp laisvai savo darbą organizuojančių ir pagal darbo sutartį dirbančių žmonių.
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
Laura DABULYTĖ
LLRI komunikacijos vadovė
Tel. (5) 252 62 63;
El.p. Laura@Lrinka.lt
www.lrinka.lt
